Ashburn +3,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 21 Vas 2024
Ashburn +3,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 21 Vas 2024

Kambarinių augalų pavasaris – koks jis?

2023/04/20


Balandį aukštyn bekopianti saulutė ne tik šildo, bet ir žadina augalų gyvybę. Šį mėnesį reikia labai kruopščiai atlikti kambarinių augalų priežiūros darbus. Dar galima persodinti įvairias gėles, apgenėti, išretinti šakas. Balandį būtina augalus paruošti aktyviam augimui.

Persodinimas

Prieš persodindami augalą išimtą iš vazo­no žemės gumulą nupurtykite, o šaknis šiek tiek pakedenkite, kad lengviau įsitvirtintų naujoje žemėje. Jeigu šaknynas menkas, vadinasi, augalas augo per dideliame inde ar skurdo dėl per didelės drėgmės. Tokie augalai sodinami į mažesnius vazonus. Per­sodinti augalai tręšiami tik tada, kai paauga ir sustiprėja šaknys. Svarbiausia nepamiršti įrengti gero drenažo, kad perteklinis vanduo galėtų išbėgti iš indo. Be to, nelaikykite ilgai vandens padėkle: jei augalas vandens per 20–30 min. nesugėrė, reikia jį išpilti.

Kokį substratą rinktis?

Augalai su storomis, didelėmis šaknimis (fikusai, palmės, filodendrai ir kt.) geriau auga sunkesnėje žemėje. Jie tvirčiau laikysis vazone, jei įdėsite molingo dirvožemio (daržo ar sodo) ir smėlio. Augalai su smulkiomis šaknimis (paparčiai, begonijos, sanpaulijos ir kt.) mėgsta lengvesnę žemę, durpinę ir lapinę žemę. Kamelijos, azalijos, hortenzijos, gardenijos mėgsta rūgštesnę žemę, gerai auga samaninėse durpėse. Greitai augan­tiems augalams į žemę reikia pridėti ilgai tirpstančių trąšų (kiekius sužinosite perskaitę informacinį lapelį). Lėtai augančius augalus tręškite jiems skirtomis trąšomis.

Meilenis (Hippeastrum). Dabar peržydėjusius meilenius patartina persodinti. Senesni augalai persodinami tik kas 2–3 metus. Kiekvieną pava­sarį reikia pakeisti viršutinį žemės sluoksnį. Persodinant reikia saugoti augalo šaknis. Reikia 2 cm didesnio už senąjį indą Sodinami į labai derlingą ir orui pralaidžią žemę. Kol susiformuos naujos šaknys, laistoma saikingai. Per daug šlapioje žemėje gali nukentėti šaknys. Žiedams nuvytus žie­dynkočius reikia nupjauti, tada gausiai laistyti ir iki rugpjūčio kas savaitę tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Per vasarą augalai turi gerai augti, kad galėtų žydėti pavasarį.

Kaktusai (Cactus). Ilgėjant die­noms prasideda kaktusų vegetacija, todėl juos reikia pradėti po labai mažai laistyti. Tik pradėjus formuotis naujiems ūgliams, galima pradėti lieti normaliai. Jei kuris kaktusas sukrovė žiedą, jis laistomas daugiau. Augimo laikotarpiu augalams reikia daug šviesos, kad nauji ūgliai išaugtų jiems būdingos formos.

