„Kad būtų žinoma auginamų avių kilmė ir jų produktyvumas, būtina vesti apskaitą. Bet kokia avių apskaita neįmanoma be jų ženklinimo, užregistruotos kilmės ir, žinoma, kergimo duomenų. Todėl veisimo programose dalyvaujantys veisėjai turi užtikrinti kilmės atsekamumą, vesti kilmę ir suženklinti visus palikuonis iki mėnesio amžiaus. Tai patarčiau daryti ir kitiems avių augintojams, nes bus lengviau identifikuoti palikuonį, stebėti jo produktyvumą ir kt. duomenis, kurie padės išauginti vertingą prieauglį. Turint kuo daugiau duomenų, galima atlikti tikslesnę analizę, teisingai parinkti poras tolesniam veisimui ir tvarkingai vesti avių veislininkystės apskaitą. Nuo to priklausys bandos rezultatai ir darbo efektyvumas.
Patikimai ir visavertiškai avis apsėklinti gali tik joms negiminingas sveikas, aktyvus ir gerai įmitęs veislinis avinas, todėl į mus besikreipiantiems avių augintojams mielai padedame ir įvertiname, ar planuojamas nupirkti avinas reproduktorius nėra giminingas laikytojo auginamoms ėriavedėms. Avininkystėje galimas saikingas artimas poravimas, siekiant užtikrinti pageidaujamų požymių paveldėjimą, tačiau jei tai daroma chaotiškai, nežinant tikslios gyvulių kilmės, galimi ir nepageidaujami rezultatai. „Inbridingas“, kitaip tariant, giminingas poravimas, gali turėti labai dramatiškų padarinių bandai. Jei tėvai yra giminingi, labiau tikėtina, kad jie turės identiškus genus, tad daugeliu atvejų gali sumažėti avių vislumas ir ėriukų gyvybingumas, sulėtėti augimo intensyvumas, pablogėti mėsingumas, atsirasti įvairių apsigimimų. Taip pat mažėja avių vaisingumas, atsparumas ligoms, tai vadinama giminingumo depresija.
Visada sakau, kad parduodamas grynaveislis gyvulys turi turėti jo kilmę patvirtinantį dokumentą – kilmės pažymėjimą, dar geriau, kai jis turi ir priedą, kuriame matoma detalesnė gyvulio ir jo tėvų bei senelių informacija. Priede galima matyti, ar gyvuliui yra nustatytas skrepi genotipas, kuris parodo, ar gyvulys yra genetiškai atsparus skrepi ligai. Skrepi – lėtai progresuojanti, centrinę nervų sistemą pažeidžianti mirtina infekcinė liga. Ligos požymiai – padidėjęs gyvulio jautrumas, judesių koordinacijos sutrikimai, kūno drebulys, smarkus kūno niežėjimas, vilnos slinkimas, organizmo išsekimas, paralyžius, gaišimas. Veisimui reproduktoriams pageidautinas pirmos rezistentiškumo grupės (R1) skrepi genotipas, paprastai žymimas ARR/ARR raidžių kombinacija, o ėriavedės veisimui gali būti naudojamos antros rezistentiškumo grupės (R2) skrepi genotipo. Šio genotipo raidžių kombinacijos yra trys, jos pateiktos žemiau lentelėje.
Be skrepi genotipo, priede galima matyti, ar gyvulys buvo vertintas, kokius balus gavo už raumeningumą ir eksterjerą bei kokią įvertinimo klasę jis gavo.
Prieš perkant gyvulį, visada verta pasitikrinti, ar tikrai gyvulys turi pilną kilmę. Tą galima padaryti nuėjus į www.vic.lt „Greita gyvūno paieška“, toliau, paspaudę kraujo lašo piktogramą, galime matyti gyvulio kilmę ir nustatytą vyraujančią veislę procentais. Reikia atkreipti dėmesį, kad bus nurodyta gyvulio, turinčio kilmę, motina ir tėvas, jų vyraujančios veislės kodas ir išskaičiuojamas veislės procentas. Gyvulys, neturintis pilnos kilmės, dažniausiai neturės tėvo, o motinos vyraujantis veislės kodas bus nurodytas „0“, veislės pavadinimas „X veislė“ ir pats gyvulys taip pat turės nustatytą „0“ veislę ir veislės pavadinimą kaip „X veislė“.
