Kazachstano prezidentas apie karą, Putiną ir ekonomiką

Prezidentas pirmiausia pasidžiaugė, kad visuose Kazachstano regionuose buvo modernizuota inžinerinė ir komunalinė infrastruktūra, kuri buvo apgailėtinos būklės, o taip pat nuveikta kitų svarbių darbų: „pradėta eksploatuoti 18 milijonų kvadratinių metrų būsto, nutiesta ir suremontuota 7 tūkstančiai kilometrų kelių, pradėjo veikti nauji keleivių terminalai Almatos, Kyzyl Ordos ir Šimkento oro uostuose... Didelės apimties projektai buvo įgyvendinti kalnakasybos, naftos chemijos ir metalurgijos pramonėje... Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų ūkininkų sėkmę, per pastaruosius dešimt metų nuėmusių rekordinį derlių – beveik 27 mln. tonų grūdų“.

Apie rusų numuštą lėktuvą

Netrukus K.-Ž. Tokajevas, prisiminęs šalį pernai siaubusius potvynius, priėjo ir prie šiuolaikinių aktualijų:

„Gruodžio pabaigoje Mangystau regione sudužo Azerbaidžano oro linijų lėktuvas. Per tragediją žuvo 38 žmonės, tarp jų šeši Kazachstano piliečiai, daug žmonių buvo sunkiai sužeista. Tokiose situacijose sekundės skaičiuojamos. Mūsų gelbėtojai, gydytojai, policija veikė operatyviai, darniai, demonstravo profesionalumą ir pilietinę atsakomybę. Netoli tragedijos vietos įsikūrę apygardos elektros tinklų įmonės darbuotojai nedelsdami atskubėjo į pagalbą nukentėjusiesiems. Neliko nuošalyje ir vietos gyventojai. Šio mūsų piliečių atsidavimo dėka buvo išgelbėta kuo daugiau gyvybių...“.

Vis dėlto prezidentas pasistengė aptakiai įvertinti lėktuvo kritimo priežastis, neužsimenant apie akivaizdų faktą, jog jį numušė rusai: „Lėktuvo katastrofos priežastims tirti buvo sudaryta Vyriausybės komisija. Be to, buvo pakviesta 17 tarptautinių ekspertų... Vyriausybinė komisija nusprendė skrydžio registratorius išsiųsti dekoduoti į Braziliją, kur ir buvo pagamintas orlaivis. Esu įsitikinęs, kad tai yra vienintelis teisingas sprendimas siekiant užtikrinti tyrimo objektyvumą ir nešališkumą...“.

Valiuta ir ekonomika

2024 m. lapkritį vienas JAV doleris jau kainavo 500 kazachų tenge, todėl prezidentą kalbinęs žurnalistas akcentavo, jog tai turėjo savotišką psichologinį efektą. Todėl jis paklausė, kiek pagrįsta tokia finansų ir pinigų politika, ar ji nesutrukdys įgyvendinti visų planuojamų ekonomikos reformų?

„Kazachstanas yra integruotas į pasaulio ekonomiką, todėl tenge yra išorinių veiksnių įtakos zonoje. Besivystančių šalių valiutas spaudžia stiprėjantis doleris. Svarbu tai, kad daugelio šalių valiutos pradėjo silpti gerokai prieš praėjusių metų lapkritį, o tengė išlaikė savo pozicijas gana ilgai“, - atsakė prezidentas, pridurdamas: „Mes jau seniai atsitraukėme nuo dirbtinio valiutos kurso stabdymo, turime laisvo valiutos kurso formavimo režimą, pagrįstą rinkos veiksniais. Manau, kad nedera deginti aukso ir užsienio valiutos atsargų dėl stiprios tenge. Kai kurie rinkos dalyviai teikia pasiūlymus pereiti prie lengviau valdomo tarifo. Nacionalinis bankas ir vyriausybė atidžiai nagrinėja visas galimybes. Išanalizavus šią problemą paaiškės, ar reikia keisti požiūrį šioje srityje.

Pagrindinis uždavinys – užtikrinti ūkio tvarumą ir efektyvumą, dinamišką realaus sektoriaus plėtrą, darbo našumo didėjimą, kokybiškų darbo vietų daugėjimą“.

