Karantininės medžioklės ypatumai

Karantinas tam tikrų, labai netikėtų, pokyčių įnešė į veiklas, kuriose net nesitikėta kokių nors permainų. Uždraudus būriuotis ir kirsti šalies savivaldybių ribas, daugelis miškų liko be medžiotojų, tai gali turėti neigiamos įtakos gamtai, ūkininkams ir net laukinių žvėrių apskaitai.

Sukaustė draudimai

Karantino draudimai bene daugiausia įtakos turėjo didžiuosiuose miestuose gyvenantiems medžiotojams. Mieste žvėrių nešaudysi, o išvažiuoti į gretimas savivaldybes, kur miestiečiai įprastai medžiodavo, dabar neleidžiama.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad daugiau nei tūkstantis uostamiesčio medžiotojų geriausiu medžioklės laikotarpiu priversti sėdėti namuose.

„Nors Klaipėdos ribose ir yra Melnragės miškas, miesto teritorijoje medžioti neleidžiama. Tai galima daryti tik šio miško pakraščiuose ir tik išskirtinais atvejais, kai daroma žala. Ji gali būti susijusi su afrikiniu kiaulių maru arba jei bebrai ima kastis po geležinkelio pylimu. Tačiau šiuo metu tokią teisę turi tik Klaipėdos rajono, o ne miesto medžiotojai, nes Melnragės miško pakraščiai jau yra rajono teritorijoje. Todėl apie 700–800 mūsų draugijos medžiotojų, o pridėjus tuos klaipėdiečius, kurie priklauso aplinkinių rajonų būreliams, susidarys daugiau kaip tūkstantis, dabar sėdi namuose, nes negali palikti savo savivaldybės“, – pasakojo V. Zakaras.

Yra būrelių, kurie medžioja už 90 km nuo miesto: Varniuose, Tveruose ir kitose aplinkinių rajonų teritorijose. Šiandien į tas vietas Klaipėdos medžiotojai negali nuvykti net individualiai medžioklei, nors rajonuose tokia medžioklė dabar – vienintelė medžiotojų pramoga.

„Mes važiuodavome 90 km, o Vilniaus medžiotojams tekdavo vykti dar toliau. Karantinas vienodai sustabdė ir mūsų, ir kitų didžiųjų miestų medžiotojų veiklą“, – pripažįsta LMŽD Klaipėdos skyriaus vadovas.

Nėra dirbtinės ventiliacijos

Skirtingai nuo klaipėdiečių, Klaipėdos r. teritorijoje gyvenantys medžiotojai savo rajone medžioti gali, tačiau tik po vieną, kolektyvinės medžioklės su varovais neleidžiamos.

„Dauguma mūsų medžiotojų gyvena rajone, suvaržymų dėl judėjimo kaip ir nebuvo. Pastaruoju metu vykusiose medžioklėse buvo laikomasi visų karantino reikalavimų. Medžioklės vadovas paskelbia datą, kiekvienas būrelis aktyviems nariams išdalija medžioklės lapus, kad galėtų medžioti be kontakto. Kitame būrelyje, kuris medžiojo tykojant, buvo paskirstyti bokšteliai, medžioklės lapas padėtas medžiotojų namelyje arba tiesiog kažkur per atstumą. Norintis medžioti žmogus atvažiuoja, pasirašo ir vyksta į nurodytą bokštelį. Tad medžiojama vos ne virtualiai, svarbu laikytis visų reikalavimų“, – apie šiandieninės medžioklės ypatumus pasakojo Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Algirdas Skuodas.

Kad rajonų medžiotojams dabar lengviau nei miestiečiams, pripažįsta ir kitų savivaldybių atstovai. LMŽD Kretingos skyriaus vadovas Raimondas Jocius sako, kad piniginėmis baudomis rizikuoti nenori niekas.

„Mūsų rajone medžioja medžiotojai iš Klaipėdos, Palangos, Šventosios, dabar jie negali atvykti į mūsų rajono teritoriją, nes tai – galimybė atsisveikinti su mažiausiai 250 Eur. Medžiotojai juokauja, kad miestiečiams į prekybos centrus eiti galima, nes ten yra dirbtinė ventiliacija, o į miškus – ne, ten dirbtinės ventiliacijos nėra, tik natūrali“, – ironizavo R. Jocius.

Skuodo skyriaus pirmininkas Algimantas Šideikis sakė, kad pas juos jokių pokyčių neįvyko, išskyrus tai, kad neleidžiamos kolektyvinės medžioklės.

„Kaip buvo, taip ir liko, niekas nėra pasikeitę, visi klubai turi savo teritorijas, tik medžioklės yra ne kolektyvinės, ne varant, o individualios. Leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičiaus niekas nepanaikino. Didžioji dalis mūsų medžiotojų medžiodavo savo rajone, jiems draudimas kirsti savivaldybės ribą neaktualus. Nemedžioja mūsų miškuose ir klaipėdiečiai“, – situaciją apibūdino A. Šideikis.

Nuostolius skaičiuos pavasarį

Medžioklės žinovai sako jau dabar susiduriantys su žvėrių daroma žala, o tikrieji nuostoliai paaiškės pavasarį ir vasarą, nes pagausėjusi žvėrių banda vis dažniau atklys į ūkininkų pasėlius ar gyvulių ganyklas.

„Medžioklės su varovais nebevyksta, miškas nutilo, žvėrys jaučiasi saugūs, jie į žmonių teritorijas eina net dieną, todėl nuostolių bus, rezultatus skaičiuosime pavasarį. Vilkai jaučiasi kaip karaliai, jie jau elnius pradėjo pjauti. Praėjusią savaitę mūsų rajone dviejų trijų vilkų gauja papjovė elnių jauniklį. Manau, medžioklės turi vykti ir per karantiną“, – sakė Klaipėdos rajono medžiotojų vadovas A. Skuodas.

