Karpių migracija. Iš Baltarusijos į žuvininkų kišenę

Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija (NAŽPGA) kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kad ši panaikintų nuo praėjusių metų gruodžio vidurio įsigaliojusį draudimą iš Baltarusijos į Lietuvą įvežti maistui skirtus gyvus karpius kaip išaugintus galimai nesaugiai. Šį prašymą NAŽPGA grindžia tuo, jog šiuo metu esą Lietuvos rinkoje susidarė didelis karpių stygius. Tačiau kai kurios karpius auginančios bendrovės tikina, kad jų priaugintų karpių iki kito sezono pradžios pakaks ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių pirkėjams. O prašymas panaikinti draudimą, ŪP šaltinių teigimu, gali būti susijęs su tuo, kad VMVT sprendimas tiesiog užsuka kai kuriems žuvininkystės ūkiams itin pelningo verslo „kranelį“.  

Prašė atšaukti

Praėjusių metų gruodžio 14 d. įsakymu VMVT direktorius Mantas Staškevičius laikinai uždraudė į Lietuvą iš Baltarusijos įvežti gyvus karpius, skirtus žmonių maistui. Tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs ne į geopolitinę situaciją, o į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateiktą informaciją, kad oficialiuose šaltiniuose nėra viešai skelbiamų duomenų apie karpių užkrečiamųjų ligų epizootinę situaciją Baltarusijoje. Be to, VMVT Vilniaus departamento specialistai nustatė, jog iš Baltarusijos į Lietuvą įvežami maistui skirti gyvi karpiai yra paleidžiami į mūsų šalyje esančius tvenkinius. Todėl kyla pavojus, kad į Lietuvą gali patekti ir būti išplatinti karpių užkrečiamųjų ligų sukėlėjai.

Redakcijai pavyko gauti sausio 19 d. NAŽPGA raštą, kuriuo prašoma VMVT atšaukti draudimą. Asociacijos direktorius Rolandas Morkūnas aiškina, jog, sugriežtinus prekybą gyva žuvimi, labai sumažėjo gyvos žuvies pardavimai. Jis tvirtina, kad Lietuvos tvenkininės žuvininkystės įmonės daug investavo į žuvininkystės produktų perdirbimą kaimo vietovėse, kur opi bedarbystės problema, gyvenančius darbuotojus apmokė ir įdarbino, su prekybos tinklais sudarė ilgalaikius kontraktus tiekti produkciją, tačiau šiuo laikotarpiu susidarė paradoksali situacija – laikinas žaliavos trūkumas rinkoje. „Trūkinėja tiekimo grandinės, gamintojams kyla pavojus neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, gali nutrūkti ilgalaikiai kontraktai, gali tekti mokėti netesybų baudas, kyla grėsmė prarasti pajamas, taip pat gali tekti leisti darbuotojus neapmokamų atostogų ar net juos atleisti. Prašome nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių buvo priimtas įsakymas laikinai uždrausti gyvų karpių žmonių maistui importą, bei pateikti informaciją, kokių trūksta duomenų apie karpių užkrečiamųjų ligų epizootinę situaciją Baltarusijoje. Turime žinių, kad Lietuvos kaimynės – ES narės – Latvija ir Lenkija nemato jokių rimtų priežasčių drausti gyvų karpių žmonių maistui importą iš Baltarusijos į savo valstybes ir per jas ši produkcija jau gali patekti į Lietuvą. Prašome kuo skubiau atšaukti įsakymą, draudžiantį gyvų karpių žmonių maistui importą iš Baltarusijos į Lietuvą“, – įsakmiai rašte dėsto R. Morkūnas.

Nėra, tik neaišku ko

NAŽPGA tarybos pirmininkas, UAB „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukščius ŪP patvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje jaučiamas didžiulis karpių trūkumas – jų rinkoje esą beveik nėra. „Mūsų asociacija vienija 16 ūkių, iš jų surinkome duomenis. Pagal juos, tik viena bendrovė turi pardavimui karpių, todėl jų kaina yra išaugusi“, – tvirtino A. Šiukščius.

