Kiaulių neapsaugojome. Ar išgelbėsime vištas?

Vidurio Europoje prasidėjusi paukščių gripo epidemija, kurios židinių daugiausia nustatyta Lenkijoje, plinta į žemyno pietryčius. Ar Lietuva pasirengusi stabdyti šią sparnuočių ligą, kurios mutavę virusai pavojingi ir žmonėms, jeigu užkratas, pakeitęs kryptį, pasisuktų į šiaurę, pasiektų ir šalia Lenkijos esančią Lietuvą? Paukščių gripas gali plisti labai greitai. Jis ne žeme keliauja kaip afrikinis kiaulių maras, bet skrenda.

Turėjo laiko pasirengti

Lietuva turėjo 7 metus pasirengti afrikinio kiaulių maro epidemijai, kol ji iš Užkaukazės per Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją lėtai atslinko iki mūsų. Tačiau tuomet Lietuvoje taikytos prevencinės priemonės ir biologinei saugai išleistos nedidelės lėšos viruso nesustabdė.

500 km tvora, kurią užsimota pastatyti prie sienos su Baltarusija, taip ir neiškilo. Briuselis nedavė Lietuvai apie 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) užtvaros statyboms. Alytaus rajono afrikinio kiaulių maro zonose Kalesninkų, Gedimino ir Varčios miškus 2014 metais apjuosusi 29 km ilgio, dviejų metrų aukščio vielų tvora, kuriai tverti Žemės ūkio ministerija skyrė beveik 2 mln. litų, išvirto ir surūdijo.

Ar pasimokyta iš kovos su afrikiniu kiaulių maru klaidų, ruošiantis atremti paukščių gripą? Kas savaitę nauji jo protrūkiai nustatomi Lenkijos ančių, Slovakijos, Rumunijos vištų dedeklių, Vengrijos kalakutų ūkiuose. Lenkijos miškuose rastas nuo paukščių gripo kritęs vanagas. Nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos Lenkijoje ligos židinių apsaugos zonose sunaikinta apie 130 tūkst. naminių paukščių.

Nieko geresnio neišrasta

„Žemės ūkio ministerijos sudarytas naminių paukščių apsaugos nuo laukinių paukščių ligos planas yra geras. Maži ir dideli paukštininkystės ūkiai jau nuo kovo 2 d. galės prašyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų, kad sustiprintų savo ūkių apsaugą. Prevencijos priemonėms iš viso bus skirta apie 6 mln. Eur. Parama vienam projektui – iki 70 tūkst. eurų, 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pasaulis dar nesugalvojo geresnio būdo išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų, nei taikant aukščiausio lygio biologinės saugos priemones. Europos Sąjungos paukštininkystės rekordininkai olandai ir flamandai tik taip apsaugo savo vištas, antis, o danai – kiaules“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika.

Ne tik prevencijos priemonės

Atsargumas padeda apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro, kuris žmonėms nepavojingas, paukščių gripo, galvijų kempinligės, avių ir ožkų raupų, taip pat nuo zoonozių (bendrų žmonėms ir gyvūnams infekcinių ligų), pavyzdžiui, nuo salmoneliozės. Sveikiems gyvūnams į lesalus, pašarus, girdyklų vandenį nereikėtų įmaišyti tiek antibiotikų. Ūkininkams mažiau išlaidų.

„Tačiau biologinė sauga – ne tik prevencijos priemonės: sandarūs tvartai, dezinfekciniai kilimėliai prie fermų, tvartų, paukštininkystės ūkių visuomeninių patalpų, dažniau skalbiami paukščių augintojų ir paukštynų prižiūrėtojų darbo drabužiai, dezinfekuojami batai, įrankiai. Svarbiausia – ūkininkų ir verslininkų sąmoningumas: negirdyti paukščių atvirų telkinių vandeniu, prižiūrėti, kad prie vištų, žąsų, ančių lesalų neprisiartintų pagrindiniai viruso platintojai laukiniai paukščiai“, – aiškino D. Remeika.