Hibridinė fuksija (Fuchsia x hybrida). Fuksijoms labiausiai tinka šviesios, bet sau­lės nekepinamos vietos. Jos nemėgsta nei lietaus, nei skersvėjų. Kai per daug saulės, pradeda gelsti ir smulkėti lapai, pumpurai vysta neišsiskleidę. Augdamos pavėsyje labai ištįsta ir mažai žydi. Norint vasarą fuksijas auginti balkone arba sode, iš anksto turime jas užgrūdinti. Kelias dienas išneškime į lauką keletui valandų. Lauke paliekamos praėjus šalnų pavojui. Pati geriausia vieta, kur saulė apšviečia iki pietų, o paskui – tik vakare, tinka rytinė ir vakarinė pusė. Optimaliausia temperatūra 18–23 °C. Kai būna šalta arba per karšta, jos lėčiau auga ir mažiau žydi. Nuo balandžio iki rugpjūčio tręšiame kas dvi savaites. Tinka sausos ir skystos trąšos, skirtos žydinčioms gėlėms. Geriausia fuksijas auginti vidutinio sunkumo žemių mišinyje, kuris sudaromas iš velėninės, durpinės, kompostinės žemės ir smėlio. Labai sunkiame dirvožemyje lėtai auga ir mažai žydi. Joms netinka lengvas ir labai laidus dirvožemis, nes greitai perdžiūva. Jauni augalai sodinami į mažus, 9 cm skersmens vazonėlius, o kai paauga, persodinami į didesnius. Pirmai­siais metais augalai persodinami du kartus, vėliau – vieną kartą per metus. Geriausia persodinti kovą–balandį.

Rausvoji kluzija (Clusia rosea) – šilumamėgis ir švieso­mėgis augalas. Per visus metus turi būti ne žemesnė nei 15 °C temperatūra, žemesnėje pra­deda mesti lapus. Persodinant geriausia naudoti universalų rūgštoką dirvožemį. Kluzija persodinama retai į plačius ir negilius vazonus. Tokiuose induose augalų šaknys, išau­gančios iš ūglių, gali lengvai įsišaknyti žemėje, būtinas geras drenažas. Laistoma reguliariai, negalima augalo perdžiovinti, nes gali numesti lapus.

Japoninė kamelija (Camellia japonica). Kamelijos – vėsių, šviesių patalpų augalai, nepa­kenčiantys sauso patalpų oro. Japoninė kamelija labai jautri aplinkos sąlygoms, todėl geriausiai auga gan vėsiose, gerai vėdinamose patalpose, kur nėra staigių temperatūros ir apšvietimo svyravimų. Kovą–balandį kamelijas reikia laikyti 10–15 °C temperatūros patalpoje. Šie augalai mėgsta drėgną orą, todėl kas savaitę, kol dar neišsiskleidę žiedai, augalus apipurkškite minkštu, drungnu vandeniu. Japoninę kameliją reikia tręšti kalcio neturinčiomis trąšomis balandį–spalį, kas dvi savaites, o po žydėjimo – organinėmis trąšomis. Peržydėjus galima persodinti anksti pavasarį. Senesni augalai persodinami retai, tik tada, kai vazonas per mažas. Persodinant reikia saugoti šaknis. Kamelijos mėgsta lengvą, puveningą, rūgštoką žemę (pH 4,5–5,5). Tinka substratas rododendrams.

Elninis plačragis (Platycerium bifurcatum) – labai įdomus papartis, ištvermingas ir atsparus kambario sąlygoms. Jis yra epifitas, todėl auginamas pintinėse ar induose iš medžio žievės, kaip orchidėjos. Persodinamas retai į negilius, plokščius vazonus su puria, silpnai rūgščia durpine žeme, prieš tai įrengus gerą drenažą. Neblogai auga sausame kambaryje ir aukštesnėje temperatūroje. Tinkamiausia temperatūra 12–18 °C, šiam augalui nepa­vojingi temperatūrų svyravimai. Žemė nuolat turi būti drėgna, bet ne šlapia. Laistyti reikia reguliariai, todėl plačragį geriausia laistyti vazoną panardinant į indą su vandeniu ir palaikyti apie 15–20 min. Tręšiamas kartą per mėnesį silpnu mineralinių trąšų mišiniu. Lapų negalima šluostyti, jie dažnai apipurškiami minkštu, nusistovėjusiu vandeniu. Plačragis gali augti toliau nuo langų, šešėlyje, tiesioginiai saulės spinduliai neturi apšviesti šio augalo visą dieną.

Riestasis anturis (Anthurium scherzerianum) ir kolumbinis anturis (A. andraeanum). Anturiai augdami ištįsta ir naujos šaknys nespėja pasiekti dirvožemio paviršiaus, tad pradeda džiūti. Kad taip neatsitiktų, naujas šaknis reikia apsukti samanomis ir sodinti giliau į dirvožemį. Ruošiamas lengvas, derlingas dirvožemis iš kompostinės, lapinės, durpinės žemės ir pridedama truputį medžio anglies, upės smėlio. Augalai nepakenčia vandens pertekliaus, todėl būtinas geras drenažas. Nuo kovo iki rugpjūčio jie tręšiami kas 10–14 dienų mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

Baltažiedis grakštuolis (Eucharis candida). Visada žalias ir puošnus augalas. Jis persodinamas kas 3–5 metus, šiuo metu galima atskirti dalį svogūnų ir pasodinti atskirai, jauni augalai persodinami kasmet. Augalai sodinami į purų, lengvą, humusingą dirvožemį, kuris sudaromas iš lapinės (didesnė dalis), kompostinės, durpinės žemės ir stambaus smėlio. Įrengiamas labai geras drenažas. Kas savaitę augalo lapus būtina nuplauti švariu, drungnu vandeniu. Baltažiedis grakštuolis per metus gali žydėti du kartus, tai priklauso nuo vietos ir tręšimo.

Narcizinė voruta (Ismene narcissifolia) ir gražioji valotė (Vallota speciosa). Pastaruoju metu pradeda augti. Pavasarį jų svogūnus geriausia pasodinti į labai derlingą dirvožemį, kuris sudaromas iš velėninės, kompostinės (mėšlinės), lapinės arba durpinės žemės ir smėlio. Vazonas turėtų būti 15 cm skersmens, dugne įrengiamas geras drenažas. Viename vazone gali augti keli svogūnai. Vazonas statomas šiltoje (16–18 °C), šviesioje vietoje, truputį palaistoma ir laikoma, kol pradeda augti lapai. Svogūnai sodinami taip: vorutos svogūnas visas turi būti po žeme, o valotės – tik trečdalis svogūno. Dabar galima pra­dėti daugiau laistyti. Augimo metu (nuo pavasario iki rudens) laistykite gausiai ir tręškite trąšomis, skirtomis svogūninėms gėlėms, arba iki rugpjūčio kas savaitę tręškite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Voruta žydi per visą vasarą, o valotė – vasaros pabaigoje.

Puikioji medinilė (Medinilla magnifica). Tai labai lepus ir daug priežiūros reikalaujantis augalas. Mėgsta šviesias vietas, bet ne saulėkaitą, labai šiltas (20–25 °C) patalpas, jautri temperatūrų svyra­vimams ir skersvėjams. Nuo pavasario iki rudens žemė vazonuose turi būti visą laiką drėgna, augalas dažnai apipurškiamas minkštu kambario temperatūros vandeniu, būtina drėkinti kambario orą. Negalima medinilės laistyti šaltu, kalkingu vandeniu. Nuo balandžio iki rugsėjo tręškite kas dvi savaites trąšomis žydinčioms gėlėms. Žy­dėjimo metu medinilę galima pastatyti ant padėklo su drėgnu žvyru ar vandeniu, bet šaknys neturi mirkti vandenyje, todėl vazoną reikia pakelti. Medinilė auga lėtai, todėl ji persodinama kas dvejus metus į derlingą, purų dirvožemį, kuris sudaromas iš gerai perpuvusios lapinės ar kompostinės, durpinės žemės ir smėlio, įrengiamas geras drenažas. Kai augalas nepersodinamas, pakeičiamas tik viršutinis žemės sluoksnis (apie 2–3 cm).

Švelnusis krinas (Crinum moorei) ir mišrūnas (C. x powellii). Krinams pradėjus augti, juos reikia pernešti į šviesią vietą ir pradėti laistyti. Šiuo metu geriausia juos persodinti. Iš pradžių laistoma nedaug, vėliau gausiai. Reikia stengtis, kad vanduo nepatektų ant svogūno, kurio pusė išlindusi iš žemės. Suaugę augalai mėgsta didelius, laisvus vazonus arba dėžes. Žemių mišinys ruošiamas iš vidutinio sunkumo kompostinės ir durpi­nės žemės bei smėlio. Augantys krinai kas dvi savaites tręšiami mineralinėmis trąšomis (3 g/1 l). Augalai žydi kasmet ir išaugina 1–3 žiedynus. Krinai gyvena labai ilgai – iki 25–30 metų.