Anot jo, praėjusiais metais nei Lenkijoje, nei Čekijoje nebuvo užaugintas rinkai reikalingas pakankamas kiekis karpių, nes tam nebuvo palankios oro sąlygos. Todėl praėjusių metų pabaigoje lenkai mokėjo po 3–3,5 Eur/kg už karpius, ir dar patys pasiimdavo. Tokių kainų iki šiol esą nėra buvę, be to, gali būti, kad ir šiais metais karpių paklausa rinkoje išliks didelė ir sunkiai patenkinama, nes ūkiai nepriaugino pakankamo kiekio karpių dvimetukų, kurie, paauginus dar metus, yra parduodami. „Jau dabar sulaukiame skambučių net iš Vokietijos, prašo auginamos medžiagos, bet jos nėra pakankamai. Todėl karpių Lietuvoje ir trūksta, o mes vykdyti įsipareigojimus privalome – prekybos tinklams patiekti žuvies turime, nes jie ja prekiauja ištisus metus“, – aiškino NAŽPGA tarybos pirmininkas.

Jis kategoriškai neigė įtarimus, esą Baltarusijoje karpiai šeriami neaišku kuo. „Pas juos yra labai griežta priežiūra. Atsiuntė ir mums, ir VMVT, kitoms institucijoms medžiagą apie tai, kuo yra maitinami jų karpiai, kaip vykdoma kontrolė. Todėl yra geriau jau vežtis juos iš Baltarusijos nei iš kitų, nors ir ES, šalių, nes mes nežinome, kuo jose karpius šeria“, – teigė A. Šiukščius, tvirtindamas, kad į mūsų šalį iš Baltarusijos įvežami karpiai yra prekiniai – skirti tiekti pardavimui, kitokių – dvimetukų – įvežti neleidžiama. Tiesa, jis nepaneigė, kad atvežti karpiai galėjo būti įleidžiami į tvenkinius. Tačiau tikino, kad ne į tuos, kuriuose auginamos žuvys, o į skirtus žuvims laikyti prieš realizaciją.

Bus ir sau, ir kaimynui

Tačiau ar iš tikrųjų Lietuvos prekyboje jaučiamas prekinių karpių stygius? Pasižvalgius parduotuvėse bei pasidairius po turgavietes, tai pastebėti yra gana sunku – nėra taip, kad karpių neįmanoma nusipirkti. Todėl nenuostabu, kad AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis ŪP teigė pritariąs VMVT pozicijai ir draudimui importuoti karpius iš Baltarusijos. „Mes išauginame tiek karpių, kad galima pilnai patenkinti paklausą. Ir tai kokybiška, Lietuvoje išauginta žuvis, o ne atvežta iš trečiųjų šalių. Tokia, įvežama iš trečiųjų šalių, žuvis dempinguoja Lietuvoje išaugintų žuvų kainą ir verčia mažinti žuvų auginimo apim- tis“, – teigė D. Svirskis.

Pasak jo, šiuo metu Išlauže užaugintos žuvies vien ši bendrovė turi tiek, kad jos pakaktų ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos rinkai. Dar gali lietuviška žuvimi aprūpinti ir dalį Lenkijos rinkos iki naujojo žvejybos sezono pradžios. „Tie, kas teigia, kad dabar lietuviškos žuvies trūksta, mato iškreiptą situaciją“, – tikino D. Svirskis.

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius ŪP tikino, kad Lietuvoje yra 10 tūkst. tvenkinių, kuriuose galima auginti žuvis, yra apie 18 ūkių, kurie tai daro, nemaža dalis jų – 70 proc. – gali auginti ekologiškai. „Pagal skaičiavimus, Lietuvoje galima būtų išauginti apie 7 tūkst. t karpių, tačiau jau daug metų išauginama apie 4 tūkst. Daugiau auginti nėra prasmės, nes nėra rinkos – jau dabar apie 30 proc. išaugintų žuvų yra išvežama į užsienį“, – aiškino L. Kerosierius.

