Kaip stresas veikia mūsų sveikatą? 

Stresas – ar tai blogas dalykas?

Stresas – tai fiziologinė organizmo reakcija, neatsitiktinai sukurta gamtos. Ši reakcija mums yra naudinga ir svarbi. Kartais ji vadinama „kovok arba bėk“ ir yra sukurta tam, kad mes galėtume atitinkamai reaguoti į tam tikras situacijas ir apsisaugoti.

Tačiau reikia suvokti, kad mūsų organizmas nėra neišsenkantis šaltinis. Jei nuolat patiriame stresines reakcijas, šie ištekliai pamažu gali išsekti, o ilgainiui gali pasireikšti įvairūs sveikatos sutrikimai.

Mitai apie stresą

Doc. J. Stanislovienė paminėjo porą mitų apie stresą: „Pirmasis mitas, kurį norėčiau paneigti – kad stresas yra nieko tokio. Stresas – aiški fiziologinė mūsų kūno reakcija ir atsakas į įvairias gyvenimo situacijas. Ši fiziologinė reakcija mums aiškiai parodo, ką mes jaučiame ar išgyvename, ji daro realų poveikį žmogui ir gali būti grėsminga.

Kitas mitas – reikia streso vengti visomis jėgomis. Kadangi stresas mums padeda treniruoti mūsų gebėjimus įveikiant įvairias gyvenimo situacijas ir iššūkius, vengti jo nereikėtų. Jis mus skatina ieškoti sprendimų, kurie gali padėti išgyventi stresines reakcijas. Tačiau, kaip ir visur, turi būti saikas.“

Ar stresas visus žmones veikia vienodai?

Pasak docentės, žmonės turi individualių ypatumų – psichologinių ar biologinių: „Esame ne gamykloje pagaminti. Tačiau kai kurie žmonės greičiau pasiduoda streso poveikiui, pavyzdžiui, išsiskiriant hormonams ar reaguojant į tam tikrus dirgiklius.“

Daug kas priklauso nuo to, kaip žmonės sugeba reaguoti į stresą, juo labiau kad į skirtingas situacijas kiekvienas gali reaguoti skirtingai. Netgi situacijos, kurios mums yra įprastos, gali sukelti stresą. Stresinės situacijos, kurios kartojasi arba trunka ilgą laiką, žmonėms taip pat gali kelti didžiulę įtampą. Tačiau būna ir taip, kad kai susiduriame su stresinėmis situacijomis labai dažnai, galime net prisitaikyti prie šios būsenos ir tai gali nebekelti tokios didelės įtampos ar neigiamų fiziologinių padarinių.

„Šiais laikais stresą sukelia įvairūs veiksniai. Gyvendami dideliu tempu ir nuolat susidurdami su dideliu informaciniu srautu, dažnai galime jaustis spaudžiami. Tai gali būti susiję su darbu, žmonių santykiais, finansais ar geopolitiniais įvykiais“, – paaiškina VU mokslininkė.

Stresas – naudingas ar ne?

Streso reakcija – tai kai tam tikras situacijas suvokiame kaip keliančias mums papildomų iššūkių. Tuomet žmogaus organizmas tuoj pat pradeda leisti visą grandinę reakcijų, kurios mobilizuoja mūsų organizmą.  Kalbant konkrečiau, fiziologinė reakcija į stresą – tai širdies ritmo pagreitėjimas, padidėjęs kraujo išstūmimo kiekis, pagreitėjęs kvėpavimas, padidėjęs gliukozės kiekis ir didesnis kraujo tekėjimas į raumenis. Šie išvardyti veiksniai lemia reakcijos greitį ir sugebėjimą greičiau mąstyti iškilusioje situacijoje. Tačiau nuolatinis streso lygis ne mobilizuoja, o destabilizuoja ir gali mūsų organizmui turėti neigiamų padarinių, pavyzdžiui, padidinti imuninių ligų ar infekcijų atsiradimo riziką.

Tačiau docentė patikino: „Jei automobilį geriau prižiūrime, tai galime tikėtis, kad sėkmingiau pasieksime kelionės tašką. Taip ir mūsų kūnas – jeigu mes jį tinkamai prižiūrime, stresines situacijas, ko gero, galėsime įveikti geriau.“

Docentės teigimu, geriausi streso valdymo būdai yra geras miegas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Įdomus faktas, kad streso metu išsiskiriamas hormonas kortizolis yra labai gerai skaidomas, kai esame fiziškai aktyvūs. Todėl tai yra vienas iš būdų, padedančių įveikti stresą.

Tačiau docentė pabrėžė, kad nekreipiant dėmesio į stresą jis gali sukelti nerimo, depresijos sutrikimą ar net šizofreniją.

VU mokslininkė pasidalino keliais patarimais, kaip sau padėti ir kaip kovoti, jei patiriamas stresas. Užtenka atsakyti į klausimus: kiek streso yra mano gyvenime? Kaip dažnai aš jį patiriu? Kiek jis yra stiprus? Ar aš susiduriu su kokiais nors sunkumais? Kaip aš tą stresą jaučiu? Ar man reikia dėl to ką nors daryti ar ne? Jei nors į vieną klausimą atsakėme „taip“, tuomet reikia imtis bent vienos praktikos, kad padėtume sau.

Šaltinis: VU