Kas išgelbės Agrocheminių tyrimų laboratoriją?

Valstybė gali likti be nieko

Agrocheminių tyrimų laboratorija įkurta 1964 m. spalį. Ilgą laiką priklausiusi Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), nuo 2010 m. ji yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialas. Tad kartu su šia mokslo įstaiga priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Kovo 27 d. aukščiausias LAMMC valdymo organas – Mokslo taryba – savo posėdyje nusprendė, kad Agrocheminių tyrimų laboratorija nuo 2025 m. sausio 1 d. nebeveiks – bus uždaroma.

LŽŪT posėdis, kuriame svarstyta, kaip išgelbėti šią laboratoriją, vyko trečiadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). „Agrocheminių tyrimų laboratorija yra labai svarbi žemės ūkui. Taip, dirvožemio tyrimų paslaugą galima pirkti iš privataus verslo, tačiau, norint patikimų tyrimų rezultatų ir vykdyti aplinkos monitoringą, reikia akredituotos laboratorijos. Kokie bus komercinės laboratorijos atliekamų tyrimų rezultatai, lems tai, kiek jai mokėsi“, – pradėdamas posėdį, pastebėjo LŽŪT pirmininkas dr. Ignas Hofmanas.

Pasak jo ir laikinai Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovo pareigas einančios dr. Linos Žičkienės, viskas Lietuvoje naikinama, centralizuojama, vėliau vėl kuriama nuo „nulio“. Nesinori, kad taip nutiktų ir su šia laboratorija. Nestabdant įsigalėjusio visa ko naikinimo, valstybė gali likti be nieko.

Kas suinteresuotas?

„Gal sprendimą panaikinti Agrocheminių tyrimų laboratoriją lemia kieno nors interesai?“ – apgailestaudamas, kad naikinama dar viena šalies žemės ūkiui svarbi institucija, svarstė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Ne gal, o tikrai interesai“, – tvirtino Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Kieno tai interesai, niekas garsiai neįvardijo.

J. Sviderskis ir I. Hofmanas pakartojo kai kurias mintis, išsakytas LŽŪT rašte, kviečiančiame į šį posėdį atvykti žemės ūkio, švietimo, mokslo ir sporto ministrus, kai kuriuos Seimo narius. Esą, dirvožemio savybių pokyčiai nuolat stebimi visose ES šalyse. Pagal juos nustatoma, kur vyksta dirvožemio degradacija, o kur jo derlingumas didėja ir keičiasi žemės našumo balas. Tai lemia žemės mokestį. Lietuvoje dirvožemio agrocheminės savybės stebimos nuo 1993 metų. Šiuolaikinė žemės ūkio gamyba negalima be daugybės tyrimų. Žemdirbiai, planuodami tręšimus, turi žinoti dirvožemio agrochemines savybes. Prieš tręšiant mėšlu, būtina ištirti jo cheminę sudėtį, o prieš naudojant nuotekų dumblą ar pelenus – žinoti sunkiųjų metalų koncentraciją juose. Taip pat reikia ištirti mineralinių trąšų, dirvožemio kokybę gerinančių medžiagų kokybę, augalų apsaugos priemonių sudėtį, jų likučius dirvožemyje ir užaugintoje produkcijoje ir pan. Daugelį tyrimų rekomenduojama arba nurodoma atlikti akredituotose laboratorijose. Žemdirbiams dalį mėginių tenka vežti tirti į kitas šalis. Tai brangu ir ilgai trunka.

Kita problema – laboratorijų tyrimų rezultatai skiriasi dėl nevienodų taikomų tyrimų metodų.

„Akredituotos laboratorijos tyrimai, kurių rezultatais galima kliautis, reikalingi ir miškininkams, ne tik žemdirbiams. Vykdome miškų monitoringo projektą. Būtina išlaikyti šią laboratoriją su jos aukštos kvalifikacijos specialistais. Sugriauti lengva, o pastatyti iš naujo – sunku“, – pridūrė Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius.

Nėra nuostolinga

I. Hofmanas ir J. Sviderskis priminė, jog, patvirtinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo, valstybės narės privalės užtikrinti detalizuotus dirvožemio būklės duomenis, sustiprinti jų stebėseną ir pokyčių tendencijų analizę. Ką tuomet darysianti Lietuva, likusi be akredituotos laboratorijos, kurios specialistai – aukštos kvalifikacijos, atlieka tarptautiniu mastu pripažintas beveik 500 pavadinimų analizes?

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas vardijo priežastis, kodėl šio centro Mokslo taryba nusprendė atsisakyti Agrocheminių tyrimų laboratorijos. Esą, pagal galiojančius teisės aktus, mokslo įstaigos vykdoma ekonominė veikla negali būti didesnė nei 20 proc. Šis skaitmuo didėja dėl laboratorijos pajamų, gautų už valstybinių ir kitų užsakymų vykdymą. LAMMC žlugs, jei jo ekonominė veikla bus didesnė nei 20 proc. Tai, kaip prielaidą dempinguoti paslaugų ar kitas kainas laisvoje rinkoje, draudžia Valstybės kontrolė. Pagrindinė LAMMC veikla turi būti mokslinė.

Kita vertus, pasak LAMMC vadovo, monitoringas nėra moksliniai tyrimai: užsiimti aplinkos stebėsena, duomenų rinkimu turėtų kita institucija, o mokslininkai jai padės. LAMMC gyvuoti per mėnesį reikia apie 100 tūkst. Eur, per metus – 1,1 mln. Eur. Ketvirčio būtinų lėšų valstybė neskiria. Laboratorijos įranga pasenusi, nėra lėšų jai atnaujinti.

„Pernai užsidirbome 500 tūkst. Eur be PVM“, – faktą, kad laboratorija nėra nuostolingas LAMMC filialas, pateikė laikinoji jos vadovė L. Žičkienė. Buvęs laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis pridūrė, jog „vien išlaikant jos klientus, galima padaryti didelius pinigus“, juk dirba sąžiningai, atsakingai. Užsieniečiai, apsilankę laboratorijoje, stebisi atliekamų analizių įvairove, puikia kokybe.

Galėtų tapti savarankiška

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: Buvęs Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis, laikinai laboratorijos vadovo pareigas einanti dr. Lina Žičkienė, KRK pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, LPA direktorius Gytis Kauzonas, VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.