Kambariniai augalai keliauja į lauką. Ar žinote, ko jiems iš tiesų reikia?

Valgomoji kolokazija ‘Black Magic’

Valgomoji kolokazija (Colocasia esculenta) ‘Black Magic’ žaismingai vadinama dramblio ausimi. Tokią pravardę ši gėlė gavo dėl itin puošnių, didelių tamsiai purpurinių lapų. Tai labai įspūdingai atrodantis, iki 3 m aukščio galintis išaugti aroninių (Araceae) šeimos bestiebis ar su labai žemu stiebu gumbinis augalas.

Aukšti 70–100 cm tamsiai purpuriniai lapkočiai aukštyn iškelia dekoratyvius didžiulius, iki 60–90 cm ilgio ir 50–70 cm pločio, širdiškus arba plačiai kiaušiniškus, odiškus lapus. Jie sudaro puikų foną spalvingiems žiedams.

Tėvynėje augalai auga upeliuose, upių ar krioklių pakrantėse, drėgnuose kalnų šlaituose, apie 800 m aukštyje virš jūros lygio. Šaknynas prisitaikęs augti 30 cm gylio vandens telkinyje ar šlapioje dirvoje.

Vasarą kolokazijos gėlyne atrodo įspūdingai. Želdynų specialistai pastebi, kad ypatingą tropinę atmosferą suteikia kartu su artimomis giminaitėmis, puošnių lapų savininkėmis: alokazijomis, kaladžiais ir ksantosomomis. Tai gerai pažįstamos kambarinės gėlės, dažnai vadinamos dramblio ausimis, vasarą galinčios papuošti ir kiemą.

Valgomoji kolokazija ‘Black Magic’ iš minėtos gėlių draugijos išsiskiria itin tamsiais purpuriniais, kone juodais aksominiais lapais. Priklausomai nuo apšviestumo, lapų spalva kinta nuo mėlynos, violetinės, purpurinės iki beveik juodos.

Pažiedlapis didelis, iki 35 cm ilgio, iš pradžių ryškiai geltonas, vėliau nusidažo raudonai ir atrodo labai įspūdingai – lyg liepsnojančios ugnies fakelas išraiškingų tamsių lapų fone. Žiedai nedideli, sutelkti į burbuolės pavidalo žiedyną.

Pasak gėlininkų, tinkamiausia joms augti saulėta vieta ir derlingas, silpnai rūgščios reakcijos nuolat drėgnas ar šlapias dirvožemis, tada lapai būna tamsiausi ir ryškiausi. Neprastai jaučiasi ir pusiau pavėsyje – tik tokioje vietoje augalai būna mažiau ryškių spalvų. Trūkstant šviesos, kolokazijų lapai įgauna rudai žalią ar violetiniai žalią atspalvį. Palankiomis sąlygomis kolokazijos greitai auga ir išleidžia naujų puošnių lapų.

Per žiemą šį augalą galima auginti kambariuose vazonuose ar konteineriuose, o vasarą išnešti į balkoną terasą, pasodinti sode ar gėlyne grupėse su kitais augalais arba jų išskirtinumą išryškinti žaliame fone. Rudenį prieš šalnas patartina su vazonais įnešti žiemoti į kambarį arba vėsoką, 10 °C temperatūros patalpą ar rūsį.

Ramybės periodu galima leisti nudžiūti antžeminei daliai arba iškastus gumbelius sudėti į dėžutes su durpiniu substratu, kad per žiemą neperdžiūtų.

Baltasis kaladis

Baltasis kaladis (Caladium candidum) – tai vienas iš gražiausių lapinių gumbinių augalų, priklausančių aroninių (Araceae) šeimai. Tai bestiebis žolinis augalas, kilęs iš Brazilijos šiltų ir drėgnų lapuočių miškų. Botaninis augalo pavadinimas, manoma, yra kilęs iš malajų kalbos, jie taip vadino augalą su maistui tinkamais gumbais.

