Kelyje Vilnius–Utena diegiamos priemonės nukreipti laukinius gyvūnus ir didinti saugumą

„Vilnius–Utena kelias yra viena svarbiausių šalies transporto jungčių, kuria kasdien juda tūkstančiai žmonių, todėl saugumas tokiuose keliuose išlieka svarbiausiu prioritetu. Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius šalyje pasiekė tūkstantį. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei. Aktyviai diegiame kompleksines saugumo priemones ir nuolat geriname infrastruktūrą, tačiau saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno vairuotojo atsakomybės. Prasidėjus pavasarinei gyvūnų migracijai, raginu visus būti itin budriais, atsakingai elgtis kelyje ir rinktis saugų greitį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Susidūrimai su laukiniais gyvūnais išlieka viena pavojingiausių rizikų regioniniuose keliuose. Į kelią netikėtai išbėgęs briedis, stirna ar šernas gali tapti rimtos avarijos priežastimi – tokie įvykiai dažnai baigiasi ne tik sugadintais automobiliais, bet ir sužalojimais ar net žmonių žūtimis. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo pasekmės būna sunkesnės, todėl gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį prevencija yra ypač svarbi.

Magistraliniame kelyje Vilnius–Utena sprendimai taikomi kompleksiškai. Įrengiamos apsauginės tinklo tvoros, kurios riboja laukinių gyvūnų išėjimą į kelią, o kartu – vienvėriai varteliai, leidžiantys patekusiam gyvūnui saugiai pasišalinti iš kelio zonos. Horizontalūs barjerai ir kryptinės priemonės nukreipia gyvūnus į saugias perėjimo vietas. Tvorose įrengiami ir vartai patekimui į miškus ar sodybas, kuriuos būtina laikyti uždarytus, kad visa sistema veiktų efektyviai. Žmonėms skirti varteliai prie horizontaliųjų barjerų įrengti tose vietose, kuriose pėsčiųjų takas baigiasi ties nuovaža.

Svarbi šio magistralinio kelio rekonstravimo projekto aplinkosauginė dalis – požeminės gyvūnų perėjos. Jos leidžia išsaugoti natūralius migracijos maršrutus net ir ten, kur kelias aptvertas ištisine tvora. Gyvūnai nebeieško galimybės kirsti kelią paviršiumi – jie nukreipiami po juo. 

Rekonstruojamame ruože požeminės perėjos gyvūnams įrengiamos ties 28, 34, 38, 44 ir 55 kilometrais. Visos jos projektuojamos vienodų parametrų – tai erdvios, didelio diametro tunelinės perėjos, pritaikytos smulkiems, vidutiniams ir stambiems gyvūnams. Jose formuojamas natūralus grunto pagrindas, sudaromos sausos judėjimo juostos, o aplinka sutvarkoma taip, kad gyvūnai aiškiai matytų tęsinį už perėjos ir drąsiau ja naudotųsi. Perėjos nudažomos natūraliomis, artimomis gamtai spalvomis.

Perėjos veikia kartu su tvoromis, varteliais ir barjerais – gyvūnai fiziškai nukreipiami būtent į šias saugias vietas, o ne į važiuojamąją dalį. Dalis perėjų įrengiamos vietoje esamų vandens pralaidų ar upelių kirtimų, taip išsaugant natūralius gyvūnų judėjimo koridorius.

„Kelias Vilnius–Utena yra svarbi jungtis tarp šalies sostinės, Utenos ir kitų Šiaurės–Rytų regiono vietovių, todėl svarbu, kad kelias būtų ne tik patogus, bet ir saugus. Tvoros, varteliai, barjerai ir požeminės perėjos nukreipia laukinius gyvūnus nuo važiuojamosios dalies ir leidžia jiems saugiai migruoti. Tai sprendimai, kurie realiai mažina susidūrimų riziką ir kartu saugo gamtą,“ – sako „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas. 

Įrengtos priemonės naudingos ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Kuo mažiau laukinių gyvūnų patenka į kelią, tuo saugesnės tampa kelionės vairuotojams ir keleiviams, mažėja eismo įvykių, transporto priemonių sugadinimų bei traumų rizika. Kad sistema veiktų efektyviai, svarbus ir pačių gyventojų indėlis – naudojantis vartais, kur tokie įrengti patekimui į miškus ar sodybas, būtina juos visada uždaryti, nepažeisti tvorų ir nekurti savavališkų praėjimų.

Prie naujų barjerų ir nukreipimo priemonių reikia įprasti – jos įrengtos tam, kad saugotų tiek žmones, tiek laukinius gyvūnus. Siekiant atkreipti dėmesį į šių priemonių ypatumus, kelyje A14 prie horizontaliųjų barjerų įrengiamos papildomos lentelės. Jos informuoja apie pačią priemonę ir įspėja gyventojus išlikti budrius ir atsargius, nes barjerai pritaikyti stambiems gyvūnams, todėl turi didesnius tarpus. Kitų šalių gerojoje praktikoje ir Lietuvoje nustatyta, kad horizontalūs barjerai patikimai sulaiko (apgręžia) kanopinius gyvūnus. 

Gyvūnų migracijos sprendinių vietos A14 kelyje parinktos kartu su biologinės įvairovės ekspertais, vertinant gamtinius koridorius, aktyvesnio judėjimo zonas ir ankstesnių susidūrimų statistiką. Sprendiniai derinami prie reljefo ir kraštovaizdžio, kad gyvūnai iš tikrųjų naudotųsi sukurtais praėjimais.

Svarbu pažymėti, kad po statybų reikia laiko, kol gyvūnai pripranta prie naujų migracijos takų, todėl A14 kelyje įrengtų priemonių veiksmingumas bus stebimas ir, jei reikės, papildomai tobulinamas. Įgyvendinamos priemonės leidžia suderinti modernią infrastruktūrą su gamtos apsauga – mažinti pavojų eismo dalyviams ir kartu išsaugoti natūralius laukinių gyvūnų judėjimo maršrutus.

2013–2022 m. Vilnius–Utena ruože nuo 28,40 km iki 51,55 km įvyko 22 įskaitiniai ir 259 techniniai eismo įvykiai, iš jų net 163 eismo įvykiai susiję su užvažiavimu ant gyvūno. 

Susisiekimo ministerijos informacija