Kas mokės už įstrigusią grūdų logistiką?

Ukraina kreipėsi į ES ir tarptautinius partnerius dėl 1,5–2 milijardų dolerių, kad padengtų papildomas grūdų eksporto per Baltijos uostus išlaidas. Tokį kreipimąsi Ukrainos žemės ūkio ministras Tarasas Vysockis pateikė susitikęs su Estijos regionų ir žemės ūkio ministru Hendriku Johannesu Terru, pranešė Agrarinės politikos ir maisto ministerijos spaudos tarnyba.

Ministras paaiškino, kad dėl Rusijos išpuolių prieš Didžiosios Odesos uostus Ukraina kuria alternatyvius grūdų eksporto maršrutus, tačiau šiuo metu jie užtikrina tik apie 44 proc. reikiamų žemės ūkio produktų eksporto apimčių. T. Vysotskis pripažino, kad neatkūrus jūrų transporto, bus sunku padidinti šį skaičių.

Ukrainos pusės teigimu, geriausias šiuo metu prieinamas problemos sprendimo būdas yra pasinaudoti Baltijos šalių uostais – Gdansku, Klaipėda, Liepoja ir Hamburgu. Ukraina skaičiuoja, kad per Baltijos šalių uostus galėtų eksportuoti iki 20 milijonų tonų grūdų. Tačiau, kaip teigė T. Vysockis, toks maršrutas prie esamos tonos grūdų transportavimo kainos prideda dar maždaug 100 JAV dolerių, todėl visa operacija tampa nuostolinga, o Ukrainos grūdai – mažiau konkurencingi užsienio rinkose.

Maršrutai

Kaip skelbia „Agroportal“, Rumunijos Konstancos uostų pajėgumas siekia iki 40 mln. tonų per metus. Tuo pačiu metu perdirbama ne daugiau kaip 10–11 mln. tonų ukrainietiškų grūdų, nes pirmenybė teikiama europietiškiems grūdams.

Lenkijos uostų pajėgumas dar mažesnis – iki 10 milijonų tonų per metus, be to, lenkai taip pat intensyviai veža grūdus iš Europos.

Rugsėjo mėnesio duomenimis, Ukraina į Lenkiją kasdien gabena apie 60–65 vagonus. Izovo ir Mostyskos pervažose padidėjo pervežimų skaičius. O Jagodyno sankryža yra perpildyta dėl atvykstančio importuojamų vagonų su trąšomis ir naftos tanklaiviais srauto.

Vengrijos ir Slovakijos kryptimi perkraunama apie 60–70 vagonų per dieną. Tuo pačiu metu populiariausias maršrutas yra Vadul-Siret-Dornešti perėja pasienyje su Rumunija, kuri yra pagrindinis sausumos kelias Ukrainos grūdams pristatyti į Rumunijos Konstancos uostą. Vagonų perkrovimas atliekamas tiek 1435 mm, tiek 1520 mm vėžės geležinkeliu, perkraunant į europinius vagonus tolesniam gabenimui. Vagonų apyvarta siekia 10 dienų.

Geležinkelio pervažos per Moldovą, Mogiliovo-Podolskio ir Sokirianų-Oknycos miestus, pradėjo veikti tik neseniai, nes anksčiau nebuvo grūdų gabenimo poreikio. Padėtis dar labiau komplikavosi rugsėjo pradžioje, apgadinus tiltą Bilhorodo-Dniestrovskio mieste. Tranzitas per Moldovą kainuos brangiau, bet kito pasirinkimo nėra.

Rusija užstrigo

Tuo tarpu Rusijoje grūdus auginantys ūkininkai šiuo metu susiduria su didžiulėmis ekonominėmis problemomis, nes grūdų kainos vis labiau krenta, kadangi eksportas praktiškai sustojo.

Pranešimai iš šalies vidaus iliustruoja, kaip drastiškai sumažėjo pajamos kai kuriuose regionuose: Voronežo srityje pirkėjai, kaip pranešama, už kviečius moka vos 6000 rublių už toną (62 eurus). Tačiau gamybos sąnaudos ten siekia mažiausiai 9300 rublių arba apie 96,2 euro už toną. Pietiniuose grūdų auginimo regionuose – Rostovo ir Krasnodaro – pramonės duomenys rodo, kad pardavimo kainos pastaruoju metu nukrito net 33–44 procentais žemiau ribos, kai sąnaudos taip pat yra gerokai didesnės už supirkimo kainas. Ūkiams kainų krizė tampa vis didesne likvidumo problema, o ypač šiuo metu, kai reikia finansuoti tiek rudens sėją, tiek ir veiklos išlaidas bei paskolas.