Sėkmingas verslas

Internetinėje erdvėje galima aptikti informacijos, kad Baltarusija nuo 2016 metų vykdo valstybinę žemės ūkio verslo plėtros programą. Viena jos krypčių – sėkminga žuvininkystės veikla ir žuvies produktų augimas. 2018 m. žuvies produkcijos apimtys šioje šalyje siekė 16 100 t, iš jų – 13 900 tvenkinių, iš kurių 13 200 t išaugino žuvininkystės ūkiai, 1 000 t vertingų rūšių, 1 200 t ežerų ir upių rūšių. 2019 m. šį skaičių buvo planuojama padidinti iki 16 400, o 2020 m. – iki 18 100 t.

Teigiama, kad Baltijos šalių, Rusijos, Ukrainos ir kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių gamintojai 1 kg karpių parduoda už 2–2,4 Eur, o Baltarusijoje jo galima įsigyti už 3,6 Baltarusijos rublio (1,24 Eur). Kai kurių šaltinių teigimu, iš Baltarusijos į Lietuvą iš viso per metus gali būti eksportuojama iki 6 tūkst. t karpių. Toks kiekis užpildytų rinką taip, kad nei Lietuvoje, nei Lenkijoje, ypač pasienyje su Baltarusija, žuvies niekas nebeaugintų.

Keletas ŪP paskambinusių asmenų (pavardės redakcijai yra žinomos) pasakojo, jog kai kurie mūsų šalies žuvininkystės ūkiai, deklaravę juos kaip ekologinius žuvininkystės ūkius, karpių esą išvis neaugino, o atsiveždavo juos iš Baltarusijos. Jie teigė, jog žuvies gabenimas prasidėdavo rudenį. Iš pradžių karpiai į mūsų šalį buvo vežami tiesiai, kertant Lietuvos ir Baltarusijos valstybinę sieną, paskutiniuoju metu – tikriausiai atvežami per Latviją. Visi Lietuvoje parduodami baltarusiški karpiai turėjo būti pažymėti, kad išauginti Baltarusijoje. Ar taip buvo – vargu ar kas pastebėjo. Pašnekovai tvirtino, kad dažnai Baltarusijoje išauginti karpiai mūsų šalyje pakeisdavo „tautybę“ ir tapdavo lietuvišku produktu. Tokiu būdu ne tik pasiekiami aukšti žuvų išauginimo rodikliai, bet ir gaunamas žymėtasis dyzelinas, naudojamasi investicinių projektų pinigais.

„Manau, vargu, ar Lietuvoje yra naudingesnė veikla, nei auginti karpius. Augintojai ne tik gauna pelną pardavę žuvis, bet dar gauna ir įvairias išmokas. Ankstesniais metais, kiek žinau, karpio kilogramo išauginimo kaina svyravo apie 1,7 Eur, o parduodama buvo už 2,2 Eur. Viename ha tvenkinių galima išauginti iki 600–800 kg karpių. O kur dar išmokos už tvenkinių pakrančių šienavimą, tvenkinių dugno kalkinimą, parama technikai įsigyti, už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą, sausros padarinius ir dar už dalyvavimą įvairiuose projektuose“, – skaičiavo L. Kerosierius.

Jo teigimu, suprantamas ir siekis įvežti kuo daugiau baltarusiškų karpių, nes ten juos išauginti yra kur kas pigiau nei Lietuvoje – ekonominio lygio skirtumas daro savo: mažesnės išlaidos darbo užmokesčiui. Be to, yra skirtingi reikalavimai ir ekologiškumui. Kai kurie karpių augintojai ŪP teigė, kad gali būti, jog kontrolės institucijoms sunku ar net ir neįmanoma nustatyti, kuo Baltarusijoje papildomai yra šeriami karpiai – kokios medžiagos tam naudojamos.

