Kalėdoms saldiniai obuoliai

Kodėl obelys?

„Veisdami sodą žmonės pirmiausia sodina obelis, nes jos mylimiausi ir labiausiai paplitę medžiai Lietuvoje, taip pat ir kitose šalyse. Dauguma sodininkų mėgėjų obelis laiko nepretenzingais, mažiausiai reikliais ir mažiausiai priežiūros reikalaujančiais vaismedžiais. Obuoliai nuo seno vertinami dėl vertingų biocheminių ir skonio savybių, – sako A. Amšiejus. – Skonis yra asmeninis reikalas, vieniems patinka saldžiarūgščiai ar rūgštesni, kitiems – saldesni, sultingi ar mažiau sultingi, vilioja ir jų aromatas, spalva bei jų deriniai, minkštimo konsistencija. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms paprastai patinka saldaus skonio saldiniai obuoliai, tad imkime ir ragaukime tarsi saldainius – ‘Konfetnoje’ ar kitus.”

‘Konfetnoje’ – ankstyva vasarinė saldinė obelų veislė. Vaisiai vidutinio dydžio 80–120 g, žalsvai gelsvos spalvos su rausvais dryželiais. Minkštimas kietas, tvirtas, labai saldus ir sultingas. Turi specifinį malonų aromatą šiek tiek primenantį medų. Nuskinti išsilaiko 2–3 savaites, bet ne ilgiau, todėl reikia suvalgyti šviežius arba spausti sultis, virti kompotus, uogienėms, džiovinti ir kt.

Vaismedis pradeda derėti antrais, trečiais metais po pasodinimo. Užauga iki 2–2,5 m aukščio. Norint turėti gerą derlių ir kokybiškus vaisius, reikia nuolat genėti. Iš pradžių vaismedis gana augus, vėliau augimas sulėtėja. Būdingas tvirtas vainikas, vidutiniškai tankus. Sausuose, mažiau derlinguose dirvožemiuose vaisiai gali būti smulkesni.

Vaismedžiai labai ištvermingi žiemą, vidutiniškai atsparūs vėžiui ir rauplėms.

‘Belaruskaja Sladkaja’ – žieminė saldinė obelų veislė. Vaisiai dideli ir labai dideli, vidutiniškai sveria apie 200 g, apvalūs ir plokšti. Odelė žalia, prinokusi pasidengia tamsiai purpurine raudona spalva. Minkštimas baltas, saldus, be rūgštelės, iš pradžių tankus, vėliau purus. Sandėliuojami 1–2 °C temperatūroje išsilaiko iki kovo. Tinka šviežiam vartojimui, sandėliavimui, sultims, kompotams, uogienėms, džiovinti.

Cukraus kiekis yra 10–10,6 proc., titruojamos rūgštys – 0,5–0,59 proc., askorbo rūgštis –18,2 mg/100 g, P – veiklioji medžiaga – 271 mg /100 g.

Vaismedis pradeda derėti antrais, trečiais metais po pasodinimo. Užauga iki 2–2,5 m. aukščio. Auga gana greitai, vainikas gana retas, rutuliškas, šakos kiek nukarusios. Dera reguliariai ir gausiai. Tinka ekologiniams sodams.

Vaismedžiai labai ištvermingi žiemą (atlaiko iki –37 ºC šaltį), itin atsparūs rauplėms ir grybinėms ligoms.

‘Avenarijus’ – saldinių obuolių vasarinė veislė, sukurta Rusijoje. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje ją išpopuliarino prof. Tadas Ivanauskas ‘Lietuvos cukrinio rožinio’ pavadinimu.

Vaisiai apvaliai kūgiški, labai gražūs, vidutinio stambumo arba smulkesni už vidutinius, skanūs, saldūs, aromatingi, vidutiniškai atsparūs rauplėms. Odelė vidutinio storio, lygi, žalsvai geltona, saulėtoje pusėje išmarginta rožiniais dryželiais, kurie gali susilieti į ištisinį raudonį arba pasiskirsto juostelėmis. Minkštimas baltas arba šiek tiek gelsvas, po odele šiek tiek rožinis, purus, sultingas, aromatingas.

Vaisiai skinami prieš alyvinius arba kartu su alyviniais, apie rugpjūčio vidurį, švieži vartojami 2–3 savaites.

Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikas elipsinis, vėliau rutuliškas, gana tankus, vyrauja mažosios vaisinės šakutės. Žydi vidutiniškai anksti, greitai pradeda derėti, antrais metais po sodinimo. Derlius pakankamai gausiai, bet vaismedžiai, ypač senesni, linkę pramečiuoti. Tai viena ištvermingiausių šalčiui veislių, bet jautri vėžiui.

‘Aldas’ – ankstyva žieminė, labai derlinga obelų veislė, sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute A. Bandaravičiaus, D. Bulavienės, B. Gelvonauskio. Vaisiai stambūs, plokščiai apvalūs, vienodo dydžio. Odelė gelsva, didesnioji vaisiaus dalis – su išsiliejusiu raudoniu bei įvairaus ilgio dryželiais. Minkštimas gelsvas, švelnios konsistencijos, saldus.

Vaisiai skinami rugsėjo viduryje (nesuvėlinkite jų nuskinti). Saugykloje 1–2 °C temperatūroje išsilaiko iki sausio vidurio.

Vaismedžiai labai augūs. Derėti pradeda antrais metais po sodinimo. Derlius ankstyvas, gausus ir pastovus.

Vaismedžiai lengvai ištvera žiemą, atsparūs ligoms, tinkami ekologiniams sodams.

Kokie obuoliai yra saldiniai?

P. Viškelio teigimu, selekcininkai, kurdami naujas obelų veisles, stengiasi obuoliuose sumažinti rūgščių kiekį ir padidinti cukraus kiekį, kad būtų saldesni, nes dabar mėgstami saldesnio skonio – desertiniai obuoliai, o daugelį domina ir visiškai saldūs – saldiniai.

O kokius sodininkai laiko saldiniais? Saldiniai yra tie, kuriuose cukraus kiekis siekia 10–14 proc., o bendras rūgščių kiekis – tik apie 0,5 proc.

Mokslininkas pažymi, kad obuoliuose svarbu ne tiek cukraus kiekis, kiek cukraus ir rūgščių santykis, vadinamas saldumo indeksu. Obelų veislė laikoma aukštos kokybės, kai šis koeficientas yra nuo 20 iki 34. Geriausio skonio desertiniuose obuoliuose tiek cukraus, tiek rūgščių procentas yra aukštas.

Saldiniai obuoliai turi mažiau rūgščių, mažiau vitamino C, mažiau pektinų, jie ne tokie vertingi kaip rūgštesnio skonio, tačiau dėl vienos, tik jiems būdingos savybės, jie tikrai yra vertingi. Daugumai žmonių skaniausi rūgštesni obuoliai, nes manoma, kad juose mažiau cukraus. Iš tikrųjų galima ir suklysti.

„Sodininkystės ir daržininkystės institute buvo atlikti moksliniai tyrimai su ‘Paprastojo antaninio’ veislės obuoliais. Gauti rezultatai sukėlė aštrią diskusiją, nes sunokusiame šios veislės vaisiuose cukrų rasta daugiau nei saldinių ‘Avenarijus’, – sako P. Viškelis. – Pasirodo, kad saldiniai obuoliai rūgščių beveik neturi arba turi labai maži, o saldžiarūgščių ir rūgščiasaldžių vaisiuose yra žymiai daugiau rūgščių, ir kad vaisiai nebūtų per rūgštūs, jos „neutralizuojamos“ žymiai didesniu cukraus kiekiu. Štai todėl cukrų juose daugiau nei saldiniuose. Cukraus kiekis priklauso ir nuo sunokimo laipsnio, nes šviežiai nuskintuose ‘Paprastojo antaninio‘ obuoliuose – jų mažiau nei sunokusiuose. Tad tikrai nereikia baimintis, kad saldiniuose obuoliuose yra itin daug cukraus.”

Kas turi problemų dėl sveikatos, pavyzdžiui, padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, kankina rėmuo (refluksas), geriausia valgyti tik saldinius obuolius. Juos mokslininkas pataria drąsiai vartoti ir vietoje saldainių. Žymiai sveikiau vaikams ir suaugusiesiems valgyti šviežius, džiovintus ar liofilizuotus saldinius obuolius, o ne saldumynus, pagamintus su pridėtiniu cukrumi.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Algirdo Amšiejaus ir Andriaus Buskos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.