Puošnusis raudminas (Haemanthus katherinae). Augalai persodinami pavasarį prieš pradedant augti. Sodinami į derlingą dirvožemį, kuris sudaromas iš kompostinės ir durpinės žemės. Svogūnas sodinamas taip, kad pati viršūnė matytųsi, būtina saugoti šaknis. Pasodinus palaistoma ir laikoma šiltoje, šviesioje vietoje. Puošnusis raudminas mėgsta šiltas (15–20 °C), šviesias patalpas, gryną orą. Vasarą galima laikyti balkone arba lauke saulėtoje vietoje. Vasarą laistykite gausiai ir tręškite kas 14 dienų mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (parduotuvėse galima gauti specialiai paruoštų organinių trąšų). Nepertręškite, nes, kaip ir visi svogūniniai augalai, nemėgsta didelės trąšų koncentracijos.

 

 

Dr. Judita VARKULEVIČIENĖ

 

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/20

Ministerijoje – teisės aktų kaitaliojimo karštligė

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir jos vadovai gyvena savo sukurtų klaidų karalystėje, aukšta tvora atsitvėrę nuo žemdirbių bendruomenės, jų veiklos metoduose nėra nuoseklumo, tad rezultatai netenkina nei ūkininkijos, nei savivaldybių administ...
2024/02/20

Gyvūnus šunimis pjudę asmenys nuteisti pagrįstai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vasario 20 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 310 straipsnio 1 dalį nuteisti baudos bausmėm...
2024/02/20

Lucasas: ryškėja pavojingi Europos nesutarimai dėl gynybos

Europos požiūris į riziką skiriasi. „Gyvenk laisvas arba mirk“ grupės atstovai mano, kad rizikuoti patekti į vergiją Rusijos valdžioje yra daug blogiau už mirtį. Jie kovos už savo laisvę ir suverenitetą, kad ir kas benutiktų. Jų prie&s...
2024/02/20

Elektros kaina biržoje sumažėjo – tokia buvo pernai gegužę

Per šių metų vasario du pirmuosius dešimtadienius vidutinė elektros energijos kaina buvo 0,078 Eur/kWh be PVM, o tai 33 proc. mažiau už sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. „Nord Pool“ biržoje v...
2024/02/20

Kooperatyvų nariams – papildomas priedas už pieninę karvę

Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti pieno gamintojus kooperuotis, pripažintų kooperatyvų nariams numatė skirti papildomą 30 eurų siekiantį priedą už pieninę karvę.
2024/02/20

Triukšmas dėl žemės mokesčio

Lazdijuose vyksta karšti debatai. Visos aistros – dėl žemės mokesčio dydžio, kuris gerokai išaugo. Pernai rajono ūkininkai sumokėjo dvigubai ar net trigubai didesnį žemės mokestį nei užpernai. Ir šiemet neapsikentė: reik...
2024/02/20

Prezidentas pasirašė įstatymo pataisas, ištaisančias akcizų politikos klaidas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo neeilinėje sesijoje priimtas Akcizų įstatymo pataisas dėl sumažinto akcizo suskystintoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, taip pat dėl žymėto dyzelino naudojimo t...
2024/02/20

Atnaujinti žemės našumo balų duomenys

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) informuoja apie atnaujintus žemės našumo balų duomenis. Vidutinis žemės našumo balas viršija 39.
2024/02/20

Nematomas frontas: epidemijos 1918–1920 m.

Minėdami Vasario 16-ąją, pirmiausia prisimename diplomatines Lietuvos signatarų ir kariuomenes kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tuo laikotarpiu nematomame fronte vyko ir kitokia kova. Daugiau nei po šimto metų mums ir vėl teko ja...