Kauno klinikose išgyveno antra pagal mažumą naujagimė Lietuvoje

Tai – itin retas atvejis. Prieš šešerius metus Kauno klinikose pasaulį išvydo ir išgyveno mažiausias naujagimis – vos 350 gramų svėrusi mergaitė, gimusi 22 nėštumo savaitę.

„Tiek gydytojams ir slaugytojams nepridėkosi, tiek gėlių neprineši, kiek esu jiems dėkinga“, – sako mažylės Klaudijos mama Andželika, šiandien jau glaudžianti penkių mėnesių dukrą namuose.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė pabrėžia, kad Klaudijos istorija – tai ne tik išskirtinė medicininė sėkmė, bet ir visos komandos atsidavimo pavyzdys. „Mūsų centre gydomi labiausiai neišnešioti ir sergantys naujagimiai iš trijų penktadalių Lietuvos teritorijos. Kauno klinikų stiprybė – trečio lygio ligoninė, kurioje glaudžiai bendradarbiauja gydytojai neonatologai, vaikų chirurgai, anesteziologai reanimatologai ir daugelio kitų medicinos sričių specialistai. Klaudijos istorija – mūsų gydytojų, slaugytojų ir viso personalo profesionalumo įrodymas“, – teigia profesorė.

Mergaitės mama prisimena, kad 21-ąją nėštumo savaitę pasijuto prastai – pakilo temperatūra, ėmė tekėti vaisiaus vandenys, tačiau ji manė, jog tai laikina šlapimo nelaikymo problema. Po kelių dienų, kai nustojo jausti vaisiaus judesius, moteris kreipėsi į Kauno klinikas. Tyrimai parodė, kad jai yra plaučių uždegimas, infekcija, o vaisiaus vandenų beveik nelikę. „Nors situacija buvo labai sudėtinga, stengiausi neprarasti vilties, kad įsčiose esanti mažylė išgyvens. Kol jos širdelė plakė, žinojau, kad turime kovoti“, – pasakoja Klaudijos mama Andželika.

Kauno klinikose Klaudija gimė gegužės 12-ąją ir iškart buvo perduota gydytojų neonatologų komandai. Jai taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, skirti antibiotikai, atlikta daugybė procedūrų, kraujo perpylimų ir sudėtinga plonosios žarnos operacija. „Tai nebuvo įprasta operacija. Dėl nestabilios kraujotakos reikėjo laukti, kol pagerės pacientės širdies veikla, o plaučių ventiliacijos stiprinti negalėjome – tai galėjo pažeisti plaučius. Taip pat reikėjo subalansuoti kraujo krešėjimą, todėl operaciją teko atlikti labai greitai ir švelniai. Jos metu pašalinta negyvybinga plonosios žarnos dalis ir suformuota stoma. Mergaitė operaciją atlaikė ir dėka anesteziologų reanimatologų ir visos komandos darbo. Po jos laukė ilgas gijimas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, artimiausiu metu planuojama dar viena operacija – stomos pašalinimas bei žarnos veiklos atkūrimas“, – sako doc. Artūras Kilda, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas.

Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje Klaudija praleido 9 savaites, o iš viso Kauno klinikose – net 4 mėnesius. „Ji svėrė mažiau nei pusę kilogramo, odelė buvo permatoma, kūnelis – trapus. Reanimacijoje jos burnytėje buvo daugybė vamzdelių, todėl jokio garso nesigirdėjo – tik matydavome, kad ji verkia. Džiaugiuosi, kad tomis sunkiomis akimirkomis mus supo nuostabus personalas. Net per atostogas slaugytojos ateidavo pasižiūrėti, kaip mums sekasi augti“, – sako mama.

Klaudijos gydytoja neonatologė Vaida Aleksejūnė sako, kad tai buvo viena sudėtingiausių situacijų jos praktikoje. „Tokio trapaus paciento gydymas reikalauja ne tik žinių, bet ir kantrybės, švelnumo bei komandinės vienybės. Kiekviena diena Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje buvo kupina iššūkių – kvėpavimo palaikymas, infekcijų kontrolė, chirurginis gydymas, slauga. Net ir sudėtingiausiose situacijose siekiame suteikti mažiesiems pacientams ne tik medicininę pagalbą, bet ir galimybę gyventi kokybišką, orų gyvenimą nuo pat pirmųjų dienų. Modernios technologijos ir stipri daugiadalykė komanda – mūsų ligoninės stirpybė, padedanti pasiekti šiuos rezultatus. Tačiau kartais vien žinių ir technologijų nepakanka – tėvų meilė, tikėjimas savo kūdikiu ir įsitraukimas į jo priežiūrą padeda įveikti sunkiausius etapus ir primena, kad net pačios trapiausios gyvybės turi teisę augti ir stiprėti“, – sako gydytoja. 

Ji priduria, kad džiaugiasi galimybe sunkiai sergantiems naujagimiams suteikti dar daugiau dėmesio ir artumo. „Mūsų skyriuje kūdikiai gali būti gydomi individualiose palatose kartu su tėvais – tai svarbus žingsnis, leidžiantis šeimai būti kartu viso gydymo metu. Esame labai dėkingi asociacijai „Padedu augti“, kurios dėka šios palatos tapo realybe. Artumas ir buvimas šalia stiprina kūdikį ir tėvus, tapdami svarbia gijimo dalimi. Didelį dėmesį skiriame ir šeimos emocinei gerovei – psichologų bei tėvų organizacijų palaikymas padeda įveikti nerimą ir sunkumus, suteikia vilties bei stiprybės“, – pabrėžia gydytoja.

Šiandien Klaudija auga, stiprėja ir, kaip sako jos mama, „geriausiai jaučiasi ant rankų“. „Aš tikėjau, kad ji išgyvens. Kai matau, kaip ji dabar šypsosi, viską pamirštu. Dabar jau žinau – net pati trapiausia gyvybė gali tapti stebuklu“, – su šypsena sako Andželika.

Per pastaruosius metus Kauno klinikose įdiegtos pažangios technologijos, nuolatiniai mokymai ir komandinio darbo kultūra leidžia išgelbėti vis daugiau itin neišnešiotų naujagimių. Anksčiau per anksti gimusių kūdikių, sveriančių mažiau nei kilogramą, išgyvendavo tik apie 10 proc., o šiandien jų išgyvenamumas siekia net 80-90 proc. „Priešlaikinio gimimo atvejais išgyvenimą lemia ne tik kūdikio svoris, bet ir gestacinis amžius. 22 savaičių naujagimiai gimsta itin retai, ir, deja, dauguma jų neišgyvena“, – pabrėžia prof. Rasa Tamelienė.

Kauno klinikų informacija