Kaip sekasi kolegoms žemdirbiams Bulgarijoje?

Reikės kantriai dirbti

Prieš 10 metų augintojai buvo įkritę į savotišką duobę: sausa, karšta, drėgmės dirvoje išsaugojimo klausimai, augalų stresų valdymas ir t. t. Vietinės selekcijos žieminiai kviečiai buvo pritaikyti prie tokių sąlygų, bet veislės nepasižymėjo produktyvumu, o augintojams reikėjo išgyventi. Atsirado produktyvios atvežtinės veislės, bet jų fiziologija neatitiko technologijų, gausus tręšimas mineralinėmis trąšomis nedavė laukiamų rezultatų. Intensyvi žemdirbystė beveik visiškai suardė žemdirbystės kultūrą, reikšmingai pablogino dirvožemio būklę, apie dirvožemio derlingumą buvo galima kalbėti tik iš dalies.

Daugelis ūkininkų manė, kad sėjomaina jau yra sėkminga, jei žieminiai kviečiai lauke kaitaliojami su žieminiai miežiais ir kukurūzais, kuriuos puola panašios ligos ir kenkėjai. Prieš 10 metų dar buvo populiarūs žieminiai rapsai, bet dėl greitai plintančių ligų ir kenkėjų šie augalai tapo nepatrauklūs, nors ne vienas augintojas kūlė 5 t/ha sėklų, bet skaičiavimai rodė menkus ekonominius rodiklius. Žinoma, šiuo atveju augintojai gali rapsus pakeisti saulėgrąžomis ir kukurūzais, bet šie augalai taip pat reikalauja specifinių technologijų. Problema buvo tai, kad ūkininkai piktnaudžiavo agrochemikalais, sunkiąja technika ir sutankino dirvožemį, o įsigudrinę suarti stačius šlaitus, paskatino eroziją. Dėl to kadaise derlingas dirvožemis prarado struktūrą, išdžiuvo, o šlaitai tapo išvagoti ir išplauti.

Tuomet pirmas klausimas buvo: ar galima išgelbėti dirvožemį? Patiko tai, kad ūkininkai suprato esmę, be dirvožemio nieko nepadarysi, nepadės nei skaitmeninės technologijos, nei trąšos, nei augalų apsaugos priemonės. Sakėme, kad reikės kantriai dirbti, nes dirvožemio savybių atstatymas sudėtingas, tačiau per eilę metų įmanoma atkurti buvusį jo derlingumą. Iš pradžių augintojai žiūrėjo nepatikliai, nes buvo sunku patikėti, kad Šiaurėje sukurtas technologijas galima pritaikyti Pietuose. Tuo metu jau turėjome nemažai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje sukurtų augalų stresų valdymo technologijų, jas reikėjo tik adaptuoti vietos sąlygoms.

Kodėl taip atsitiko?

Priminsime, kad gegužės pabaigoje šioje šalyje paprastai jau būna sausra, oro temperatūra siekia 30 °C, o produktyvūs (8 t/ha) žieminiai miežiai pradedami kulti birželio viduryje, silpnesni – anksčiau. Kai augintojams atrodė, kad jie viską žino, gamta pasiūlė kitokį scenarijų. Tokios šaltos ir lietingos gegužės kaip šiemet nebuvo 50 metų. Šaltas oras jų akimis – dienomis 20–24 °C, o naktimis – 5–10 °C. Dėl to žieminiai kviečiai ir miežiai klesti, tačiau paskubėję sėti saulėgrąžas ir kukurūzus „nudegė“, nemenkus plotus teko atsėti. Kodėl taip atsitiko?

Vietos specialistai rekomenduoja šiuos augalus sėti anksti, kol dirvoje yra drėgmės, tačiau tuo metu žemė dar būna vėsi, jos biologinis aktyvumas – menkas, kukurūzų sėklų dygimas užsitęsia 20–30 dienų, per tą laiką dirva susislegia, o erdvėje be deguonies greitai išplinta ligų sukėlėjai. Mes mokėme atsisakyti agresyvaus žemės dirbimo, saugoti drėgmę paviršiniu dirvos dirbimu, sėti sušilus žemei ir naudoti biologinius preparatus dirvai gerinti. Šie sprendimai pasiteisino nuo pat pradžių, o šiemet ypač. Labai keista, kai kukurūzus ūkininkas sėja dabar, tačiau per 8 dienas augalai pasiekia 3 lapelių tarpsnį. Mums gal atrodytų keista, kukurūzų FAO 300–600, o sėja birželio pradžioje, bet čia kukurūzų rojus. Žinoma, sėją trukdo lietūs, viename iš ūkių reikia pasėti 4 000 ha kukurūzų, bet ūkininkas turi 4 sėjamąsias, su kuriomis per parą pasėja 700–1 000 ha, priklausomai nuo laukų dydžio.

Kodėl reikšminga atkurti dirvožemio savybes? Atkuriamasis ūkininkavimas svarbus, nes gaunamas didesnis auginamų augalų derlingumas. Sveikas dirvožemis geriau sulaiko drėgmę, todėl sausringose vietovėse arba per karščius ir sausras augalams sudaromos geresnės drėgmės sąlygos. Sveikame dirvožemyje yra didesnė maistinių medžiagų, reikalingų augalams gerai augti, koncentracija. Ši detalė Bulgarijoje labai svarbi, nes daug sprendimų riboja žemės nuoma,  kuri, priklausomai nuo dirvožemio, siekia ir 600 Eur/ha, dėl to augintojai suinteresuoti dirvožemio savybių gerinimu. Dirvožemio regeneracija buvo pirmasis žingsnis, biologiniai preparatai ir pakeista žemės dirbimo sistema padeda augintojams atkurti dirvožemio struktūrą, prisotinti jį organinių medžiagų ir sumažinti eroziją. Visuose grūdų augintojų asociacijų renginiuose sakėme, kad visų VDU ŽŪA Bandymų stotyje kartu su partneriais sukurtų technologijų tikslas – padidinti dirvožemio gebėjimą sulaikyti vandenį ir maistingąsias medžiagas.

Procesus linkę supaprastinti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 63, 2023 m. birželio 6 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.