Kas grieš pirmuoju smuiku?

Tvariausias ir atspariausias modelis

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad iš 53 mln. Eur dotacijos investicijoms į žemės ūkio valdas pieninės galvijininkystės sektoriui teks 30 mln. Eur, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 5 mln. Eur, kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams – 8 mln. Eur, o sodininkystei, uogininkystei, daržininkystei, gėlininkystei ir vaistažolininkystei – daugiau nei 10,7 mln. Eur. Ši parama bus skirta žemės ūkio produktų gamybai, žemės ūkio valdoje pagamintų ir išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui ir realizavimui.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna „Ūkininko patarėjui“ išreiškė savo ir daugelio specialistų bei ekonomistų nuomonę, kad žemės ūkio diversifikavimo modelis yra pats tvariausias ir atspariausias. Tai yra mišrūs ūkiai – augalininkystės ir gyvulininkystės, augalininkystės arba kitos šakos ūkiai. Todėl ir siekiama juos skatinti tokiomis priemonėmis bei įvairiomis paramomis. Jis pabrėžė, kad dabartiniai paramos pakeitimai daromi tam, kad būtų didinama iš 1 ha sukuriama vertė, o šioje srityje Lietuva vis dar gerokai atsilieka.

„Apie tai kalbama nuolat. Tai buvo numatyta ir 19-osios, ir 20-osios Vyriausybių programose, nes iš tiesų Lietuvoje vidutiniškai sukuriama tik apie 1 400 Eur/ha. O ES vidurkis siekia apie 2 300 Eur/ha. Tokiose šalyse, kaip Nyderlandai ir kt., kuriose vyrauja daugiau ne augalininkystė, bet gyvulininkystė arba sodininkystė, sukuriama net iki 15–16 tūkst. Eur/ha. Iš šalių, kuriose vyrauja augalininkystė, neperdirbant grūdų, šie dažniausiai eksportuojami kaip žaliava, todėl pridėtinė vertė sukuriama maža. Tokių šalių yra kelios, tarp jų – ir Lietuva. Todėl šių pakeitimų vienas iš siektinų tikslų yra didinti sukuriamos pridėtinės vertės dydį iš 1 ha“, – kalbėjo VDU ŽŪA kancleris. Jis paminėjo, kad šiems sektoriams, ypač kiaulininkystės, sodininkystės, vaistažolininkystės, galimybė pasinaudoti parama iki šiol buvo mažesnė.

Panagrinėjęs ankstesnius mokestinius periodus, prof. dr. V. Jukna atkreipė dėmesį į tai, kad augalininkystė pamiršta nebuvo, į grūdų auginimo sektorių buvo nukreipta daug investicijų. „Žinoma, augalininkystė jokiu būdu neturi būti pamiršta, nes šis sektorius Lietuvoje yra labai svarbus. Tik reikia skatinti grūdų perdirbimą, kad atsirastų, kaip turime ŽŪK „Pienas LT“, naujas kooperatyvas „Grūdai LT“ ir išvežtume ne žaliavą, ką dabar darome, bet produktus. Tuomet būtų sukuriama gerokai didesnė pridėtinė vertė“, – akcentavo VDU ŽŪA kancleris.

