EK pritarė siūlymui remti investicijas ūkiuose į tvarias drėkinimo sistemas, naudojančias paviršinį ir požeminį vandenį (iki šiol buvo remiamos tik lietaus vandenį naudojančios drėkinimo sistemos). Tokios investicijos bus finansuojamos pagal intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“. Projektams bus taikomi papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba kitais Lietuvos įstatymuose numatytais būdais užtikrinti, kad investicijos nepadarys neigiamo poveikio vandens telkinių būklei. Šis sprendimas yra svarbus siekiant išsaugoti gamybinius ūkių pajėgumus ir stiprinant jų atsparumą, mažinant rizikas dėl sausrų bei kitų ekstremalių reiškinių.
Didelėms žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms paramos intensyvumas didinamas nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai leis efektyviau modernizuoti technologijas, plėsti gamybą ir stiprinti vietinės gamybos grandines, reaguojant į brangstančias investicijas ir mažėjantį įmonių likvidumą.
Paramos intensyvumas priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ didinamas iki 90 proc. (vietoje ankstesnių 65 proc.). Šis pokytis leis ūkiams efektyviau saugoti gyvulius nuo vilkų daromos žalos.
Bus remiami trumpųjų grandinių projektai, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai, taip dar labiau skatinamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas ir didinamas sektoriaus konkurencingumas. Siekiant mažinti administracinę naštą nebereikės jungtinės veiklos sutarties, kai paraišką teiks žemės ūkio kooperatyvas, nes projekto partneriais bus laikomi kooperatyvo nariai. EK patvirtino, kad trumposios grandinės galės tiekti ne tik ūkininkų užaugintus žemės ūkio produktus, patenkančius į sutarties dėl ES steigimo I priedą, bet ir nepatenkančius į jį (pvz., duona, uogienės, sultiniai, koldūnai). Tokioms investicijoms bus taikomi nereikšmingai (de minimis) pagalbai apribojimai. EK pritarė paramos intensyvumo didinimui, kai trumpųjų tiekimo grandinių projektą įgyvendina jaunieji (80 proc.) ir smulkieji ūkininkai (85 proc.).
EK pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų:
Tokiu būdu siekiama paskatinti ūkininkus išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti pievas minėtose teritorijose.
EK taip pat pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą, siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas:
Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ bus taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai:
Priemonėje „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ bitininkystės inventoriui (medsukiams, aviliams, oksalo rūgšties garintuvui, bityno stebėjimo įrangai, atakiavimo stalams, vaško lydytuvui ir kt.) taip pat bus taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai.
Tikslinamos SP priemonės, ,,Miško veisimas ir atkūrimas“ ir ,,Miško priežiūra ir apsauga“ nenurodant Strateginiame plane konkrečios pažeistų medžių procentinės dalies. Šie reikalavimai bus detalizuojami įgyvendinimo taisyklėse.
Intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetas didinamas daugiau nei 3,9 mln. Eur, perskirstant lėšas iš intervencinės priemonės „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ nepanaudotų lėšų.
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvestus palengvinimus teisiniame BŽŪP reguliavime (2024 m. reikalavimas dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. – visai panaikintas), taip pat įvertinus, kad pagal veiklas „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ 2024 m. ir 2025 m. deklaruoti plotai buvo ženkliai mažesni, lyginant su SP suplanuotais plotais, pritarta siūlymui minėtoms veikloms kasmet nuo 2025 metų sumažinti siekiamus produkto rodiklius (plotus, ha) ir atitinkamai sumažinti finansines lėšas. Susidariusį likutį (18,4 mln. Eur) perkelti į veiklą „Augalų kaita“, nes 2024–2025 metais deklaruoti plotai pagal šią veiklą ženkliai viršijo suplanuotus pagal SP (135–143 proc.).
Ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ reikalavimuose nustatyta, kad pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais užsėjus/įsėjus žolinius augalus ar jų mišinius („Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – arba leidus augalijai įsikurti natūraliai), antraisiais−penktaisiais metais pievų arimas ir persėjimas draudžiamas. Tačiau įkurtos pievos ne visuomet sudygsta bei auga vienodu intensyvumu dėl gamtinių ir klimatinių sąlygų. Siekiant plėsti ir išlaikyti didelės gamtinės vertės pievas, nuo šiol dalyvaujant minėtose ekologinėse sistemose bus galima nesudygusius, išnykusius ar išretėjusius įkurtų pievų plotus persėti.
EK nepritarė siūlymui sušvelninti GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ reikalavimus kukurūzų augintojams, nes siūloma išimtis neatitinka ES teisės aktuose nustatytų kriterijų. Pasak Komisijos, vėlyvas derliaus nuėmimas nėra pakankamas argumentas keisti GAAB 7 standartą. Siūloma Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gairių taikymo praktika yra netinkama pakeisti pasėlių kaitos reikalavimo, nes šios priemonės atlieka skirtingas funkcijas: pasėlių kaitos tikslas – dirvožemio potencialo išsaugojimas, o IKOK – augalų apsauga. Lietuva, įvertinusi EK pastabas, laikinai atsisako siūlymo ir atliks detalesnę analizę.
Intervencinėje priemonėje ,,Konsultavimo paslaugos“ nustatyti nauji atrankos kriterijai konsultavimo paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį, todėl šiomis naujomis nuostatomis taip pat papildomas ir Strateginis planas.
Atsižvelgus į faktinius rezultatus ir planavimo netikslumus, peržiūrėti bei pakoreguoti ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio skaitmeninimo rezultatų rodikliai.
ŽŪM informacija