Tačiau šalies vadovas nebuvo sužavėtas savo vyriausybės darbu: „Būsiu atviras: dabartinį ekonomikos lyderių darbą vertinu kaip vidutinišką. Per daug retorikos iš tarptautinių finansinių institucijų žodyno ir per mažai konkrečių veiksmų. Dabar reikia specialistų, puikiai išmanančių situaciją regionuose ir realios ekonomikos veikimo mechanizmus, tai yra dirbusių „ant žemės“...“.

Prisiminė neramumus

Platesnio pacitavimo nusipelno prezidento mintys apie prieš tris metus vykusius neramumus, kuriuos numalšinti padėjo ir rusų kariuomenė:

„...Dauguma mūsų piliečių buvo įsitikinę, kad pagrindinė precedento neturinčių neramumų priežastis – akivaizdi socialinė neteisybė, politinis sąstingis, taip pat nenumaldomos sąmokslininkų ambicijos, abejingumas žmonių ir valstybės likimui. Tokios situacijos, deja, dažnos pasaulio istorijoje. O Kazachstanas čia ne pirmas ir, manau, ne paskutinis.

Po ryžtingų priemonių tvarkai atkurti, o vėliau situacijai stabilizuoti, pavedžiau įgaliotoms institucijoms pradėti objektyvų visų sausio įvykių aplinkybių tyrimą. Tyrimas vyko atvirai, nusikaltėliai buvo patraukti atsakomybėn. Parlamente buvo surengti specialūs klausymai. Tai precedento neturintis atvejis mūsų istorijoje.

Pirmieji parlamento posėdžiai surengti praėjus trims mėnesiams po sausio įvykių, antrasis – po metų. Per klausymus kalbėjo ne tik vyriausybinių įstaigų atstovai, bet ir žmogaus teisių aktyvistai. Atvirai išsakytos skirtingos nuomonės, užduodami nepatogūs klausimai. Ir visa tai buvo tiesiogiai transliuojama šalies ir užsienio žiniasklaidoje. Valdžia sąmoningai žengė šį žingsnį, nes yra suinteresuota, kad visuomenėje nekiltų klausimų.

Kalbant apie sausio įvykius, prieš akis reikia turėti tų dienų vaizdą: sudaužyti automobiliai, apiplėštos parduotuvės, užgrobti valdžios pastatai, kariškių mušimai, ginklų vagystės, smurtas prieš moteris... Aišku viena: jei nebūtų buvę ryžtingų veiksmų prieš pogromų kurstytojus ir perversmo organizatorius, Kazachstanas dabar būtų visiškai kitokia valstybė, turinti daug mažesnę nepriklausomybę ir ribotą suverenitetą...

Žinoma, šie įvykiai mus visus daug ko išmokė. Pirma, valdžia šalyje turi būti konsoliduota, jokios dvigubos valdžios. Antra, valstybės vadovas yra valstybės vadovas, pasamdytas tam tikram laikui, o ne „visagalio šešėlis“. Trečia, reikia kruopščiai atrinkti kandidatus į aukštas vyriausybės pareigas, įskaitant teisėsaugos institucijų vadovus, jie turi būti atsidavę Tėvynei – Kazachstano Respublikai. O svarbiausia – visur reikia diegti teisingumo principus, ginti žmonių vienybę remiantis „teisės ir tvarkos“ samprata“.

Santykiai su agresoriumi

Paklaustas apie lapkričio mėnesį įvykusias derybas su šalies-agresorės vadovu V. Putinu, Kazachstano prezidentas atsakė:

„Derybų su Rusijos prezidentu darbotvarkė buvo labai įtempta. Išsamiai aptarėme visus klausimus, įskaitant bendradarbiavimą prekybos ir ekonomikos, transporto ir logistikos, energetikos, kultūros ir švietimo srityse. Beveik pusė Rusijos vyriausybės skrido į Astaną, o tai rodo strateginę šiuolaikinio Kazachstano svarbą Rusijai. Keturias valandas trukęs pokalbis su Vladimiru Putinu vyko neformalioje aplinkoje. Toks bendravimas leido sustiprinti tarpusavio supratimą aktualiais dvišalio bendradarbiavimo ir tarptautinės darbotvarkės klausimais. Pateikiau paaiškinimus dėl įvairiapusės Kazachstano užsienio politikos, mūsų tvirto įsipareigojimo plėtoti strateginę partnerystę ir sąjunginius santykius su Rusija.