Pataria nekišti nosies

Reikalavimas Lietuvos ūkininkams naminius paukščius laikyti uždarytus, kad jie nesusikudakuotų, nesusigagentų su laukiniais savo giminaičiais, paprastai įsigaliodavo nuo kovo 1 d., tęsdavosi mažiausiai vieną mėnesį, kol praeidavo pavojus, ir nuo rugsėjo–spalio, prasidedant laukinių paukščių migracijai. VMVT laukia Europos Komisijos ženklo draudimą paankstinti, prailginti. Gerokai atidžiau stebimi laukiniai paukščiai.

Mėgstantiems apsipirkti Lenkijoje tautiečiams VMVT pataria išėjus iš lenkiškų prekybos centrų verčiau nekišti nosies į kaimyninės šalies paukštynus. VMVT griežčiau tikrina iš Lenkijos ir kitų viruso paveiktų Europos Sąjungos šalių įvežamus inkubacinius kiaušinius, paukščius ir paukštienos gaminius. Reikės išvalyti ir išdezinfekuoti į Lietuvą grįžtančius vilkikus, gabenusius per Lenkiją naminių paukščių krovinius.

Visas verslas sustotų

„Apsisaugoti nuo paukščių gripo galima. Bet jokios priemonės nepadės, jeigu žmonės nebus supratingi. Didiesiems paukštynų kompleksams, kurių teritorijos siekia 40 ar net 100 hektarų, bus daug rūpesčių. Bet dar didesnė kita grėsmė. Jeigu maži ūkininkai, laikantys kelias vištas, numos ranka į veterinarijos inspektorių patarimus, tokiame ūkyje nustačius virusą visi paukščiai, produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius sunaikinami. Aplink gripo viruso židinį būtų nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Visas paukštininkystės verslas šioje teritorijoje sustotų“, – pabrėžė VMVT vadovas.

Medžiojo šernus, pataikė į stumbrus

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko Simono Gentvilo, iki paukščių gripo protrūkio Lenkijoje didžiausią dėmesį Lietuva buvo sutelkusi į afrikinio kiaulių maro prevenciją.

„Neišsprendėme afrikinio kiaulių maro galvosūkio. Medžiodami šernus mūsų medžiotojai dažniau pataiko į stumbrus. Paukščių gripas būtų dar sunkesnis iššūkis. Ne tik nuskurdintų mūsų ūkininkus, bet ir ilgam sustabdytų lietuviškos paukštienos eksportą“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo S. Gentvilas.

Pirmiausia pasiektų pasienio regionus

Dzūkai gyvena arčiausiai lietuviškų žemių, dabar priklausančių Lenkijai. Lazdijus nuo Lenkijos sienos skiria vos septyni kilometrai, atstumas iki Lenkijoje esančio Punsko trumpesnis negu iki Alytaus. Paukščių gripo virusas pirmiausia pasiektų pasienio regionus. „Ūkininko patarėjas“ paklausė Lazdijų r. merės Ausmos Miškinienės, ar savivaldybės specialistai jau parašė prevencijos priemonių planą, o vietos ūkininkai ir patys stengiasi atidžiau prižiūrėti savo vištas.

„Pavojus didžiulis. Lazdijų rajone yra ir stambių paukštynų, ir ūkininkų, laikančių kalakutus. Mums labai padeda VMVT – pataria, konsultuoja, koordinuoja prevencinius veiksmus, kviečia mūsų paukštininkus pasitarti. Iš VMVT gauname visą reikalingą metodinę, praktinę pagalbą, kad galėtume nuolat apmokyti paukštynų darbuotojus. Nelengva įtikinti ūkininkus, kurie vištas ar (rečiau) putpeles augina tik savo reikmėms, atlikti biologinės saugos namų darbus. Didieji paukščių augintojai drausmingesni“,– džiaugėsi ir apgailestavo A. Miškinienė.

