Kandidatų piniginės: gausiausiai žmonės aukojo G. Nausėdai, menkiausiai – A. Mazuroniui

Vis dėlto skaičiuojant ir partijos kampanijai skirtas lėšas, daugiausia pinigų agitacijai surinko konservatorių kelta premjerė Ingrida Šimonytė. Jos rinkimų sąskaitoje – kiek daugiau nei 310 tūkst. eurų. Iš jų – 300 tūkst. skyrė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Antroje vietoje rikiuojasi iš rinkimų dar prieš pirmąjį turą pasitraukęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga su beveik 237 tūkst. eurų. Iš jų 230 tūkst. eurų skyrė „valstiečiai“.

Toliau sąraše – rinkimus laimėjęs G. Nausėda. Jis iš viso surinko 232 tūkst. eurų.

Po jo rikiuojasi advokatas Ignas Vėgėlė su beveik 205 tūkst. eurų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keltas Giedrimas Jeglinskas su maždaug 99 tūkst. eurų, Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas su kiek daugiau nei 71 tūkst. eurų, medikas Eduardas Vaitkus, surinkęs beveik 46 tūkst. eurų, buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis su beveik 37 tūkst. eurų, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis su maždaug 19 tūkst. eurų.

Skolų neplanuoja

Kaip BNS šią savaitę nurodė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), antrajame ture dalyvavę kandidatai lėšas galėjo rinkti iki gegužės 24-osios, o jas registruoti privalo per dešimt dienų, tad surinktos sumos dar gali keistis.

I. Šimonytės rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė BNS teigė, kad konservatorių atveju taip ir bus – suma turėtų padidėti maždaug 150 tūkst. eurų.

Tokiu atveju premjerės surinktos lėšos būtų tokio dydžio kaip ir išlaidos – apie 460 tūkst. eurų.

„Tačiau tiksli suma dar gali koreguotis gavus visas sąskaitas už suteiktas paslaugas. Skolų po kampanijos neturėtų likti“, – nurodoma I. Šimonytės štabo komentare.

Jo skaičiavimu, daugiausia lėšų skirta televizijos, lauko reklamoms.

Daugiausia aukų surinko G. Nausėda

Remiantis VRK ir štabo duomenimis, rinkimus laimėjusiam G. Nausėdai prireikė perpus mažiau lėšų.

Kandidatas surinko 220 tūkst. eurų piniginių aukų. Kaip BNS pranešė jo štabas, išlaidos kampanijai siekė apie 235 tūkst., tad prognozuojama skola siekia apie 15 tūkst. eurų.

Daugiausia lėšų G. Nausėdos štabas skyrė radijo, televizijos, socialinių tinklų reklamai.

Ne piniginėmis lėšomis šalies vadovą parėmė Regionų, Socialdemokratų partijos. Jų paramos vertė siekė apie 6 tūkst. eurų.

2019 metais rinkimus laimėjęs G. Nausėda oficialiai nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išlaidas šiek tiek viršijus 300 tūkst. eurų.

I. Šimonytė tuomet rinkimų sąskaitoje turėjo 693 tūkst. eurų, į antrąjį turą nepatekęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis kampanijai surinko beveik 595 tūkst. eurų. Visas surinktas lėšas jie ir išleido.

Tuo metu rinkos tyrimų ir monitoringo bendrovė „Kantar“ skelbė, kad G. Nausėdos išlaidos kampanijai viršijo 600 tūkst. eurų, I. Šimonytės – 500 tūkst. eurų, S. Skvernelio – 627 tūkst. eurų.

Nesigaili pasitraukęs iš kovos

A. Veryga iš rinkimų kovos pasitraukė kovo pabaigoje, „valstiečiams“ nusprendus paremti I. Vėgėlę.

Kaip BNS tvirtino LVŽS rinkimų štabas, kol vykdyta A. Verygos rinkimų kampanija, pirminiais duomenimis, išleista apie 230 tūkst. eurų – beveik visa tuomet turėta suma.

Jei po galutinių skaičiavimų sąskaitoje liks pinigų, juos partija galės susigrąžinti.

„Jeigu politinės kampanijos dalyvis yra politinė partija, kėlusi kandidatą rinkimuose, tada specialiai tai rinkimų kampanijai atidarytoje politinės kampanijos dalyvio sąskaitoje likusios lėšos turi būti sugrąžintos į politinės partijos sąskaitą“, – BNS nurodė VRK.

Tuo atveju, kai kandidatas pats save išsikelia, politinės kampanijos sąskaitos lėšų likutis pervedamas į valstybės biudžetą.

A. Veryga teigė nesigailintis išleistų pinigų ir pasitraukimą vadina apskaičiuotu sprendimu.

„Mes anksti pradėjome rinkimų kampaniją, labai daug darbo, pastangų įdėjome, daug apvažiavome, – BNS sakė politikas. – Tie pinigai rodo, kad nuoširdžiai stengėmės: tiek aš, tiek komanda. Tačiau pamatėme, kad nepavyko pasiekti didelio proveržio.“

„Jei būtų reikėję dalyvauti ir toliau, natūralu, kad būtų reikėję, mes taip skaičiavome, kokių 150 tūkst. eurų. Dėl to ir darėmės apklausas, žiūrėjome, ar pasieksime ką nors tuo, ar ne. (...) Juo labiau, kad dar dveji rinkimai laukia“, – pridūrė jis.

Prezidento rinkimai vyko gegužės 12 dieną, antrasis turas – gegužės 26 dieną. Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 dieną, į Seimą – spalio 13-ąją.

Autorius Augustas Stankevičius / BNS

123rf nuotr.