Kiekvienas žemės dirbimo būdas gali būti tinkamas

Žieminiai rapsai pasėti, vyksta intensyvus pasiruošimas žieminių kviečių sėjai, o kai kas juos jau ir sėja, greitai bus pradėtos ruošti dirvos kitiems metams.

Arimas – populiarus, bet ne pats tinkamiausias

Galima išskirti keletą dirvos ruošimo būdų. Pradėkime nuo arimo, nes šis žemės dirbimo būdas dar populiarus, nors žemdirbystės specialistai sako, kad arimas netinka Lietuvos dirvožemiams. Arimo technologiją taikantys augintojai sako, kad taip paprasčiau susitvarkyti su augalinėmis liekanomis. Tačiau ar neatsiranda daugiau problemų netinkamai paruošus ir užarus šiaudus?

Po arimo seka keletas važiavimų lyginant paviršių ir ruošiant sėklos guoliavietę. Sakoma, kad tuomet paprasčiau išpurkšti herbicidus ir žemės dirbimu sunaikinama dalis piktžolių. Pavasarį daugelis džiaugiasi, kad po arimo dirva greičiau džiūsta ir galima pradėti anksčiau sėti. Tačiau greitas džiūvimas spartina eroziją, kad ji nevyktų, turi būti labai lygus paviršius. Kai kuriuose ūkiuose nebuvo pagalvota, kad dirva drėgna ir jai greitai džiūstant susidarys sunkiai įveikiami grumstai, kuriuos reikės smulkinti daugkartiniu važiavimu, tad esmingai padidės energijos sąnaudos, o perteklinis energijos naudojimas kenkia gamtos ištekliams. Pirmiausia nukenčia dirvožemis. Siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą žemės ūkio gamyboje, visų pirma reikia atsisakyti perteklinių darbų arba atliekami darbai turi būti racionalūs.

Dar dažnai girdime, kad Lietuvoje tokios tradicijos – protėviai nuo seno arė žemę. Nereikia nurašyti protėvių patirties, jie dirbo žemę racionaliai. Paskaitykime žemdirbystės įstoriją ir pamatysime, kad žemę proseneliai dirbo su žagrėmis arba arklais, tai reiškia, kad žemė buvo dirbama daugmaž 10–15 cm gyliu. Pagalvokime, kokie turėjo būti arkliai, kad būtų galėję arti giliau. Augintojai jau pastebi, kad rajonuose, kur nebuvo lietaus, pasėjus rapsus, po arimo augalai dygsta labai netolygiai, kaip žinia, tuščios vietos derliaus neduos.

Supaprastintos žemės dirbimo technologijos

Pastaruoju metu žemės dirbimo reikšmė ypač išaugo, nes maisto medžiagų įsavinimo efektyvumas priklauso nuo pasėlio tolygumo. Vietos sąlygomis optimalus lauko augalų derlingumas gali būti pasiekiamas taikant mažiau sąnaudų reikalaujančias technologijas. Augintojai ir inovatyvūs ūkiai tai suprato gana seniai ir pradėjo taikyti supaprastintas žemės dirbimo technologijas. Arimą pakeitė gilus purenimas. Reikėjo pajudinti sutankintas dirvas bei mechaniškai suardyti arimo padą. Giliai purenant paliekamas nelygus paviršius, kurio apie 60 proc. padengta augalinėmis liekanomis, priklausomai nuo augalų, padargo, dirbimo gylio bei važiavimo greičio. Norint, kad daugiau augalinių liekanų liktų paviršiuje, rekomenduojama rinktis siaurus noragėlius. Šiandien kombainai puikiai susmulkina šiaudus ir net siauri noragėliai dažnai juos įterpia per giliai, nelieka apsauginio sluoksnio dirvos paviršiuje. Norint intensyviau išpurenti dirvą, rekomenduojama uždėti platesnius noragėlius, tuomet į paviršių iš giliau pakeliama daugiau dirvos, tačiau reikia įvertinti dirvos drėgnį, jei pakelsime į paviršių šlapių grumstų, bus nusivylimų.

Gilus dirbimas dažniausiai taikomas rudenį, pavasarį užtenka paviršinio purenimo ir galima sėti. Pastaruoju metu augintojai šiaudus prieš dirbimą apipurškia biologiniais preparatais ne tik siekdami paspartinti jų irimą, bet ir išvalyti dirvą nuo ligų sukėlėjų, nes padidinus gerųjų mikroorganizmų skaičių, nelieka vietos patogenams. Kai dirvos paviršiuje nelieka šiaudų ir jei nesuformuojami grumstai, pavasarį dažniausiai užtenka lengvo purenimo, o naudojant kombinuotas sėjamąsias sėjama iš karto. Jei dirvožemiai jautrūs erozijai, gilų purenimą galima atlikti ir pavasarį, bet šiuo atveju greičiau prarandama drėgmė, o jei pavasaris bus sausringas, galima prarasti dalį derliaus. Antra, yra pavojus suformuoti grumstus, tuomet reikės papildomo dirbimo, kad būtų paruoštas sėklų guolis.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Autoriaus nuotrauka

2022.09.06

Susijusios temos - skaitykite: žieminiai rapsai, kviečių sėja, minimalus žemės dirbimas, sėklos guoliavietė, Vytautas Liakas, kombinuota sėjamoji