Šio rajono medžiotojus pasiekė ir savivaldybės administracijos raštas, kuriuo informuojama apie Lelių kaime bebrų užtvenktą melioracijos griovį: šie graužikai eina į gyventojų sodus, verčia obelis ir jomis užtvėrę griovį kelia vandens lygį. Medžiotojų prašoma imtis bebrų populiacijos reguliavimo.

„Dabar turime problemą. Gyventojai kenčia nuo šių gyvūnų, tačiau karantino reikalavimai neleidžia burtis į grupes. Bebrų užtvankos vienas žmogus neišardys, tokiam darbui reikia mažiausiai keturių drūtų vyrų. Todėl laukiame karantino pabaigos, nenorime pažeisti taisyklių“, – dar vieną problemą įvardijo A. Skuodas.

Kretingos skyriaus pirmininkas R. Jocius šioje situacijoje įžiūri galimas teisines medžiotojų problemas. „Dėl ūkininkams daromos žalos atsakingi medžiotojai, nes jie turi reguliuoti žvėrių populiaciją. Tačiau šią veiklą apribojo karantinas, koks išauš pavasaris, pamatysime. Jei ūkininkai patirs žalą, bus išieškoma iš medžiotojų, o jie daugeliu atvejų neturėjo galimybių vykdyti savo veiklos. Bus įdomių situacijų“, – prognozavo R. Jocius.

Kai pėdos atauš

Klaipėdos miesto medžiotojų atstovas įžvelgia dar vieną problemą – iškreiptą žvėrių apskaitą.

„Nuolat vykdoma plėšrūnų apskaita, mes šiame procese dalyvaujame. Šiemet tai daryti sudėtinga. Klaipėdiečiai medžioja 7 rajonų ribose, kaip medžiotojas aš esu Rietavo medžiotojas. Turime ir vietinių medžiotojų, kurie ten gali medžioti. Bet kai kurie galbūt yra pagyvenę, trūksta kompetencijos, ne visus apskaitos darbus jie gali atlikti. Tai susiję su tam tikrais kompiuterio valdymo įgūdžiais, navigacija, koordinačių sistema. Dabar, kai sąlygos labai palankios, tų darbų atlikti negalime. Pernai nebuvo sniego, 30 km nuo Klaipėdos sniego apskritai retai būna. Būtų labai gera proga vykdyti plėšriųjų gyvūnų apskaitą. Po karantino sniegas jau bus nutirpęs, o žvėrių pėdos – ataušusios. Pavyzdžiui, lūšis yra saugotina, sakoma, kad jų Lietuvoje yra šimtas. Bet, mano įsitikinimu, toks jų skaičius yra Klaipėdos r. ir Rietavo savivaldybėse“, – įsitikinęs V. Zakaras.

„Ūkininko patarėjo“ pašnekovo nuomone, prie plėšriųjų gyvūnų pertekliaus prisideda laukinės faunos gynėjai.

„Tai kultiniai gyvūnai tam tikrai žmonių grupei, besistengiančiai saugoti lūšis, vilkus. Jie ima aiškinti, kad avis reikia aptverti trijų metrų aukščio tvora, tada plėšrūnai jos neperšoks. Tačiau ar jie žino, kiek kainuoja avis? Už 50 Eur galima nusipirkti puikiausią avį. O kiek kainuos tvora jai apsaugoti? Žmonėms, kurie jas augina, reikia paminklą pastatyti, o ne plėšrūnais pjudyti“, – žvėrių statistikos svarbą atskleidė V. Zakaras.

Medžiotojai mano, kad sumažėjus medžioklių drąsiau miškuose jaučiasi ir brakonieriai. Jei nesigirdi šūvių, vadinasi, joks būrelis nemedžioja, tada drąsiai galima eiti į mišką medžioti nelegaliai.

Pasiilgo bendrystės

Kalbinti medžiotojų atstovai pripažįsta, kad net trumpam atsisakyti savo pomėgių yra sunkus išbandymas. „Išbandymas priklauso nuo medžiotojo. Kam medžioklė yra aistra, tas patirs nemenką dvasinį sukrėtimą. Kitam ji gal ne tokia svarbi, nes turi kitų interesų, džiaugiasi anūkais ir panašiai. Bet kurį žmogų, atėmus iš jo pomėgį, gali ištikti dvasinė krizė“, – sakė V. Zakaras.

„Dabar medžiotojai susibūrę įvairiuose forumuose, visi rašo, kaip vieni kitų pasiilgo, nori kartu pabūti, pabendrauti, susitikti. Medžioklė yra tik vyšnia ant torto, daug svarbesnis yra pats išėjimas. Esame praradę emocinę medžioklės dalį. Dabar einame todėl, kad liko pareiga reguliuoti žvėrių skaičių, bet medžioklė jau nebe tokia“, – kolegai antrino A. Skuodas.

Medžiotojai supranta, kad sušvelninus karantino reikalavimus viskas vyks įprastu ritmu. Medžioklės sezonas trunka kone visus metus, keičiasi tik medžiojami objektai. Po sausio 31 d. jau nebus galima medžioti briedžių, negalės vykti medžioklės su varovais. Tačiau neigiama įtaka gyvosios gamtos pusiausvyrai jau gali būti padaryta, pasekmes išvysime orams atšilus ir prasidėjus darbams ūkiuose.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

2021-01-31