Kas veiksmingiau kovoja su trąšų kainomis?

Amerikos priemonės

Kaip praneša „Reuters“, pusės milijardo dolerių suma bus panaudota esamoms Amerikos trąšų gamykloms plėsti ir naujoms statyti.

„Mūsų tikslas paprastas. Norime, kad Amerikoje būtų statomos trąšų gamyklos, ir esame pasirengę tai padaryti prioritetu“, – komentavo B. Rollins.

Trąšų kainos smarkiai išaugo nuo karo veiksmų tarp JAV ir Izraelio pradžios, nes daugiau nei 30 proc. pasaulinio eksporto iš esmės sustojo dėl beveik visiško Irano įvykdyto Hormūzo sąsiaurio uždarymo. Gegužės mėnesį trąšų importas į JAV iš Artimųjų Rytų uostų, kuriems įtakos turėjo sąsiaurio uždarymas, praktiškai nutrūko.

Kainų augimas darė papildomą spaudimą Amerikos ūkininkams – pagrindinei prezidento Donaldo Trumpo rinkėjų grupei, kurie jau ir taip susiduria su žemomis grūdų kainomis, didelėmis degalų ir kitų žemės ūkio žaliavų, įskaitant sėklas, kainomis bei prekybos sutrikimais, kuriuos sukelia D. Trumpo administracijos tarifų politika.

JAV Žemės ūkio departamento programa „FIELDS“ (angl. „Fielizer Investment and Expansion for Long Term Domestic Supply“ – investicijos į trąšas ir jų plėtra ilgalaikiam vidaus tiekimui) teikia paramą trąšų gamybos projektams, kurie gali greitai aprūpinti rinką produktais, taip pat paspartina projektų, į kuriuos jau investuoja privačios įmonės, įgyvendinimą.

Naujosios programos paskelbimas pasirodė po to, kai prezidentas D. Trumpas laikinai sustabdė tam tikrus tarifus fosfatinių trąšų importui iš Maroko, JAV federalinei prekybos komisijai tiriant sparčiai kylančias trąšų kainas.

Europos priemonės

Siekdama kovoti su trąšų kainomis, ES priėmė Trąšų veiksmų planą. Strategijoje derinama neatidėliotina finansinė parama su ilgalaikėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama skatinti vidaus biologinės kilmės produktų gamybą ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

ES pasiūlė 540 mln. eurų vertės finansinį paketą, kurį valstybės narės turėtų tiesiogiai paskirstyti ūkininkams, kad padėtų padengti trąšų išlaidas, tačiau ūkininkų asociacijos nuolat akcentuoja, jog tokios sumos toli gražu nepakanka nuostoliams kompensuoti.

Be to, ES ėmėsi veiksmų padvigubinti savo žemės ūkio krizių rezervo fondą, kad nukentėjusiems žemės ūkio produktų gamintojams būtų teikiamos skubios likvidumo schemos. Kol kas nėra duomenų apie tai, kas tokiomis schemomis pasinaudojo.

Briuselis teigia, jog valstybėms narėms suteikė daugiau lankstumo peradresuoti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšas ir siūlyti išankstinius mokėjimus, kad būtų lengviau padengti išankstines trąšų išlaidas.

Siekdama sumažinti rinkos spaudimą, ES be to sustabdė didžiausio palankumo režimo (MFN) importo muitus pagrindinėms azoto pagrindo trąšoms ir gamybos sąnaudoms.

Taip pat ES vis mėgina pritaikyti įvairius savo reglamentus ir gaires, kad būtų lengviau naudoti organines atliekas ir digestatus, atsižvelgiant į vietos klimato poreikius.

Parengė Ričardas Čekutis