Pirkėjas, žinoma, visada norės gyvulį nusipirkti kuo pigiau, bet reikia atsiminti, kad geri grynaveisliai gyvuliai pigiai nekainuoja. O veislininkyste neužsiimantys žmonės savo auginamus gyvulius nori parduoti kaip grynaveislius, gundydami šiek tiek žemesne kaina, tačiau tokie gyvuliai dažnai neturi nei kilmės, nei įvertinimų ir tuo labiau kilmės pažymėjimo. Šis dokumentas yra išduodamas veisėjo prašymu, dažniausiai parduodant avį veislei. Jame yra nurodoma gyvūno lytis, vardas, individualus numeris, veislė, gimimo data ir vados dydis, bendras avies įvertinimas, skrepi rezistentiškumo genotipas, svoris, gyvūno kilmė ir pirmtakų produktyvumas, avies veisėjas, pažymėjimą išdavusio asmens pareigos ir parašas. Kilmės pažymėjimai išduodami pripažintos veisimo organizacijos iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenų bazės. Žinoma, kol bus paklausa, tol bus ir pasiūla, todėl pirkėjas, prieš pirkdamas gyvulį, turi gerai patikrinti informaciją tiek apie norimą pirkti gyvulį, tiek apie jo laikytoją.
Žinant avių kilmės, produktyvumo ir kitus duomenis, galima atlikti bandos genealoginę analizę, pritaikyti tinkamus avių veisimo metodus, sudaryti veisimo-kergimo planus. Atrinkus gyvulius su pageidaujamais požymiais, galima sudaryti geriausių avių grupes, kurios bus kergiamos su geriausiais avinais ir taip gauti palikuonių, pranašesnių už tėvus. Žinant gyvulių kilmę, galima lengviau parinkti negiminingą aviną, tinkantį laikytojo auginamoms ėriavedėms, ir išvengti giminingo poravimo. Turint daugiau informacijos apie gyvulius, galima atlikti tikslesnę analizę: kryptingai formuoti bandą, gautam prieaugliui pritaikyti specialų auginimą, palikti veislės gerinimui ir pan.
Žinant avių kilmę, galima atlikti bandos produktyvumo įvertinimą: įvertinti ėriavedžių ir reproduktorių vislumą, jų reprodukcines savybes. Galima sužinoti ir įvertinti, iš kurio reproduktoriaus yra dažniau gaunami dvynukai, o iš kurio gimsta tik po vieną, taip pat įvertinti ėriavedžių atvedamą palikuonių skaičių ir lytį. Įvertinti bandoje sukergtų ėriavedžių procentą, arba, kitaip tariant, ėriavedžių bergždumo procentą. Taip pat įvertinti reproduktorių pagal gautų palikuonių produktyvumo savybes, nustatyti reproduktoriaus įtaką palikuonių gyvybingumui ir sveikatingumui, palikuonių užauginamam svoriui (atliekami kontroliniai svėrimai gimus, 50 d. ir 110 d.), tuomet yra apskaičiuojamas paros priesvoris, galima įvertinti ėriukų augimo spartą.
Gyvuliai, naudojami tolimesniam veisimui, turi turėti gerai išvystytą skeletą, harmoningą kūno sudėjimą, gerą sveikatą. Turintys eksterjerinių trūkumų, vilnos ydų ir kt., tolimesniam veisimui nenaudojami. Atrenkant avis pagal eksterjerą ir konstituciją atsižvelgiama ir į produktyvumo kryptį, nes įvairių produktyvumo krypčių eksterjeras ir konstitucija skiriasi. Gyvuliai turi atitikti veislės standartą, veisimo programoje numatytus tikslus ir numatytus gerinimo požymius.
Būna atvejų, kai veisėjas dėl tam tikrų priežasčių (avino prasmukimo į kitą kergiamų ėriavedžių grupę ar kt.) nėra įsitikinęs tikslia prieauglio kilme, tuomet jis gali atlikti genetinius tyrimus tėvystei patvirtinti. Atliekant šiuos tyrimus yra nustatomas kiekvieno gyvulio DNR profilis. Jo nustatymas ir palyginimas leidžia patvirtinti arba paneigti tėvystę. Patvirtintos tėvystės atveju gyvūnas toliau naudojamas veislinėje atrankoje, o nepatvirtinus tėvystės tokį gyvulį griežtai draudžiama naudoti veislinėje atrankoje, nes tai neigiamai veikia veislininkystės darbą, tokiu atveju toliau tęsiama tikrųjų tėvų paieška atliekant DNR profilio tyrimus.
LAAA narystės nauda neabejotina, nes tik jai priklausantys nariai ir veisėjai gali atlikti tiek skrepi genotipo nustatymą, tiek patikrinti gyvulio kilmę atliekant DNR tyrimus su valstybės parama. O tyrimai, kaip žinoma, nėra labai pigūs. Todėl kviečiu visus, rimtai galvojančius pradėti auginti veislinius gyvulius, jungtis į LAAA gretas.“
Redakcijos nuotrauka
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.