Kieno kišenė patuštės? Vagių ar mūsų?

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą (LŽŪMPRRA), pavaldžią Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), vienas po kito krečia skandalai. Paaiškėjus, kad maisto produktai nepasiturintiesiems pirkti per brangiai, sausio pabaigoje agentūros vadovė Aldona Miliuvienė pasitraukė iš pareigų, vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceminist­ras Vilius Martusevičius. Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) iš LŽŪMPRRA reikalauja grąžinti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sąskaitą daugiau kaip 332 tūkst. eurų, nes 2014-ųjų pirkime nustatyta pažeidimų. Maža to, ESFA reikalauja ištirti visą 2015 m. vasarą paskelbtą konkursą ir pateikti išvadą, ar jis atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, bei nusprendė LŽŪMPRRA pritaikyti 5 procentų sankcijas dėl vykdomo maisto pirkimo nepasiturintiesiems. Skiriama bauda sieks 215 tūkstančių eurų. Prezidentūros išplatintame pareiškime teigiama, kad LŽŪMPRRA veikla turėtų būti iš viso nutraukta, nes tokia agentūra yra tik priedanga neskaidriems veiksmams. Šiai nuomonei pritarė ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Bet, prieš likviduojant valstybės valdomą įmonę, veikiausiai kažkas visgi turėtų ne tik atsakyti už padarytą žalą, bet ir ją kompensuoti. Tad šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Kas turėtų grąžinti galimai išvogtus eurus?“

