Kiek žemės ūkiui kainuoja energetikų laimė?

Taikinys – derlinga žemė

Energetikos ministerijos (EM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įrengta apie 2,7 GW pajėgumų saulės elektrinių, iki 2030 m. suplanuota pasiekti 4,1 GW, iki 2040 m. – 7 GW, o iki 2050-ųjų – 9 GW. Taigi 25 m. perspektyvoje saulės jėgainių pajėgumai turėtų padidėti daugiau nei 3 kartus. Energetikai džiaugiasi, kad atsinaujinančių išteklių energijos gamybos plėtra suteikia Lietuvai energetinį nepriklausomumą, su kuo sutinka ir agrarininkai, tačiau jie ragina beatodairiškai nestatyti saulės jėgainių derlingoje žemėje, nes tai, jų nuomone, yra savotiškas nusikaltimas prieš duonos augintojus ir maisto gamybą.

Teigiama, kad didžiausias potencialas plėtoti saulės elektrines yra būtent tose teritorijose, kur gamta dovanoja derlingą žemę. Energetikai yra nusitaikę į pajūrio regioną, Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Lietuvą, vakarinę Pietų Lietuvos dalį – ten, kur geriausia vystyti žemdirbystę ir gaminti žemės ūkio produkciją.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovai ne kartą yra išsakę poziciją, kad vienareikšmiškai reikėtų riboti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ten, kur yra derlinga žemė. „Tikrai yra problemų ir dėl vėjo, ir dėl saulės jėgainių, kai jos iškyla našioje žemėje. Štai Pakruojo r., kur ūkininkauju, yra vienas didesnių saulės parkų, kuris plyti gal 90 ha derlingiausios žemės. Tokiu atveju žemės mažėja žemės ūkio gamybai, kyla nuomos kainos, didėja konkurencija“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo LŪS vicepirmininkas, LŪS Pakruojo skyriaus vadovas Gedas Špakauskas.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, saulės jėgainių plėtra našioje žemėje žemdirbiams yra tarsi peilis po kaklu. „Seniai kalbame, kad žemės ūkio paskirties žemėje vystyti saulės elektrinių parkus yra nusikaltimas. Energetikų lobizmas išvystytas iki aukščiausio lygio. Žemės savininkai visada sutiks, jeigu jiems mokėsi daugiau, bet kodėl tyli kraštovaizdžio specialistai? Jeigu žemdirbiai stato fermą ir stogas yra raudonas ar rudas, aiškina, kad taip darko kraštovaizdį, tai yra neva vizualinė tarša. O čia pilnos pakelės saulės modulių“, – Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), kuriame buvo svarstyta saulės jėgainių plėtra, problemą akcentavo LŽŪBA generalinis direktorius.

Jis atskleidė, kaip dėl „saulininkų“ plėtros gali žlugti ūkių investavimo planai: „Niekam nerūpi ir niekas nedengia nuostolių tais atvejais, kai vystai gyvulininkystę, esi parengęs investicinį projektą, o išnuomotą žemę iš po nosies paima saulės elektrinių statytojai.“

Nėra duomenų?

KRK aptariant saulės elektrinių parkų vystymo žemės ūkio paskirties žemėje problemas, paaiškėjo įdomus dalykas – energetikos viceministras Airidas Daukšas aiškino, kad nėra duomenų, kokio dydžio žemės ūkio paskirties žemės plotą dabar užima saulės jėgainės. Skatinama jų plėtra, tam yra skiriama parama, tačiau valstybė neturi svarbių duomenų? EM Komunikacijos skyrius ŪP informavo, kad EM tokios informacijos net nerenka.

„Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypuose išplėtotų pajėgumų susistemintos informacijos iš tikrųjų neturime, Lietuvoje jos niekas nesistemina, nes šiuo metu sudarytos lanksčios galimybės elektrines statyti įvairiuose sklypuose, ant pastatų stogų ir pan. Dabar yra maksimaliai suteikta laisvė patiems sklypų savininkams apsispręsti, kaip gali būti išnaudojama jų žemės ūkio paskirties žemė – žemės ūkiui, saulės elektrinei statyti ar kitai veiklai“, – KRK aiškino energetikos viceministras.

Jis nepateikė duomenų, kiek žemės ūkio paskirties žemės jau atiduota energetikai, tačiau atskleidė EM skaičiavimus, kurie parodė, jog iki 2030 m. prireiks apie 840 ha, norint pasiekti saulės elektrinių pajėgumų galią iki 4,1 GW. „Lietuvoje žemės ūkio paskirties sklypų plotas siekia daugiau nei 3,7 mln. ha, o iki 2030 m. numatytai saulės jėgainių galiai išplėtoti reikėtų apie 840 ha – tik 0,023 proc. visos žemės ūkio paskirties ploto. Ir tai tik tokiu atveju, jeigu elektrinės būtų statomos išimtinai tik žemės ūkio paskirties sklypuose“, – aiškino A. Daukšas.

Ar tikrai menkniekis?

„Jeigu sakote, kad 840 ha yra niekas, tai žinokite, jog ten galima išauginti maždaug 7 tūkst. t kviečių, tai gana reikšmingas skaičius. O kai sakote, kad tai sudaro tik 0,023 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų, tai verta priminti, jog Lietuva išleidžia vos dvi tūkstantąsias procento visos pasaulio CO2 emisijos, bet apie tai labai daug ir smarkiai kalbame“, – pastebėjo KRK narys Viktoras Pranckietis.

Jis atkreipė dėmesį į kylančius energetikų ir agrarininkų konfliktus. „Pirmiausia žemė saulės elektrinėms yra išnuomojama nekeičiant jos paskirties, tuomet kyla kainų disbalansas. Kitas konfliktas, kad tie, kurie turi žemės, negali plėtoti saulės elektrinių, nes jiems neišduodamas leidimas galingumui gauti. Dar vienas klausimas, kodėl komercinių projektų vystytojai gali tuo užsiimti, o, tarkime, tos pačios žemės savininkas – negali. O kiek stogų yra nepanaudota ten, kur sklypuose norima įrengti elektrines?“ – retoriškai klausė V. Pranckietis.

Plėtra nekontroliuojama

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas antrino, kad realiai nėra žinoma, kokiame plote ir kur yra įrengtos saulės elektrinės. „Žemės ūkio duomenų centras deklaravimo sistemoje nustato, kokie plotai yra tinkami paramai gauti, o kokie – ne. Plotai, kur yra saulės elektrinės, buvo netinkami paramai gauti, jie buvo išskiriami į atskirą kategoriją, bet suplakami su keliais, ežerais, namais, tad nežinia, kiek ha jos užima. Tuos duomenis reikia išskirti. O dabar tokios informacijos trūksta ir nežinome, kiek opi problema, apie kurią dabar diskutuojama“, – KRK pastebėjo NMA atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, jog prieš metus buvo pakeistos taisyklės, kad būtų galima gauti išmokas už plotą, kuriame įrengtos saulės elektrinės. Yra tokių plotų, kur vystoma energetika ir ganosi avys ar auginami šešėlį mėgstantys augalai.

„Dabar saulės elektrinių plėtra realiai nekontroliuojama. Kalbama tik apie 5 m., bet 25 m. perspektyvoje numatyta bene 4 kartus didesnė, nei yra dabar, pajėgumų plėtra. Vadinasi, plotų reikės dar daugiau, ir jeigu iš ūkininkų bus paimama derlingiausia žemė ir be ribojimų bus statomos saulės elektrinės, tai turbūt nėra gerai“, – konstatavo T. Orlickas.

Kiek uždirba „saulininkai“?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.