Šį mėnesį įsigaliojo daugiau kaip dešimt naujų Darbo kodekso (DK) pakeitimų. Šie pokyčiai sukels daugiau iššūkių tiems darbdaviams, kurie yra ne tokie lankstūs ir nelinkę papildomai rūpintis darbuotojų gerove. Modernių ir atsakingų organizacijų komandų nariai neturėtų pajusti drastiškų pasikeitimų. Kurie iš jų yra svarbiausi ir kokią įtaką jie turės darbuotojams ir darbdaviams?
Vienas svarbiausių DK pakeitimų – vieną vaiką iki 12 metų auginantys tėčiai ir mamos galės kartą per tris mėnesius pasiimti papildomą poilsio dieną. Už šią dieną darbdaviai mokės tėvams įprastą atlyginimą. Iki šiol teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius kartą per mėnesį turėjo du vaikus iki 12 metų auginantys tėvai. „Dabar ir vieną vaiką turintys tėvai turės daugiau galimybių turiningai leisti laiką su savo šeima. Tai, be abejo, yra labai naudinga ir reikalinga dirbantiems tėvams. Kita vertus, atsakingi darbdaviai ir iki šiol suteikdavo vaikų turintiems darbuotojams lankstumo – leisdavo prireikus dirbti iš namų ar lengviau derintis darbo grafiką. Tokia šiuolaikinių darbdavių praktika yra labai svarbi, nes vienos laisvos dienos per ketvirtį dažnai neužtenka siekiant skirti daugiau laiko šeimai ir vaiko poreikiams tenkinti“, – pasakoja „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Eglė Staniulionė.
Kita didesnė DK naujovė – darbdavys privalo tenkinti tam tikrų darbuotojų prašymą dirbti pageidaujamu grafiku. Tarp tokią teisę turinčių darbuotojų patenka: nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, vaikus iki 8 metų auginantys darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų ir darbuotojai, turintys pagrįstą būtinybę slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su gyvenantį asmenį. „Jeigu darbuotojas, kuris atitinka vieną iš išvardytų kriterijų, nebenorės dirbti savaitgaliais ar vakarais, darbdavys privalės su tokiu prašymu sutikti. Teoriškai tai gali sukelti sudėtingų situacijų darbdaviui. Pavyzdžiui, jeigu mažoje parduotuvėje visi dirbantieji atitiks minėtus kriterijus, tuomet joje gali nebelikti, kam dirbti savaitgaliais“, – teigia E. Staniulionė. Kita vertus, pasak jo, praktikoje neturėtų kilti itin daug keblumų dėl šio pakeitimo. Visų pirma, darbo skelbimuose įprastai nurodoma, kad reikės dirbti slenkamu grafiku ar vakarais. Darbo pokalbio metu šis klausimas taip pat iš anksto aptariamas. „Antra, šiuolaikiniai darbdaviai derina grafikus taip, kad jie būtų patogūs darbuotojui. Didžiausią iššūkį šis DK pokytis sukels ne tokiems lankstiems darbdaviams, kurie rengdami grafikus vis dar vadovaujasi požiūriu „kaip pasakiau, taip ir dirbsi“ ir neatsižvelgia į darbuotojo poreikius“, – sako E. Staniulionė.
Nuo šios vasaros darbdaviai taip pat privalės suteikti darbuotojui nemokamą laisvą laiką ligos ar nelaimingo atsitikimo šeimoje atveju, kai darbuotojas dėl šių priežasčių negali būti darbo vietoje. „Šiuo pakeitimu vėlgi siekiama suteikti darbuotojui daugiau garantijų, kad prireikus jis galės pasirūpinti savo šeimos nariais ir kartu išsaugoti savo darbo vietą. Kaip ir anksčiau minėtais atvejais, ši nauja DK nuostata yra labiau orientuota į darbuotojus, kurie dirba pas nesupratingus darbdavius. Tiems darbdaviams, kurie ir dabar rūpinasi savo darbuotojais, tai nebus iššūkis“, – prognozuoja E. Staniulionė.
Ekspertė pabrėžia, kad DK tokiu atveju numato neapmokamą laisvą laiką, už jį darbuotojui nebus mokamas atlyginimas. Tačiau pasak E. Staniulionės, darbdaviai turėtų paieškoti galimybių komandos nariams pasirūpinti šeimos nariais neprarandant užmokesčio, darbuotojai tai įvertins.
KL informacija
2022.08.17Susijusios temos - skaitykite: darbo kodeksas, mamadienis, tėvadienis, nemokamas laisvas laikas