N. Mačiulis. Kas brangs, o kas pigs kitais metais?

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje pašoko iki 1,3 procento. Ir toliau išliko didelis atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų pokyčių – per metus prekės atpigo 0,7 proc., o paslaugos pabrango 6,1 procento.

Nemažai prie palankių prekių kainų tendencijų šiemet prisidėjo pigusios žaliavos ir, ypač, gamtinės dujos ir elektra. Suskystintų gamtinių dujų ateities sandoriai rodo, kad tolimesnis jų pigimas mažai tikėtinas, bet elektros kainų didėjimui kol kas prielaidų nėra.

Dėl atpigusios naftos transporto sąnaudos šiemet buvo mažesnės nei prieš metus. Tačiau, dėl didėsiančių mokesčių, benzinas kitais metais pabrangs beveik 6 centais, o dyzelinas – daugiau nei 13 centų. Vis tik nemažai šio brangimo kompensuos pigesnė nafta, kuri dėl išliekančio didelio pasiūlos pertekliaus kitais metais gali atpigti dar dešimtadaliu.

Vartotojams palanki tendencija išlieka ir iš Kinijos vis dar eksportuojama defliacija. Kinija yra atsidūrusi rinkos ekonomikoms nebūdingoje būsenoje – planinės ekonomikos klystkeliai, nuvedę prie perteklinių gamybinių pajėgumų ir nepakankamos vidaus paklausos, verčia įmones dempinguoti savo produkcija eksporto rinkas. Kinijos gamintojų kainos mažėja jau du metus iš eilės, daugelis jos eksportuojamų kasdieninių vartojimo prekių yra atpigusios bent dešimtadaliu. Tiesa, tai sukuria didelių problemų kai kuriems Europos gamintojams, bet čia jau atskira tema.

Maisto produktai šiemet buvo vidutiniškai 0,8 proc. pigesni nei prieš metus, o daugiausiai tam įtakos turėjo per pastaruosius dvejus metus atpigę grūdai. Tiesa, šis atvėsimas turbūt nelabai guodžia, turint omenyje, kad per pastarąjį penkmetį vidutinės maisto kainos padidėjo daugiau nei 50 procentų. Pastaraisiais mėnesiais vėl pašoko žaliavinio pieno supirkimo kainos ir priartėjo prie rekordinių aukštumų. Kiti veiksniai, pavyzdžiui didėjančios darbo sąnaudos, gali vėl paskatinti bent kai kurių maisto kainų kilimą.

Apskirtai, kitais metais prie infliacijos didėjimo Lietuvoje daugiausiai prisidės ne tendencijos žaliavų ar energijos rinkose, o spartus atlyginimų augimas. Nuo kitų metų pradžios minimalus atlyginimas didės dar 12,3 proc., iš paskos panašiu tempu kils ir vidutinis darbo užmokestis. Nuo šio dešimtmečio pradžios minimalus atlyginimas bus padidėjęs daugiau nei 70 proc. – nuo 607 iki 1038 eurų. Per tą patį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis padidėjo 67 procentais.

Šis veiksnys turi daugiausiai įtakos prekių ir, ypač, paslaugų, kurių didelę sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis, kainoms. Sunku tikėtis, kad paslaugos, kur produktyvumo pokyčiai yra lėti – nuo grožio ir maitinimo, iki švietimo ir teisinių paslaugų – gali brangti daug lėčiau nei kyla tas paslaugas teikiančių asmenų pajamos.

Galbūt bent kai ką paguodžianti žinia bus tai, kad Lietuvoje įsibėgėjant daugelio prekių ir paslaugų infliacijai, beveik neabejotinai toliau mažės... pinigų kaina. Šį ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą sumažins bazines palūkanų normas ir toliau jas mažins kitais metais. Šešių mėnesių euribor, prieš metus siekęs net 4,1 procento, jau nukrito žemiau 2,7 proc., o iki vasaros turėtų nebesiekti dviejų procentų.