Anot ŪP pašnekovų, kai kurie mūsų šalies karpių augintojai, gal net siejami ir su NAŽPGA vadovais, Lietuvoje išaugintus karpius esą pelningai parduoda kaimyninės Lenkijos prekybininkams, o patys tam, kad galėtų įvykdyti mūsų šalies prekybininkams duotus įsipareigojimus, parsiveždavo Baltarusijoje išaugintus karpius ir juos pardavinėdavo kaip lietuviškus. Esą patys nesivargina auginti, nes naudingiau juos įsivežti iš trečiųjų šalių – atsivežti galima už 1,8 Eur/kg, o parduoti – po 2,8–3 Eur. Taip vien iš kainų skirtumo galima susikrauti neblogą pelną.

„Gali būti, kad tokie tariami žuvininkai klastoja dokumentus, o tai reikštų, kad kažkas neatlieka savo pareigų. Kyla abejonių, ar šie karpiai yra saugūs vartotojams. Juk vartotojai perka ne lietuvišką, ne ekologišką produktą, kuris įvardijamas kaip ekologiškas ir kuriame yra visa Mendelejevo lentelė. Be to, dažnai tikrinti ūkių atvažiuoja specialistai, kurie nelabai nusimano. Jiems pasakoma, kad tvenkiniai sutvarkyti ir išvalyti, jie ir tiki, nors iš tikrųjų tie tvenkiniai yra nevalyti“, – kalbėjo nenorėję savęs viešinti ŪP pašnekovai.

Pažeidimų nenustatė

VšĮ „Ekoagros“ ekspertė, atsakinga už akvakultūros ūkių sertifikavimą, Indrė Kujalytė ŪP sakė, kad ekologinės žuvininkystės ūkių yra Vilniaus, Zarasų bei Raseinių rajonuose, kuriuose ekologinės gamybos plotai užima daugiau nei 500 ha plotą. Bendras sertifikuotas ekologinių ūkių plotas 2021 m. sudarė 4 767 ha, o 2021 metų gautos produkcijos duomenys dar yra sisteminami. Tačiau 2020 metų duomenimis, Lietuvoje bendras užaugintas prekinės produkcijos kiekis siekė apie 950 tonų. Iš jų didžiausią dalį sudarė karpių (833 t) ir karosų produkcija (83 t). Mažesniais kiekiais ūkiuose užauginama lydekų, baltųjų amūrų, margųjų plačiakakčių bei kitų rūšių žuvų produkcijos.

„Ekologinės gamybos ūkiuose karpiai auginami tvenkiniuose, kuriuose tiriama vandens kokybė ir taip užtikrinama tinkama aplinka žuvininkystei. Dažniausiai produkcija realizuojama vietinei rinkai Lietuvoje“, – sakė I. Kujalytė.

VšĮ „Ekoagros“ ekspertė pasakojo, kad ūkiai tikrinami mažiausiai vieną kartą per metus, patikros metu peržiūrima ūkio dokumentacija, apžiūrimi sertifikuojami tvenkiniai, gaminama produkcija, tikrinama visa auginama produkcija nuo mailiaus iki reproduktorių. Tikrinami visi aspektai, reikalingi įvertinti, ar ūkis laikosi ekologinei akvakultūros veiklai privalomų reikalavimų. Kilus įtarimui, gali būti imami auginamos produkcijos ar įsigyjamų pašarų mėginiai. Jei ūkiuose yra palankios sąlygos žuvims maitintis natūraliai tvenkiniuose esančiu maistu, papildomai jos nešeriamos. Tačiau, esant poreikiui, jos gali būti šeriamos tik ekologiškais pašarais.

„Kiekvienais metais nustatytais terminais ūkiai teikia ataskaitas apie įžuvintus, užaugintus, realizuotus ekologinės produkcijos kiekius. Per pastaruosius metus pažeidimų, turėjusių įtakos produkcijos kokybei, nenustatyta. Patvirtinamųjų dokumentų anuliavimo atvejų taip pat nenustatyta“, – aiškino I. Kujalytė.