Žemės ūkio viceministras Saulius JAKIMAVIČIUS: „Su­tartis dėl labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų ir jų tiekimo pasirašė trys institucijos: SADM, kuri pateikė maisto produktų poreikį ir nurodė, kokius produktus reikėtų nupirkti, ESFA, kuri skyrė lėšų projektui įgyvendinti, ir LŽŪMPRRA, vykdžiusi viešuosius pirkimus. Už netinkamą projekto įgyvendinimą pastarajai skirtos sankcijos. Sprendimuose dėl sankcijų skyrimo nurodytas lėšų sumas į SADM sąskaitą turi grąžinti dėl vienų ar kitų priežasčių netinkamai savo funkcijas atlikusi Rinkos reguliavimo agentūra. Šiuo metu Rinkos reguliavimo agentūra yra apskundusi šį sprendimą teismui. Ketinama kreiptis į teismą su ieškiniu tuomečiams Rinkos reguliavimo agentūros vadovams dėl žalos atlyginimo. Rinkos reguliavimo agentūra yra valstybės įmonė, kuri turi vykdyti veiklą ir iš jos išsilaikyti. ŽŪM skiria lėšų Rinkos reguliavimo agentūrai tik ministerijos pavestoms funkcijoms vykdyti. Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimas nėra ŽŪM pavesta funkcija. Už šią veiklos sritį yra atsakinga SADM. ŽŪM dar šių metų kovo mėnesį nusprendė peržiūrėti Rinkos reguliavimo agentūros vykdomas funkcijas ir spręsti klausimą dėl jos likvidavimo. Šiuo metu sudaryta darbo grupė, kuri atlieka teisės aktuose numatytus veiksmus, kad nuo 2017 m. Rinkos reguliavimo agentūros nebeliktų. Taip pat su SADM, kuri koordinuoja labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų įsigijimo procesą, yra sutarta, kad nuo kitų metų viešuosius pirkimus vykdys ESFA.“ LŽŪMPRRA generalinio direktoriaus pavaduotojas Artūras BAGOTYRIUS: „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai tenka spręsti problemą dėl lėšų grąžinimo. Minimi pažeidimai buvo nustatyti LŽŪMPRRA vadovaujant jau buvusiems vadovams. Šiuo metu agentūroje yra sudaryta komisija, kuri įvertins priežastis ir įvardys galimai pažeidimus padariusius asmenis. Mano asmenine nuomone, atsakomybės reikėtų reikalauti iš konkrečių asmenų, tai yra iš buvusių vadovų.“ SADM Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėjas Artūras BYTAUTAS: „Informuojame, kad nustačius pažeidimus LŽŪMPRRA, įgyvendinant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansuojamus projektus, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintas lėšas grąžinti SADM privalo LŽŪMPRRA, nes jai, kaip projekto vykdytojui, tenka visa atsakomybė pagal pasirašytą trišalę projekto finansavimo sutartį.  Grąžinusi lėšas, vadovaudamasi teisės aktais, LŽŪMPRRA turi teisę regreso tvarka šias lėšas išsireikalauti iš asmenų, dėl kurių kaltės lėšos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Taip pat LŽŪMPRRA gali ESFA sprendimus dėl lėšų pripažinimo netinkamomis finansuoti skųsti teismui.“ Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus GAILIUS: „Šis atsakomybės klausimas visą laiką yra skaudžiai atviras. Visai neseniai, praėjusių metų gruodžio 9 d., komisijos posėdyje nagrinėtos viešojo intereso gynimo problemos bei priežastys, trukdančios efektyviau ir laiku apginti viešąjį interesą. Analizuojant viešojo intereso gynimo efektyvumą, neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo bei atsakomybės klausimus, buvo atkreiptas dėmesys į prokuratūros veiksmus, kai dėl senaties termino yra negalimas patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat, komisijos nuomone, būtina numatyti įpareigojimą prokurorui, nutraukus baudžiamąjį procesą suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, užtik­rinti neteisėta veika padarytos žalos atlyginimo klausimo išsprendimą. Viena priežasčių, trukdančių laiku ir efektyviai apginti viešąjį interesą, yra tai privalančių daryti institucijų neveiklumas ir nekompetencija, sprendimų kreiptis į teismą vilkinimas. Minėtos institucijos net ir esant raštiškam prokuratūros raginimui nesiima būtinų priemonių, kas vėliau apsunkina viešojo intereso gynimą. Teisinėje bazėje visi svertai apginti viešąjį interesą yra, tačiau trūksta ne politinės, bet institucinės valios. Materialinės atsakomybės už neteisėtus, tyčinius, kaltus veiksmus klausimas turi būti kuo skubiau sprendžiamas, nes praktikoje tai nevyksta. Mūsų aptariamoje situacijoje, kai ŽŪM pati laimino agentūros veiksmus, tikėtis, kad ministerija imsis reikalauti atsakomybės iš konkrečių asmenų, labai abejoju. Deja, vyrauja plačiai paplitusi nuostata – gal rytoj aš pats priimsiu neteisėtą sprendimą, tai ir iš manęs pareikalaus atsakomybės. Štai todėl žalos valstybei padarę valdininkai dažniausiai atsiperka tik posto netekimu, nors turėtų atlyginti ir padarytus materialinius nuostolius.“ „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Rūta MRAZAUSKAITĖ: „Apmaudu, kad Žemės ūkio ministerijai pavaldi įstaiga vėl atsidūrė istorijos, susijusios su korupcija, epicentre, o Lietuvos gyventojai prarado 332 tūkst. eurų dėl netinkamai vykdytų viešųjų pirkimų. Jau nebegalima sakyti, kad tokios istorijos žemės ūkio sektoriuje yra išimtys, akivaizdu, kad čia yra didelių prob­lemų. Metas šiai sričiai vadovaujantiems politikams numatyti ir viešai pristatyti, kokių priemonių bus imamasi šioje srityje, – politinės atsakomybės klausimas šiuo atveju ne mažiau svarbus nei materialinės. Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę, jog iš valstybės tarnautojų iš tiesų gali būti reikalaujama atlyginti materialinę žalą, kai tokia žala padaroma jiems veikiant neteisėtai ir kaltai – numatyta ir galimybė pačiai institucijai atlyginti žalą, o vėliau reikalauti tai padengti valstybės tarnautojo. Vadinasi, šiuo atveju visų pirma reikia ištirti, ar galima susieti patirtus nuostolius su kaltu ir neteisėtu valstybės tarnautojų veikimu, o tuomet jau spręsti klausimą dėl asmeninės materia­linės jų atsakomybės.“

Parengė „ŪP“ korespondentė Elena RINKEVIČIENĖ

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.