Nauji keliai per ūkininkų laukus – ir Lenkijoje

Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, Didžiosios Lenkijos srities žemės ūkio rūmai surengė pasitarimą dėl ūkininkų, iš kurių turi būti nusavinami žemės sklypai, tiesiant greitkelį S-11 bei CPK suprojektuotą geležinkelį.

„Dabartinė valdžia nori ir toliau investuoti į Centrinį komunikacinį uostą ir su šiuo oro uostu susijusią infrastruktūrą, įskaitant geležinkelius. Mes, ūkininkai, suprantame, kad reikia vystyti šalį, tačiau akcentuojame, kad šios investicijos prisidės prie daugelio, net ir labai klestinčių, šeimos ūkių žlugimo. Štai kodėl mes norime sužinoti iš CPK, kaip ji ketina apsaugoti ūkininkų interesus. Panaši situacija yra ir S11 greitkelio statybos atveju“, – sakė Didžiosios Lenkijos žemės ūkio rūmų prezidentas Mieczyslaw Luczak.

Ūkininkai: mūsų interesai ignoruojami

Ūkininkas iš Šrodos Dariuszas Golinskis buvo dar konkretesnis: „Jei CPK ir toliau mus ignoruos, blokuosime juos“.

Susitikime dalyvavo ūkininkai ir vaivados, Kelių ir greitkelių generalinės direkcijos (KGGD) bei Nacionalinio žemės ūkio paramos centro atstovai. Bet iš CPK niekas neatvyko. Ūkininkai tai suvokė kaip jų problemų ignoravimą

„Su keliomis išimtimis valdžia mus ignoravo. Rinkimai baigėsi, derliaus šventė ir mes jiems nerūpime. Bet norime atkreipti dėmesį, kad jei CPK ir toliau mūsų nepaisys, mes – ūkininkai, eisime į CPK būstinę ir blokuosime jų įmonę. Mano nuomone, CPK veikla yra banditiška. Jiems nerūpi niekas, išskyrus jų pelną“, – sakė D. Golinskis.

Žemdirbių bendruomenę jau erzina CPK atstovų požiūris į ūkininkų žemės paėmimą. Kaip prisiminė D. Golinskis, vienas iš CPK darbuotojų Šrodos valsčiaus gyventojui esą pasakė, kad jam su ūkininkais kalbėti nereikia, nes buvo priimtas specialus teisės aktas ir jis gali iš karto nusavinti ūkininkų žemę.

Projekto vykdytojai ramina – bus kompensuota, o ūkininkai atrėžia: to negana

„Deja, tokių svarbių trasų kaip S11 atkarpos neišvengiamai pažeidžia nuosavybės teises. Tačiau mes stengiamės šias atkarpas projektuoti daugiausia per miško plotus. Jei projektas patenka į laukus, bandome eiti į lauko kraštą. Bet, deja, kartais neturime kito pasirinkimo, kaip tik perpjauti kokį nors lauką. Tačiau tuomet stengiamės, kad ūkininkas galėtų turėti kuo geresnį privažiavimą prie šių atskirtų laukų vietiniais arba aplinkiniais keliais“, – ūkininkus mėgino raminti Patrykas Kosickis, KGGD filialo Poznanėje direktorius.

Jis tikino, kad greitkelio statybai žemė greičiausiai nebus perimta centrinėje Didžiosios Lenkijos dalyje iki 2028 m. Tuomet kompensacijas gautų ir ūkininkai.

„Tokios žemės vertinimą atliks vaivados paskirtas vertintojas. Mes, kaip investuotojai, mokėsime kompensaciją pagal tokius vertinimus ir nesikišime į šios kompensacijos dydžio nustatymą“, – sakė P. Kosickis.

Tačiau tokios kalbos ūkininkų nenuramino. „Mūsų bėda ta, kad net ir gavę finansinę kompensaciją, žemės negalėsime nusipirkti, nes mūsų rajone parduodamos žemės ūkio paskirties žemės praktiškai nėra. Todėl reikalaujame, kad kompensacija ūkininkams būtų vykdoma santykiu 1:3, t. y. už 1 ha atimtą ūkininkas gautų 3 ha pakaitinės žemės“, – atsakė D. Golinskis.

Šrodos valsčiaus žemės ūkio rūmų vadovas mano, kad tai yra teisinga, nes daugelis ūkininkų patyrė išlaidų drėkinimui ar kitai infrastruktūrai. Be to, į naujus laukus ūkininkams tektų važiuoti 20-30 km, o dėl to atsiras papildomų išlaidų.

Panašu, jog šioms diskusijoms pabaigos dar nematyti, o kokie kompensaciniai mechanizmai bus pritaikyti, parodys ateitis.

Lietuviškoji patirtis

Įsibėgėja kelio „Via Baltica“ statyba link Lietuvos ir Lenkijos sienos. Spalį planuojama baigti techniškai sudėtingiausią ir ilgiausią, beveik 16-os kilometrų atkarpą nuo Marijampolės. Likusi dvylikos kilometrų kelio atkarpa prie sienos turėtų būti baigta iki kitų metų pabaigos.

Tačiau mūsų ūkininkai nusivylę ir valstybės mokama kompensacija, kuri už 1 ha paimamos žemės nesiekia 5 tūkst. eurų, o prie miesto ribos – 7 tūkst. eurų. Lietuvos automobilių kelių direkcija su nepatenkintais žemdirbiais derėtis net neketina ir siūlo kreiptis į teismą. Tačiau žemdirbiams teismuose mažai kas šviečia - atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę numatytas įstatymu.

Susisiekimo ministerija yra paskelbusi visus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus.

Geležinkeliečiai skelbia, jog per pirmąjį „Rail Baltica“ statybų etapą Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose visuomenės poreikiams paimtos privačios ir valstybinės žemės plotas sudaro 1184,7 ha. 2020 metų pabaigoje užbaigus visus teisinius formalumus, „LTG Infra“ perėmė geležinkelio „Rail Baltica“ ruožui nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos tiesti būtinos žemės valdymą. Žemės sklypai buvo perduoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartis. Susipažinti su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų sprendiniais galima čia.

Antrojo etapo metu vietinės reikšmės automobilių keliams tiesti ir rekonstruoti paimta 368,4 ha. žemės. Susisiekimo ministerijai užbaigus teisinius formalumus, iš viso visuomenės poreikiams paimta kiek daugiau nei 1500 ha žemės.

Parengė Ričardas Čekutis