Kaunas +8,9 °C Mažai debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026
Kaunas +8,9 °C Mažai debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026




Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Keičiamas Strateginis planas – daugiau investicijų sektoriaus atsparumui ir konkurencingumui bei administracinės naštos mažinimas

2025/12/12


Padidink tekstą

Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos pateiktiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimams. Pokyčiais siekiama sustiprinti ūkių atsparumą, padidinti sektoriaus konkurencingumą ir sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei kitiems paramos gavėjams.

Bus remiamos  tvarios drėkinimo sistemos

EK pritarė siūlymui remti investicijas ūkiuose į tvarias drėkinimo sistemas, naudojančias paviršinį ir požeminį vandenį (iki šiol buvo remiamos tik lietaus vandenį naudojančios drėkinimo sistemos). Tokios investicijos bus finansuojamos pagal intervencines priemones  „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“. Projektams bus taikomi papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba  kitais Lietuvos įstatymuose numatytais būdais užtikrinti, kad investicijos nepadarys neigiamo poveikio vandens telkinių būklei. Šis sprendimas yra svarbus siekiant išsaugoti gamybinius ūkių pajėgumus ir stiprinant jų atsparumą, mažinant rizikas dėl sausrų bei kitų ekstremalių  reiškinių.

Didesnė parama  investicijoms į bioekonomikos verslus

Didelėms žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms paramos intensyvumas didinamas nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai leis efektyviau modernizuoti technologijas, plėsti gamybą ir stiprinti vietinės gamybos  grandines, reaguojant į brangstančias investicijas ir mažėjantį įmonių likvidumą.

Didinamas  paramos intensyvumas apsaugai nuo plėšrūnų

Paramos intensyvumas priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ didinamas iki 90 proc. (vietoje ankstesnių  65 proc.).  Šis pokytis leis ūkiams efektyviau saugoti gyvulius  nuo vilkų daromos žalos.

Gerinamos paramos sąlygos trumposioms maisto tiekimo grandinėms ir žemės ūkio kooperatyvams

Bus remiami trumpųjų grandinių projektai, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai, taip dar labiau skatinamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas ir didinamas sektoriaus konkurencingumas. Siekiant mažinti administracinę naštą nebereikės jungtinės veiklos sutarties, kai paraišką teiks žemės ūkio kooperatyvas, nes projekto partneriais bus laikomi kooperatyvo nariai. EK patvirtino, kad trumposios grandinės galės tiekti ne tik ūkininkų užaugintus žemės ūkio produktus, patenkančius į sutarties dėl ES steigimo I priedą, bet ir nepatenkančius į jį (pvz., duona, uogienės, sultiniai, koldūnai). Tokioms investicijoms bus taikomi nereikšmingai (de minimis) pagalbai apribojimai. EK pritarė paramos intensyvumo didinimui, kai trumpųjų tiekimo grandinių projektą įgyvendina jaunieji (80 proc.) ir smulkieji ūkininkai  (85 proc.).

Didinamos išmokos

EK pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų:

  • už „Natura 2000“ daugiametes pievas: nuo 76 iki 92 Eur/ha;
  • už „Natura 2000“ pievas iki 5 metų: nuo 61 iki 88 Eur/ha;
  • už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų: nuo 74 iki 102 Eur/ha.

Tokiu būdu siekiama paskatinti ūkininkus išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti pievas minėtose teritorijose.

EK taip pat pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą, siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas:

  • už žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus – nuo 302 iki 341 Eur (+12,9 proc.);
  • už Lietuvos sunkiuosius arklius – nuo 231 iki 311 Eur (+34,6 proc.);
  • už Lietuvos šėmuosius galvijus – nuo 309 iki 692 Eur (+83,2 proc.);
  • už baltnugarius galvijus – didėja nuo 378 iki 732 Eur (+136,6 %);
  • už juodmargius galvijus – nuo 291 iki 395 Eur (+35,7 proc.);
  • už žaluosius galvijus – nuo 410 iki 599 Eur (+46,1 proc.);
  • už baltąsias kiaules – nuo 1269 iki 1700 Eur (+33,9 proc.);
  • už vietines kiaules – nuo 2088 iki 2769 Eur (+32,6 proc.);
  • už šiurkščiavilnes avis – nuo 1390 iki 1496 Eur (+7,6 proc.);
  • už juodgalves avis – nuo 974 iki 1020 Eur (+4,7 proc.);
  • už vištines žąsis – nuo 2306 iki 2394 Eur (+3,8 proc.);
  • už Lietuvos tamsiąsias bites – nuo 177 iki 269 Eur šeimai (+51,9 proc.).