Pasieks milijonai

Kaip skelbė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), 2021–2027 metais Lietuvos žuvininkystės sektoriui atiteks 2 mln. Eur daugiau nei praėjusiu laikotarpiu, o didžioji dalis lėšų bus skirta tvariai žuvininkystei ir akvakultūrai skatinti. Daugiau kaip 25 mln. Eur atiteks ekonomiškai perspektyviems, konkurencingiems ir patraukliems žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriams skatinti, o kiek daugiau nei 20 mln. Eur – tiems, kurie veiks tvariai ir taip prisidės prie klimato kaitos padarinių mažinimo.

Iš viso Lietuvos žuvininkystės sektoriui 2021–2027 m. skirta 87,4 mln. Eur. Iš Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo bus skirta beveik 61,18 mln. Eur. Nors ši suma mažesnė nei 2014–2020 metų laikotarpiu, kai buvo skirta 63,43 mln. Eur, tačiau šįkart daugiau prisidės pati valstybė – 26,22 mln. Eur (2014–2020 metais skyrė 20,43 mln. Eur), tad bendra suma bus didesnė. Taip numatyta ŽŪM parengtame ir su socialiniais partneriais derintame Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos projekte, kuris Europos Komisijai bus oficialiai pateiktas dar šį mėnesį.

Santykiai įtempti

Bronislovas MATELIS

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas

Šiuo metu santykiai su Baltarusija yra gana įtempti. Ne tik politiniai, bet ir ekonominiai. Juolab, kad tos šalies vadinti Baltarusija jau nelabai ir galima – tai jau beveik Rusijos dalis. Todėl atsižvelgti į geopolitinę situaciją net ir prekiaujant su šia šalimi yra būtina. Aš jau nekalbu apie įvairius teisinius tokių santykių aspektus.

Įvežė menką dalį

Justas POVILIŪNAS

ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėjas

VMVT informavo ŽŪM apie susidariusią situaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. į Lietuvą nebuvo įvežta karpių iš Baltarusijos, o iki 2021 metų lapkričio mėn. įvežta 176 t prekinių karpių, tai sudarytų apie 4,9 proc. visų parduotų karpių. Vadovaujantis ES reglamentų ir direktyvų nuostatomis dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų pateikimo rinkai bei importo ir sertifikavimo reikalavimais, į šalį draudžiama importuoti žuvis, skirtas auginti, skirtas natūralaus mėgėjų žvejybos plotams ir atviroms dekoratyvinių vandens gyvūnų laikymo vietoms. Tačiau nėra draudžiama importuoti prekinę žuvį, skirtą prekybai. Kitaip sakant, į ES, taip pat ir Lietuvą, iš Baltarusijos draudžiama įvežti gyvas žuvis, skirtas auginti. Gali būti įvežama tik žuvų produkcija, skirta maistui.

Tikrinti – ne NMA prievolė

Genovaitė BENIULIENĖ

NMA Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktorė

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) administruoja vienintelę paramos priemonę, pagal kurią parama mokama už įveistus ir sertifikuotus ekologinei žuvininkystei akvakultūros tvenkinius – parama gamtos išteklių apsaugai gerinti akvakultūros tvenkiniuose 2015–2022 m. Vadovaujantis  žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu patvirtintomis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, pagal ją skiriama tokia parama:

„7.1. iki 150 Eur už ha − jeigu iš sertifikuoto akvakultūros tvenkinių hektaro einamaisiais metais gauta po 200 kg ir daugiau tvenkinių žuvų produkcijos:

7.2. iki 120 Eur už ha − jeigu iš sertifikuoto akvakultūros tvenkinių hektaro einamaisiais metais gauta nuo 100 iki 200 kg tvenkinių žuvų produkcijos;

7.3. iki 60 Eur už ha − jeigu iš sertifikuoto akvakultūros tvenkinių hektaro einamaisiais metais gauta nuo 50 iki 100 kg tvenkinių žuvų produkcijos.“

Minėtose priemonės įgyvendinimo taisyklėse NMA nėra nustatyta pareiga ir NMA neturi teisės bei galimybės, vadovaudamasi pareiškėjų pateikta informacija, tikrinti įveisiamų žuvų kilmės šalies. Paraiškas vertina savivaldybės. Kartu su paraiška pareiškėjai pateikia Ekologinės gamybos ūkio sertifikatą (kopiją). Sertifikavimą atlieka VšĮ „,Ekoagros“.

