Kas žemės ūkyje nemato aukštos pridėtinės vertės?

Pakvietė parodyti inovacijas

KRK buvo nutarta siūlyti Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui Investicijų įstatymo pataisas, kuriomis būtų numatyta galimybė didelės pridėtinės vertės bei stambios apimties pirminės žemės ūkio gamybos ir jos perdirbimo veiklą įtraukti į stambaus investicinio projekto apibrėžimą. Toks pakeitimas sudarytų sąlygas žemės ūkio sektoriaus investicijoms pasinaudoti stambiems investiciniams projektams taikomomis skatinimo, administracinių procedūrų spartinimo („žaliojo koridoriaus“) bei mokestinėmis priemonėmis.

Valstybinės investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Gintarė Pauliukevičienė atkreipė dėmesį, kad organizacijos tikslas yra skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų plėtrą, tačiau proaktyvus darbas su žemės ūkio investicijomis jų strategijoje nėra išskiriamas. Ji užsiminė, kad ankstesnio KRK posėdžio metu buvo kalbama apie tai, ar yra skirtumas tarp šovinių ir žemės ūkio gamybos fabriko, ir paaiškino, kas priskiriama aukštos pridėtinės vertės pramonei.

„Tai yra pramonės šakos ir įmonės, kurios iš santykinai nedidelio žaliavų, energijos ir darbo kiekio sukuria didelę ekonominę vertę. Dažniausiai jų produkcija ir paslaugos remiasi tam tikromis žiniomis, technologijomis, moksliniais tyrimais, inovacijomis ir kvalifikuotu darbu. Šiuo atveju žemės ūkio sektoriaus ekonominė specifika skiriasi nuo pramonės bei paslaugų sektoriaus. Žemės ūkio produkcija dažniausiai konkuruoja kaina ir produkcijos apimtimis. Pridėtinės vertės kūrimo ir technologinės inovacijos galimybės čia yra ribotos“, – konstatavo „Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė.

Niekuo nenusileidžia

Tokie teiginiai nustebino ir KRK narius, ir posėdyje dalyvavusius svečius. „Susijaudinau, kai žemės ūkio inovacijos buvo įvertintos kaip neaukštos pridėtinės vertės. Gal reikėtų „Investuok Lietuvoje“ suorganizuoti ekskursiją ir parodyti inovacijas žemės ūkyje. O įrodymui gal reikėtų 3 dienas parduotuvėse neduoti maisto produktų, kad visi suprastų, kokios aukštos vertės yra žemės ūkyje gaminama pridėtinė vertė“, – kalbėjo KRK narys Viktoras Pranckietis. 

Per 160 mln. Eur investuoti į bioekonomikos projektą pasirengusios ir „žaliojo koridoriaus“ statuso siekiančios kiaušinių gamybos bendrovės „Lit Egg“ vadovas Dmitrijus Bušnevas iškart pakvietė „Investuok Lietuvoje“ atstovus pasisvečiuoti paukštyne. „Gana skaudžiai skamba, kai žemės ūkis vadinamas atsilikusiu. Mūsų komandoje dirba 7 mokslo daktarai, 11 technologų, veterinarijos gydytojų ir kitų specialistų. Turime integravę dirbtinį intelektą, vieną pastatą valdo 11 kompiuterių. Gal žmonėms žemės ūkis atrodo kaip kaimo trobelė su penkiomis vištomis... Manau, kad mes esame ne mažiau išsivystę nei technologijų, kurios skraido ore, gamintojai“, – tvirtino bendrovės vadovas.

Lauks konkrečių siūlymų

KRK taip pat pakvietė Vyriausybę kartu su Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijomis parengti bei pateikti konkrečius pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV), poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV), teritorijų planavimo ir statybos procesų reglamentavimo procedūrų peržiūros bei trumpinimo stambiems žemės ūkio ir maisto pramonės investiciniams projektams. Pasiūlymuose turėtų būti numatytos priemonės, leidžiančios sumažinti administracinę naštą, sutrumpinti projektų derinimo terminus ir užtikrinti spartesnį investicinių projektų įgyvendinimą, kartu išlaikant aplinkosauginius ir visuomenės interesų apsaugos reikalavimus.

Politikai paragino užtikrinti glaudesnį atsakingų institucijų bendradarbiavimą vertinant bei koordinuojant stambias užsienio ir vietos investicijas žemės ūkio bei maisto gamybos sektoriuje. O apie priimtus pozityvius sprendimus KRK prašo informuoti iki šių metų spalio 30 d.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.