Bus taikomas supaprastintas  išlaidų apmokėjimas

Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ bus taikomi   fiksuotieji  vieneto įkainiai:

  • Pievų ir šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, atkūrimas, sutvarkymas – 3 124,31 Eur/ha (be PVM);
  • Naujos ganyklų tvoros – 61,26 Eur/m (be PVM);
  • Elektrinis piemuo – 2,82 Eur/m (be PVM);

Priemonėje „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ bitininkystės inventoriui (medsukiams, aviliams, oksalo rūgšties garintuvui, bityno stebėjimo įrangai, atakiavimo stalams, vaško lydytuvui ir kt.) taip pat bus taikomi fiksuotieji  vieneto įkainiai.

Mažinama perteklinė administracinė našta miškų priemonėse

Tikslinamos SP priemonės, ,,Miško veisimas ir atkūrimas“ ir ,,Miško priežiūra ir apsauga“ nenurodant Strateginiame plane konkrečios pažeistų medžių procentinės dalies. Šie  reikalavimai  bus detalizuojami  įgyvendinimo taisyklėse.

Lėšų perskirstymas tarp intervencinių priemonių

Intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetas didinamas  daugiau nei 3,9 mln. Eur, perskirstant lėšas iš intervencinės priemonės „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“  nepanaudotų lėšų.

Produktų rodiklių ir finansavimo koregavimas kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloms

Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvestus palengvinimus teisiniame BŽŪP reguliavime (2024 m. reikalavimas dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. – visai panaikintas), taip pat įvertinus, kad pagal veiklas „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ 2024 m. ir 2025 m. deklaruoti plotai buvo ženkliai mažesni, lyginant su SP suplanuotais plotais, pritarta siūlymui  minėtoms veikloms kasmet nuo 2025 metų sumažinti siekiamus produkto rodiklius (plotus, ha) ir atitinkamai sumažinti finansines lėšas. Susidariusį likutį (18,4 mln. Eur) perkelti į veiklą „Augalų kaita“, nes 2024–2025 metais deklaruoti plotai pagal šią veiklą ženkliai viršijo suplanuotus pagal SP (135–143 proc.).

Pritarta nuostatoms dėl pievų persėjimo

Ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ reikalavimuose nustatyta, kad pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais užsėjus/įsėjus žolinius augalus ar jų mišinius („Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – arba leidus augalijai įsikurti natūraliai), antraisiais−penktaisiais metais pievų arimas ir persėjimas draudžiamas. Tačiau įkurtos pievos ne visuomet sudygsta bei auga vienodu intensyvumu  dėl gamtinių ir klimatinių sąlygų. Siekiant plėsti ir išlaikyti didelės gamtinės vertės pievas, nuo šiol dalyvaujant minėtose ekologinėse sistemose bus galima nesudygusius, išnykusius ar išretėjusius įkurtų pievų plotus persėti.

EK nepritarė Lietuvos siūlymui sušvelninti  augalų kaitos reikalavimus  kukurūzams

EK nepritarė siūlymui sušvelninti GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ reikalavimus kukurūzų augintojams, nes siūloma išimtis neatitinka ES teisės aktuose nustatytų kriterijų. Pasak Komisijos, vėlyvas derliaus nuėmimas nėra pakankamas argumentas keisti GAAB 7 standartą. Siūloma Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gairių taikymo praktika yra netinkama pakeisti pasėlių kaitos reikalavimo, nes šios priemonės atlieka skirtingas funkcijas: pasėlių kaitos tikslas – dirvožemio potencialo išsaugojimas, o IKOK – augalų apsauga. Lietuva, įvertinusi EK pastabas, laikinai atsisako siūlymo ir atliks detalesnę analizę.

Pritarta ir kitiems  pakeitimams

Intervencinėje priemonėje ,,Konsultavimo paslaugos“ nustatyti nauji atrankos kriterijai konsultavimo paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį, todėl šiomis naujomis nuostatomis taip pat papildomas ir Strateginis planas.

Atsižvelgus į faktinius rezultatus ir planavimo netikslumus, peržiūrėti bei pakoreguoti ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio skaitmeninimo rezultatų rodikliai.

 

ŽŪM informacija

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.