Krizės priežastis aiški: jūrų eismo apribojimai Juodojoje ir Azovo jūrose lėtina laivų pakrovimą, taigi ir eksportą. Dėl to susidaro nuimto derliaus grūdų sankaupos šalies viduje. Ši papildoma pasiūla mažina vidaus rinkos kainas.

Valdžios priemonės ir prognozė

Siekdama paskatinti eksportą ir sumažinti spaudimą vidaus rinkai, vyriausybė laikinai panaikino eksporto tarifus prekėms, pristatomoms į šalis, nepriklausančias Eurazijos ekonominei sąjungai (EAEU). Ši priemonė taikoma atgaline data nuo rugsėjo 1 d. ir iš pradžių galios iki 2026 m. pabaigos.

Tačiau pramonės atstovų požiūriu, tarifų draudimo nepakanka: jie ragina vykdyti papildomus vyriausybės pirkimus, lengvesnę prieigą prie trumpalaikių paskolų ir atidarinėti naujus eksporto maršrutus.

Kaip skelbia „Agrarheute“, naujausios Tarptautinės grūdų tarybos (IGC) prognozės rodo, kaip smarkiai transporto problemos veikia prekybos balansą – antai rugsėjo mėnesio ataskaitoje Rusijos kviečių eksporto prognozė sumažinta iki 41,5 mln. tonų. Tai 3,7 mln. tonų mažiau nei rugpjūčio mėnesio ataskaitoje. Visų grūdų rūšių eksportas kartu sudėjus, taryba dabar tikisi tik 48 mln. tonų, palyginti su 52,2 mln. tonų ankstesniais duomenimis.

Tuo pačiu metu pasiūla išlieka didelė: IGC skaičiavimais, bendras Rusijos grūdų derlius einamuoju sezonu sieks 129 mln. tonų, įskaitant 88,4 mln. tonų kviečių. Palyginimui, „Rosstat“ 2025 m. pranešė apie 141,2 mln. tonų derlių, tačiau į šį skaičių neįtrauktos naujos teritorijos, kurias Rusija įvardija kaip „naujus regionus“.

Net ir esant mažesniam derliui nei praėjusiais metais, mažesnis eksportas gali sukelti didelį tiekimo spaudimą vidaus rinkoje. Todėl Maskva nesiremia vien sustabdytu eksporto tarifu. Ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Patruševas paragino Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijas kuo efektyviau panaudoti esamą transporto infrastruktūrą.

Be to, vyriausybė skiria apie 10 milijardų rublių (apie 103,4 milijono eurų) geležinkelių transportui iš regionų, kuriuose tradiciškai didelis derlius, subsidijuoti.

Ekspertų nuomonė

Be geresnių transporto galimybių iškyla svarbus klausimas, kiek grūdų valstybė turi pašalinti iš rinkos? Žemės ūkio ministrė Oksana Lut paskelbė apie intervencinius pirkimus iki 3 milijonų tonų. Tačiau pramonės atstovai mano, kad šis kiekis yra per mažas.

Žemės ūkio rinkos tyrimų instituto (ICAR) generalinis direktorius Dmitrijus Rylko tarifų sustabdymą pavadino „žingsniu teisinga kryptimi“. Tačiau jis taip pat paragino vykdyti intervencinius pirkimus, restruktūrizuoti trumpalaikes paskolas ūkininkams ir ieškoti naujų eksporto kanalų.

Tuo tarpu žemės ūkio ekspertas Aleksandras Korbutas mano, kad norint pastebimai palengvinti rinką, būtina supirkti bent 500 000 tonų per savaitę.

Analitinės bendrovės „ProZerno“ generalinis direktorius Vladimiras Petričenka portale zerno.ru kalba dar griežčiau: jo skaičiavimais, valstybė turėtų laikyti apie 20 milijonų tonų intervencinėse atsargose. Jis baiminasi, kad dėl transporto problemų einamaisiais finansiniais metais negalėtų būti eksportuota 25–35 milijonų tonų.

Šios paklausos mastas tampa aiškus, palyginti su esamomis atsargomis: valstybės sandėliuose šiuo metu yra apie 3,7 mln. tonų grūdų. Intervencinės atsargos ankstesnį piką pasiekė 2008–2009 m. – apie 8 mln. tonų. Todėl V. Petričenkos pateikti kiekiai būtų gerokai didesni už šį istorinį rekordą.

Parengė Ričardas Čekutis