Prezidentas Putinas yra patyręs valstybės veikėjas, puikiai supranta Kazachstano specifiką ir didelę mūsų šalies, kaip didžiausios Centrinės Azijos regiono ekonomikos, svarbą. Todėl Rusija aktyviausiai dirba su Kazachstanu plėtodama prekybinį, ekonominį ir investicinį bendradarbiavimą. Kitaip ir būti negali, nes mūsų šalis vienija ilgiausia ištisinė sausumos siena pasaulyje. Reikšminga, kad Vladimiras Putinas surengė daugiausiai kelionių į mūsų šalį – 33 vizitus. Be to, kalbamės telefonu, susitinkame tarptautiniuose forumuose, žodžiu, nuolat bendraujame. Viso to reikia ir Kazachstanui, ir Rusijai, nes tai atlieka stabilumo užtikrinimo Eurazijoje uždavinį, kur abi šalys atlieka pagrindinį vaidmenį“.

Branduolinės jėgainės klausimu

Įdomiai K.-Ž. Tokajevas pasisakė ir apie būsimos branduolinės jėgainės statybų Kazachstane konsorciumą (referendumą dėl AE statybų pernai plačiai nušvietė ir „Ūkininko patarėjas“):

„Šis klausimas buvo aptartas su Vladimiru Putinu jo vizito Astanoje metu. Buvo sutarta, kad Kazachstano pusė, kaip projekto užsakovė, konsorciume veiks kaip generalinė operatorė. Diskutuota apie galimą bendrovės „Rosatom“, kuri turi aukštas kompetencijas ir didelę patirtį statant atomines elektrines užsienyje, dalyvavimą. Atsižvelgiant į didelę Kinijos sėkmę statant civilinius branduolinius objektus, taip pat vyksta derybos su Kinijos įmone. Be to domisi ir kitos užsienio korporacijos, tarp jų ir Vakarų.

Šiais metais bus surengtos konkurso procedūros, po kurių vyriausybė priims galutinį sprendimą. Esu įsitikinęs, kad Kazachstanui reikia didelės galios atominės elektrinės. Be to, neatmetu, kad artimiausiu metu pradėsime statyti antrą, o gal ir trečią atominę elektrinę. Branduolinė pramonė duos galingą impulsą mūsų ekonomikos, kuri jau dabar jaučia energijos trūkumą, plėtrai. Manau, kad Kazachstanas turėtų tapti šalimi su išvystyta branduoline energetika. Ji turi puikią ateitį“.

Apie Trumpą ir karą

Kazachstano prezidentas interviu pasidžiaugė, jog įvyko jo „prasmingas ir atviras“ pokalbis su prezidentu Donaldu Trumpu:

„Galiu drąsiai teigti, kad jis teigiamai vertina Kazachstaną, kaip svarbų strateginį JAV partnerį. Sutarėme palaikyti darbinius ryšius aukštu politiniu lygiu. Trumpas ir jo komanda skatins naujas reikšmes ir naujus požiūrius į tarptautinę politiką, o tai neišvengiamai paveiks situaciją pasaulyje...

...Pokalbio telefonu metu Donaldas Trumpas paklausė apie mūsų viziją užbaigti karo veiksmus Ukrainoje. Ši tema man nesvetima, nes tą patį klausimą 2024 metais uždavė daugelis valstybių vadovų ir tarptautinių organizacijų. Situacija unikali: Rusija kariniu požiūriu nenugalima, o Ukraina, padedama Vakarų sąjungininkų, tikisi išgyventi karą, bent jau jo nepralaimėti. Todėl jis atkreipė dėmesį į išskirtinį problemos kompleksiškumą, kurio sprendimas priklauso nuo konfliktuojančių šalių vadovų ir, žinoma, paties D. Trumpo, kaip pasaulinės galios lyderio, valios ir noro. Jis akcentavo, kad Kazachstanas nuo pat karo veiksmų Ukrainoje pradžios pasisako už derybų dėl taikos pradžią.

Turiu pabrėžti, kad niekur neprašome būti tarpininkais, elgiamės pagal Kazachstano potencialą ir galimybes, tačiau visada esame pasirengę padėti sprendžiant tarptautines problemas. Faktas yra tai, kad įtampa tarptautinėje arenoje daro įtaką Kazachstano prekybiniams ir politiniams santykiams su tam tikromis šalimis, todėl siekiame kuo labiau sumažinti neigiamą išorinių tendencijų poveikį. Kazachstanas siekia užmegzti pragmatiškus ir abipusiai naudingus santykius su visomis suinteresuotomis valstybėmis“.

Parengė Ričardas Čekutis