Kaladžiai aptinkami upių ir vandenviečių pakrantėse bei kitose laikinai užtvindomose vietose. Lapai įvairaus dydžio ir formos, daugiau ar mažiau išmarginti arba viensplaviai bei įvairiaspalviai. Baltojo kaladžio lapai itin puošnūs – žaliai balti, ieties arba strėlės formos, išsidėstę ant ilgokų kotelių. Žydi neišvaizdžiais smulkiais žiedais, kurie auga iš žiedyno burbuolės. Burbuolėje aiškiai matomos kelios žiedų zonos – apačioje išsidėstę moteriškieji, viršutinėje dalyje – vyriškieji, tarp jų labai dažnai yra sterilių žiedų arba jie redukuoti.

Kaladžiai dažniausiai auginami vazonuose kambaryje, tačiau vasarą jais tinka apželdinti ir sodą ar gėlyną. Mėgsta paūksmę ir drėgną orą, primena specialistai. Pradeda augti pavasarį. Vasarį ar kovo pradžioje gumbai sodinami į purią rupią žemę, neužžeriami. Tinka ir žemių mišinys, paruoštas iš durpinio substrato, smėlio ir perlito (5:3:1).

Šviesioje vietoje, jei oras drėgnas, 20–25 °C temperatūroje augalas išskleidžia gražius lapus. Nuo balandžio tręšiama kas savaitę (1–2 g/l). Birželį rekomenduojama persodinti į didesnį vazoną (išsaugant šaknų gniužulą).

Kaladžiai dekoratyviausi nuo vasaros iki rudens, bet papildoma priežiūra nepakenks. Vasarą reikia juos gausiai tręšti, laistyti, purkšti. Po mėnesio nuo augimo pradžios tręšiami 0,15 proc. koncentracijos mineralinių ir organinių trąšų tirpalu, tačiau negalima pertręšti azotu, nes lapai visai pabals, perspėja specialistai. Vasarą saugokite nuo saulė, o rudeniop pratinkite prie sausesnio oro.

Žiemą, ramybės periodu, lapai pagelsta, reikia pamažu nustoti laistyti. Tada gumbus sudėti į durpes ir laikyti šiltai, sausai. Nuo vasario kaladžiai vėl pradedami daiginti.

Japoninė fatsija ‘Spider’s Web’

Japoninė fatsija (Fatsia japonica) ‘Spider’s Web’ – originalios išvaizdos, itin puošnus visžalis krūmelis iš savo giminaičių išsiskiria ryškiai žaliais lapais, nusėtais smulkių baltų taškelių. Šis augalas dažnai vadinamas japonine aralija, nes priklauso aralinių (Araliaceae) šeimai. Savo gimtinėje – Japonijoje ir Taivanio saloje – gali išaugti 1–4 m aukščio, o kambaryje vazone sieks iki 1,5 m.

Natūraliose augavietėse paplitęs drėgnuose vandenyno pakrančių paatogrąžių miškuose. Japoninės fatsijos ‘Spider’s Web’ puošmena – ilgakočiai tamsiai žali, taškuoti, iki 30 cm skersmens, plaštakiški, širdišku pagrindu lapai, paryškinti plačiais baltais apvadais.

Pražysta tik senesni augalai. Žiedai balti arba gelsvi, smulkūs, susegti į skėtiškus žiedynus. Stiebas dažniausiai tiesus.

Mėgsta šviesią, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą, žalialapės veislės gerai auga lengvoje paūksmėje. Vasarą gali atostogauti lauke su kitais puošniais kambariniais lapiniais augalais ir puošti sodą, terasą ar balkoną. Jaunus augalus gėlininkai pataria persodinti kiekvieną pavasarį, o vyresnius – kas dvejus metus į derlingos kompostinės žemės, durpių ir smėlio (2:1:0,3) mišinį.

Augalus laistykite, kai beveik išdžiūsta substratas, bet ir neperlaistykite, padėkluose nepalikite vandens. Japoninė fatsija mėgsta drėgną aplinkos orą, todėl naudinga nupurkšti minkštu vandeniu. Nuo pavasario iki rugpjūčio pradžios tręškite kas dvi savaites kompleksinėmis, lapinėms gėlėms skirtomis trąšomis.

Žiemą – ramybės periodas, tad laikykite vėsiau, apie 10–12 °C temperatūroje, laistykite labai negausiai ir retai. Jeigu žiemą fatsiją laikysite įprastoje kambario aplinkoje, palaistykite dažniau, kad neperdžiūtų substratas.

„Rasų“ informacija

Asociatyvios 123rf nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.