Kas sės į žemės ūkio ir aplinkos ministrų krėslus?

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Virginijus SINKEVIČIUS:

„Manau, kad pas mus yra labai stiprus kandidatas žemės ūkio ministro pareigoms užimti. Jis ir rinkimuose parodė tikrai gerą rezultatą, turi žmonių pasitikėjimą. Tai yra dr. Kęstutis Mažeika, kuris ir šiame Seime buvo vienas iš pagrindinių veidų, ūkininkų vertinamas Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK). Jo žemės ūkio išmanymas yra neabejotinas. O kalbant apie AM, ateities Vyriausybėje tokiu ministru esame numatę Tomą Tomiliną. Tai yra žmogus, kuriam aplinkosauga nėra nauja sritis – jis praėjusią kadenciją dirbo Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir šiaip jau nemažai metų triūsia prie aplinkosaugos politikos. Svarbiausia, kad abu šie žmonės yra orientuoti į dialogą. Pavyzdžiui, K. Mažeika su ūkininkais vyko į Briuselį susitikti su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu, nuolat lankosi žemdirbių organizacijų renginiuose, KRK pasisako dėl įvairių spręstinų problemų, bendradarbiauja su agrarine nacionaline žiniasklaida, kartu su „Ūkininko patarėju“ kovojo prieš pelkininkystės projektus. Kęstučio darbo bruožas – bendruomenės problemų suvokimas ir reagavimas laiku.

Abi mūsų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatūros yra labai stiprios. Tik kol kas nėra aišku, kokia bus galutinė dėlionė koalicijoje, bet šie žmonės yra mūsų partijos jau pristatyti kaip galimi kandidatai į ministrus.

Ir žemės ūkis, ir aplinkos apsauga – labai svarbios sritys. Žemės ūkis pastaruosius ketverius metus, deja, nebuvo šios Vyriausybės prioritetų sąraše. Net sunku pasakyti, kokiame sąraše buvo. Ir ūkininkų protestai, pavyzdžiui, paskutinis, kai į Vilnių buvo suvažiavę traktoriais, puikiai tą parodė. Aš net neabejoju, kad naujajai Vyriausybei žemės ūkis bus tarp prioritetinių sričių. Mūsų valstybė turi būti ne žaliavą eksportuojanti šalis. Tikiuosi, kad žemės ūkis, išnaudodamas ir Europos Sąjungos mechanizmus, modernizuosis, galų gale išsiplės ir žemės ūkio produkcijos perdirbimas, kursime kuo didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kaimiškose vietovėse, regionuose, kur ūkininkai, tiesą sakant, yra kaimo bendruomenių širdis, variklis.

Manau, kad nereikia ieškoti konflikto tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos, nes aš nesu girdėjęs nė vieno ūkininko, kuris sakytų, kad jam nesvarbu žemės derlingumas, švarus vanduo ir kitos problemos. Taip nėra, konfliktas tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos yra keliamas dirbtinai. Aplinkosauga turi būti subalansuota su ūkine veikla. Mano nuomone, labiausiai ūkininkus žudo ne aplinkosauginiai reikalavimai, o perteklinė biurokratija, kai viskas užkrauta ant jų pečių. Ir vietoj ūkininkavimo jie priversti pildyti šūsnis popierių bei atsakyti už tai, kas nebūtinai yra jų veiklos padariniai.“

Lietuvos socialdemokratų partijos narys Vytenis ANDRIUKAITIS:

„ŽŪM ir AM būtų vienos iš svarbiųjų, į kurias galėtume pretenduoti. Bet dabar, kaip žinote, svarbiau ne ministerijų dalybos, bet koalicijos formavimas. Šiuo atveju koalicijos formavimas yra labai sunkus, sudėtingas ir dar neaišku, kuo baigsis, kokie bus partneriai ir kaip bus suformuota bendra programa, kuri ne ministrų portfelius dalysis, o kurioje visa Vyriausybė solidariai bus atsakinga už kiekvieną sritį. Nepriklausomai nuo to, kokį portfelį ir koks ministras nuo kokios koalicinės partijos gaus. Mes nenorime kartoti tų klaidų, kai kiekvienas ministras plaukė ant savo lyties pagal savo partijos atseit dirigavimą. Tai antikonstituciška, to negali būti ir todėl ieškosime bendro sutarimo, kaip formuoti tokią koaliciją, kurioje Vyriausybės bendroji programa apimtų visas ministerijas.

Tokioje situacijoje, kai vienas aplinkos ministras „groja“ sau, o kitas – žemės ūkio ministras –  sau, kai niekas nesupranta, kas už ką atsakingi, tokia praktika turi pasibaigti. Vyriausybė atsako tautai ir Seimui solidariai. Ir Vyriausybės pagrindinis instrumentas yra bendroji Vyriausybės patvirtinta programa. Ta programa turi apimti visus mūsų įsipareigojimus. Tą programą buvo galima paskaityti, mes ją pristatėme visai visuomenei. Ją žino ir „Ūkininko patarėjo“ skaitytojai. Programoje yra labai didelės ir aplinkosaugos, ir žemės ūkio dalys, jos tarpusavyje susijusios. Mes manome, kad visa logistinė maisto sistema Lietuvoje turi būti prioritetinė todėl, kad žemės ūkis kartu su visomis kitomis maisto industrijos šakomis turi sudaryti bendrą ekosistemą, turi būti bendra maisto, kaip strateginės gamybos šakos, sujungimo į vieną vadovavimą ekosistemai politika. Negali būti, kad aplinkosauga – sau, ūkininkai – sau, žemės ūkis – sau, transportas – sau, kaina – sau, logistika – irgi sau. Toks kelias yra pražūtingas.“

Virginijaus SINKEVIČIAUS ir socialinio tinklo nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.