Pagal NMA administruojamą LEADER priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, paramos gavėjai (vietos veiklos grupės) savo strategijose turi nusimatę priemonių, skirtų investicijoms į akvakultūrą ir perdirbimą (priemonės yra individualios, konkrečios remiamos veiklos ir priemonėms skirtos paramos sumos, numatytos kiekvienos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijoje). Pagal LEADER priemonės įgyvendinimo taisyklių nuostatas, NMA taip pat neturi prievolės ir teisės patikrinti veisiamų ir auginamų žuvų kilmės.

Reikėtų atsižvelgti į geopolitinę situaciją

Kazys STARKEVIČIUS

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

Manau, kad turėtų būti laikomasi visoje ES galiojančio prekybos principo – pirmenybė teikiama Lietuvoje ar kitose ES šalyse išaugintiems ar pagamintiems produktams. Karpius Lietuvoje augina ne vienas ūkis, todėl nemanau, kad gali susidaryti koks nors jų stygius, kažkaip nesinori tuo tikėti.

Atvežti iš trečiųjų šalių maistui skirtų karpių gal ir galima, tačiau jie turi praeiti nuodugnią VMVT patikrą, nes tai yra jau kaip maisto produktas, kurio gamybai–auginimui galioja visai kitokie reikalavimai nei auginamiems ES šalyse. Tik pilnai įsitikinus, jog tokia produkcija saugi, galima leisti ją įvežti. Bet ir tuomet tokia produkcija privalo būti pažymima, kad ji – baltarusiškos kilmės. O apie atsivežtų karpių paleidimą į mūsų šalies tvenkinius negali būti net kalbos. Taip galima patirti didžiulę žalą – įsivežti įvairių ligų.

Be to, reikėtų atsižvelgti ir į geopolitinę situaciją. Su Baltarusija jau kuris laikas santykiai nėra normalūs – vos ne karo stovis, todėl prekiaujant su šia šalimi, reikia būti itin atsargiems. Nereikia pamiršti ir šiai šaliai taikomų ekonominių sankcijų, įvairių suvaržymų.

Turėtų susidomėti teisėsauga

Agnė ŠIRINSKIENĖ

Seimo Antikorupcijos komisijos narė

Manau, vien tai, kad nebuvo visų reikiamų ir pagrįstų dokumentų, užtikrinančių prekės saugumą pagal mūsų šalies, ES reikalavimus, jau tikrai buvo rimtas pagrindas uždrausti tokios prekės patekimą į rinką. ES teisės aktai tokį draudimą leidžia. O jei iš tikrųjų yra kokių nors požymių, kad gali būti padaryta kokių nors pažeidimų ar net ir nusikaltimų – įvežant gyvus karpius buvo apgaulingai tvarkomi dokumentai, turėtų susidomėti Finansinių nusikaltimų tarnyba ar kitos teisėsaugos institucijos.

Reikia atsakymų

Eugenijus GENTVILAS

Seimo Antikorupcijos komisijos narys

Didžiausias klausimas – ar įsivežant karpius iš trečiųjų šalių, šiuo atveju iš Baltarusijos, viskas buvo teisingai daroma ir deklaruojama. Manau, kad yra tarnybos, kurios turėtų susidomėti tokia situacija ir išsiaiškinti, kaip buvo iš tikrųjų. Žinoma, vargu, ar yra paprasta, bet reikia nuodugnių tyrimų ir atsakymų į iškilusius klausimus. Nemanau, kad nuo to turėtų nusišalinti ir Žuvininkystės tarnyba, užsiimanti ne tik žuvivaisa, moksliniais tyrimais, bet ir žvejybos kontrole. Nors jos didžiausias dėmesys – jūrinei žvejybai, bet ir tai, kas vyksta žuvininkystei skirtuose tvenkiniuose, neturėtų būti pamiršta.

ŪP korespondentė - Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas - Kazys KAZAKEVIČIUS