Kelmės rajono ūkininkų sąjunga išsirinko naują lyderį

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininku vakar, rugpjūčio 6 d., išrinktas Martynas Puidokas. Jis ūkininkauja Kiaunorių kaime (Tytuvėnų apylinkių sen.).

2010 m. Lietuvos žemės ūkio akademiją baigęs Martynas savo ūkį įregistravo dar studijuodamas paskutiniuose kursuose. Ir mokslų metu jau triūsė savo ūkyje. Dabar augina žieminius rapsus, žieminius ir vasarinius kviečius, pupas, cukrinius runkelius. Nevengia kartais išbandyti ir mažiau tradicines kultūras – pluoštines kanapes ar lubinus.

„Nieko nuostabaus, kad šeimoje visi esame ūkininkai, nes tik taip galiu tęsti visos giminės dar nuo Smetonos laikų užgimusias ūkininkavimo tradicijas. Tad ir pasirinkau tiek mechanikos inžinieriaus bakalauro, tiek magistro studijas. Be to, teko pagal mainų programą vienus metus studijuoti ir Vokietijoje, Hohenheimo universitete. Baigęs šias studijas įsidarbinau vienoje žemės ūkio technika prekiaujančioje įmonėje, tačiau po kurio laiko nusprendžiau, kad niekur toli nuo ūkininkavimo nepabėgsiu, o ir bėgti neverta“, – prisiminimais su „Ūkininko patarėju“ dalijasi Martynas.

Dabar jis yra Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) narys. Tokios organizacijos svarbą suprato iškilus bėdai. Pamatė, kaip tokia organizacija veikia iš vidaus, ir pats skyrė vis daugiau laiko jos veiklai. Pastaruoju metu stengėsi būti kuo aktyvesnis ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos veikloje. Į jos veiklą labiausiai įsitraukė prisidėdamas prie žaliųjų kryžių akcijos organizavimo. Mindaugui taip pat teko suorganizuoti ir nuotolinį Kelmės krašto žemdirbių susitikimą su rajono savivaldybės tarnautojais bei Seimo nariais, prisidėti prie nuotolinio susitikimo su žemės ūkio ministru.

„Užsiimdamas visuomenine veikla vis labiau suprantu, kokią didelę reikšmę organizacijos gyvybingumui ir efektyvumui turi kiekvieno jos nario tam skirtas laikas, aktyvumas. Ir čia tą paprastą formulę galima pritaikyti net plačiau, net ir valstybės mastu. Valstybė yra stipri tiek, kiek jos nariai yra aktyvūs, sąmoningi ir veiklūs“, – teigia Martynas.

Prieš metus jam teko užsiimti ir kitokia visuomenine veikla. Užklupus pandemijai su vietos ūkininku Rolandu Sabaliausku ieškojo ir rado bei perdavė Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centrui reikalingų apsisaugojimo nuo viruso priemonių.

„Ūkio nepavadinčiau itin inovatyviu, tačiau drąsos eksperimentuoti tikrai turiu. Studijų metais mano magistro darbas buvo apie šilumos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Tad jau tada įsigilinęs į šią temą nusprendžiau įgytas žinias pritaikyti ir šildydamas ūkį medienos skiedromis, pagamintomis iš išvalytų melioracijos griovių, bei grūdų išvalomis“, – prisimena Martynas.

Drąsos eksperimentams užtenka ir tiesioginėje ūkininkavimo veikloje. Jau keletą metų visi Puidokų šeimos ūkiai diegia tiesioginės sėjos technologiją, todėl pasitaiko visko – ir malonių atradimų, ir nusivylimų. Bet kol kas, Martyno manymu, pasirinktas kelias yra teisingas.

Su „No-till“ technologija į Puidokų ūkį atėjo ir tarpinių pasėlių, žaliojo pūdymo, pritaikymas. „Labiau norėčiau, kad žemės ūkio terminologijoje prigytų terminas „ne tarpiniai pasėliai“, o „dengiamieji augalai“, nes tokių pasėlių viena iš paskirčių ir yra pridengti, apsaugoti dirvą nuo atmosferos, erozijos poveikio“, – aiškina Martynas.

M. Puidokas vis ieško naujų kultūrų pasėliams paįvairinti, nes nori, kad sėjomaina būtų kuo platesnė. Ir tuose ieškojimuose pasitaiko visko, tačiau toks jau jo būdas, kad net ir nesėkmėse bando įžvelgti teigiamų dalykų. Juk ir neigiama patirtis yra patirtis.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotrauka

2021-08-07