Padarė viską ir dar daugiau

Buvusio politiko, žinomo verslininko Jono Jagmino šeimai priklauso paukštininkystės kompleksas Lazdijų r. Noragėlių seniūnijos Krikštonių kaime.

„Lietuva nepasirengusi paukščių gripo epidemijai. Šalyje tik dvi paukščių skerdyklos. Valdžia viena negali visko aprėpti. Patys turime saugotis. Baisiausia, kad viruso neužvežtų iš užsienio. Reikia stiprinti VMVT pasienio tarnybas. Mūsų ūkininkai iš Lenkijos atsiveža lesalų, paukščių mėšlo dar ir su paukštienos likučiais. Juk lietuviška gyvulininkystė sužlugdyta. Ministro asmeniškai prašiau, kad sustabdytų tą galimo užkrato importą. Uždaras pašaliniams mūsų kompleksas padarė viską ir dar daugiau. Darbuotojai apmokyti, informuoti. Žinoma, niekas neapdraustas nuo tragiškų atsitiktinumų. Skraidė aplink paukštyną koks nors vištvanagis, numetė išmatomis išteptą plunksną, vištos ją bandė pakapoti snapais ir paukštynas žaibiškai tapo paukščių gripo židiniu. Su visomis pasekmėmis“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas.

Šimtaprocentinės tikimybės išvengti ligos nėra

Prof. habil. dr. Vytautas TĖVELIS

^{Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas}

Ši liga Lietuvos paukščių augintojams iki šiol didesnės grėsmės nekėlė. Paukščių gripo virusas paskutinį kartą mūsų šalyje nustatytas 2017 metais. Susirgo naiviai geraširdžių miestiečių lesintojų pripratintos žiemoti Lietuvoje gulbės nebylės. Keturi patvirtinti užkrato atvejai buvo Kaune, vienas – Klaipėdoje. Laimė, virusas į paukštynus nepersimetė.

Šįsyk užkratas Europos Sąjungoje plinta neprognozuojamai ir nebūdingu laiku. Juk dar neprasidėjęs pagrindinių viruso nešiotojų, vandens paukščių, migracijos laikotarpis. Mokslininkai tiria dėl švelnių žiemų pasikeitusį paukščių elgesį. Jei bus taip šilta, į Lietuvą anksčiau parskris ir Afrikoje peržiemoję gandrai, kiti sparnuočiai. Aišku, atokiau laukuose vaikštinėjantys gandrai ne tokie pavojingi, kaip nuolat šalia paukštynų besisukiojantys karveliai, pietiniai purpleliai, strazdai, kėkštai, šarkos, varnos.

Paukščių gripo kelias į Lietuvą skirtųsi nuo afrikinio kaulių maro invazijos. Gripas pernešamas ant sparnų, todėl sklinda sparčiai. Lenkijoje ligos židiniai smarkiai nutolę vienas nuo kito. O kiaulių maras Lietuvoje iš pradžių lokalizavosi.

Paprastai paukščių gripo virusas, patekęs į aplinką, išsilaiko neilgai, bet keletą dienų ar savaičių gali išlikti gyvybingas paukščių audiniuose, išmatose, vandenyje.

Jeigu paukščių gripo Lietuva neišvengtų, tada beliktų vienas būdas virusui naikinti – utilizuoti gaišenas, užkrato židinius užmarinti. O iki tol reikia saugotis. Mūsų tarnybos, atrodo, pasirengusios. Dalija ūkininkams, paukštynų vadovams instrukcijas, ragina naikinti pagrindinį didžiųjų laukinių paukščių grobį – smulkius graužikus.

Tačiau ūkininkai vis dar išleidžia vištas į lauką pasikapstyti nusistovėjus pliusinei oro temperatūrai.

Šimtaprocentinės tikimybės, kad mūsų naminiai paukščiai neapsikrės, nėra.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas