Kinai dar labiau didina trąšų kainas

Kinija įvedė neoficialų kai kurių trąšų eksporto embargą, kuris gali dar labiau supurtyti ir taip nestabilią pasaulinę rinką ir sukelti naują kainų kilimą. Remiantis „Bloomberg“ paskelbta, o vėliau „Reuters“ išplatintą informacija, Pekinas apribojo azoto ir kalio pagrindu pagamintų trąšų bei tam tikrų fosforo produktų eksportą. Kinija, didžiausia pasaulyje karbamido – azoto pagrindu pagamintų trąšų – gamintoja, griežtai kontroliuoja eksportą kvotomis ir šiais metais neišdavė jokių leidimų gabenimui.

Saugo vidaus rinką

Nors sprendimas nebuvo oficialiai paskelbtas, jo tikslas aiškus – apsaugoti vidaus rinką nuo trąšų deficito tuo metu, kai pasaulinės tiekimo grandinės patiria spaudimą, ypač dėl tiekimo sutrikimų iš Artimųjų Rytų.

Pramonės šaltinių teigimu, priemonės apima azoto ir kalio trąšų mišinių bei tam tikrų fosforo produktų eksporto draudimus arba griežtus apribojimus. Ši politika yra platesnės Kinijos valdžios strategijos, kuria siekiama stabilizuoti vidaus kainas ir užtikrinti pakankamą tiekimą savo ūkininkams, dalis.

„Tai yra nuoseklios politikos dalis: Kinija riboja tiekimą, o ne gelbėja rinkas pasaulinės įtampos metu“, – teigė Matthew Bigginas, britų vyresnysis žaliavų analitikas iš BMI. – „Eksporto apribojimai egzistuoja dėl griežtos vidaus balanso – jie teikia pirmenybę aprūpinimui maistu ir apsaugo savo vidaus rinką nuo kainų šoko.“

Domino efektas

Šio sprendimo svarbą dar labiau išryškina tai, kad Kinija atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulinėje trąšų rinkoje: ši šalis šiais metais ir toliau pagamins rekordinį 76,5 mln. tonų karbamido kiekį, pranešė šios šalies azoto trąšų pramonės asociacija.

Kinijos trąšų eksporto vertė praėjusiais metais viršijo 13 mlrd. JAV dolerių. Apskaičiuota, kad įvairūs apribojimai gali paveikti nuo 50 iki 75 proc. Kinijos eksporto, o tai reikštų, kad pasaulinė pasiūla sumažėtų net 40 mln. tonų.

Pramonės šaltiniai teigia, kad, galiojant dabartiniams karbamido eksporto draudimams ir kvotoms, eksportuoti bus galima tik nedidelį kiekį produktų, pavyzdžiui, amonio sulfatą.

Apribojimai įvesti itin jautriu pasaulinei trąšų rinkai metu. Anksčiau tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų ir įtampa Hormūzo sąsiaurio, pagrindinio žaliavų transportavimo kelio, regione lėmė kainų kilimą.

Dėl to tarptautinės karbamido kainos, palyginti su lygiu iki konflikto eskalavimo, išaugo apie 40 procentų. Visa tai dar labiau sumažina produktų prieinamumą, o tai gali sukelti naują kainų kilimo bangą, ypač šalyse, kurios priklauso nuo importo.

Šanchajuje vykusios trąšų konferencijos dalyviai skaičiuoja, kad apribojimų panaikinimo negalima tikėtis anksčiau nei rugpjūtį, tai yra po Kinijos eksporto sezono piko, kuris trunka nuo birželio iki rugpjūčio.

Kas patiria spaudimą

Didžiausias šio sprendimo pasekmes vis dėlto pajus Azijos šalys, kurios labai priklauso nuo trąšų importo iš Kinijos. Tarp jų yra Indija, Indonezija ir Tailandas. Kai kuriais atvejais Kinijos dalis bendrame jų trąšų importe siekia kelias dešimtis procentų.

Duomenys rodo, kad praėjusiais metais ši šalis didelę savo eksporto dalį nukreipė į Braziliją, Malaiziją ir Naująją Zelandiją, o kai kurios šalys beveik visiškai priklausė nuo trąšų tiekimo iš Kinijos. Indijos atveju ši dalis sudarė apie 16 procentų.

Kinijos muitinės duomenų analizė rodo, kad šiuo metu apribojimai taikomi nuo pusės iki net 80 procentų šio eksporto.

„Dauguma žmonių, kurie labai atidžiai seka šią situaciją, mano, kad kinai ir toliau pratęs eksporto draudimus“, – teigė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Pasaulinės maisto ir vandens saugumo programos direktorė Caitlin Welsh. – „Kinija mėgima išvengti bet ko, kas padidintų grūdų ir ypač gyvulių pašarų kainas šalies viduje.“

Parengė Ričardas Čekutis