Sukėlė problemų

VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė ŪP teigė, kad Lietuvos žemės ūkyje tradiciškai dominuoja augalininkystė, ypač grūdininkystė. Pastarąjį dešimtmetį ši šaka klestėjo dėl didelio pasaulinio grūdų poreikio, palankių gamtos sąlygų, pakankamai mažų ekonominių ir gamtinių rizikų bei masto ekonomijos. Tačiau toks vienpusis sektoriaus išsivystymas sukėlė problemų. Viena jų – Lietuvoje perdirbama tik nedidelė grūdininkystės produkcijos dalis, eksportuojamos žaliavos, todėl sukuriama maža pridėtinė vertė. Kitos problemos – sumažėjęs gyvulių skaičius ir dėl to mažėjančios galimybės turėti organinių trąšų, blogėjanti dirvožemio struktūra, sezoniniu tampantis regionų gyventojų užimtumas, nykstantys žiedinės ekonomikos principai – šalutinių produktų panaudojimas, vietinis perdirbimas. Todėl naujoji kryptis remti gyvulininkystę, sodininkystę, uogininkystę, gėlininkystę, vaistažolynus siekia atkurti sektorių pusiausvyrą. Dėmesys šių produktų gamybai ir perdirbimui reiškia orientaciją į didesnę pridėtinę vertę – ne tik žaliavos eksportą, bet ir produktus, kurie ją kuria, naujų produktų ir technologijų kūrimą. Taip pat gausesnius vietinius produktus, didesnį regioninį užimtumą, labiau vystomas trumpąsias maisto tiekimo grandines, plėtojamas vietines maisto sistemas, aptarnaujančių verslų plėtrą. Tai naudinga ekonomikai, nes perdirbimas generuoja 2–4 kartus didesnę vertę, nei žaliavos gamyba, skatinama žiedinė bioekonomika“, – aiškino VDU prorektorė.

Į klausimą, ar ši kryptis paskatins ūkius diversifikuoti veiklą, ji tvirtino, kad tikėtina, jog paskatins, nes parama yra aiškiai orientuota į diversifikaciją. Skiriant prioritetą gyvulininkystei ir specializuotiems sektoriams, norima paskatinti grūdininkystės ūkius plėsti veiklos įvairovę, padėti vidutinio dydžio ūkiams didinti atsparumą rinkos rizikoms, skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines.

„Diversifikacija tampa vis svarbesnė, ypač dėl didėjančių gamtinių rizikų – sausrų, liūčių, taip pat svyruojančių grūdų kainų, į pasaulines rinkas ateinančių naujų stambių rinkos žaidėjų ir rinkos priklausomybės nuo geopolitikos. Finansinė parama sumažina įėjimo į naujas šakas riziką, todėl tikėtina, kad dalis ūkių pradės vystyti mėsinę galvijininkystę, ypač naudojant menkaverčius žemės plotus, įrengs sodus ir uogynus, nes rinka auga, pereis į nišinę gamybą ar perdirbimą, plėtos ekologinius ūkius“, – dėstė prof. dr. A. Miceikienė.

Turi keistis vaidmuo

VDU prorektorė nesutiko su mintimi, kad baigiasi grūdininkystės „aukso amžius“, bet šios ūkio šakos strateginis vaidmuo turėtų keistis. „Grūdininkystė Lietuvoje išlieka konkurencinga ir greitai nesitrauks. Grūdų ūkiams per pastaruosius metus buvo prieinamos didžiausios investicinės priemonės, ši šaka yra geriausiai mechanizuota ir reikalaujanti mažiausiai žmogiškųjų išteklių. Beje, ES klimato politika skatina mažinti emisijas, o grūdininkystė generuoja didelius dirvožemio emisijų srautus. Šio sektoriaus pelningumas buvo pakankamai aukštas, tad jis mažiausiai pažeidžiamas be papildomų subsidijų. Tikėtina, kad grūdininkystė netaps „pralaimėtoja“, tačiau jos augimo tempai stabilizuosis, bus labiau kontroliuojami rinkos, nebebus pagrindinis investicijų prioritetas. Tai labiau natūralus perėjimas prie subalansuotos žemės ūkio struktūros“, – pabrėžė prof. dr. A. Miceikienė.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas ŪP tikino nemanąs, kad naujos investicinės priemonės grūdininkus paskatins diversifikuoti ūkius, nes jie yra įpratę auginti grūdus, tad juos ir augins. „Ar turėtų ūkininkai diversifikuoti savo ūkius? Ko gero, taip. Vien dėl to, kad Lietuvoje žemės ūkis būtų aukštesnio lygio. Turėtume auginti ne tik grūdus, bet ir daržoves, gyvulius. Pasekmės visą laiką būna, o poveikis – bus“, – komentavo M. Dubnikovas.

Nesieja didelių vilčių

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 2 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autorės, redakcijos ir socialinių tinklų nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.