Kinai įveda naujus tarifus jautienai

Gina vietinę jautieną

Kinijos vyriausybė nusprendė nustatyti papildomą 55 procentų importo tarifą jautienai, importuojamai viršijant nustatytas šaliai skirtas kvotas. Ši priemonė galios iki 2028 m. pabaigos ir skirta paremti vidaus jautienos pramonę, skelbia agentūra „Reuters“.

Pasak Kinijos prekybos ministerijos, ši priemonė pagrįsta atlikto tyrimo išvadomis, kurios parodė, kad pastaraisiais mėnesiais dėl smarkiai išaugusio importo vidaus jautienos pramonė patyrė spaudimą.

2026 m. į Kiniją leidžiama eksportuoti kiek mažiau nei 2,7 mln. tonų jautienos įprastu tarifu. Visiems kiekiams, viršijantiems šią kvotą, bus taikomas 55 procentų importo muitas. Nepanaudotos kvotos negali būti perkeltos į kitus metus.

Panašu, jog Braziliją naujoji tarifų struktūra paveiks ypač stipriai. Šalies metinė kvota yra 1,1 mln. tonų. Remiantis Brazilijos jautienos eksportuotojų asociacijos (ABIEC) duomenimis, ši Pietų Amerikos šalis 2024 m. jau eksportavo 1,3 mln. tonų jautienos į Kiniją. Per pirmuosius vienuolika 2025 m. mėnesių šis skaičius pasiekė net 1,5 mln. tonų.

Smūgis Amerikai

Kaip skelbia portalas northenag.net, Kinija ir Honkongas kartu buvo antra pagal dydį JAV jautienos eksporto rinka 2024 m., kurios bendra vertė siekė 1,98 mlrd. JAV dolerių, nusileisdama tik Pietų Korėjai.

Dėl prekybos karo JAV jautienos eksportas į Kiniją šiais metais smarkiai sumažėjo, tačiau šie veiksmai gali dar labiau apriboti JAV pastangas atkurti normalų eksporto lygį.

Pagal Kinijos tarifines kvotas, 2026 m. JAV būtų apribota iki 164 000 metrinių tonų jautienos. Kinijos JAV kvotų riba sumažinta, lyginant su 2024 m. kiekiais, kurie buvo 179 464 metrinės tonos, o 2023 m. – 189 191 metrinė tona.

2022 m. JAV tiekėjai į žemyninę Kiniją išsiuntė 242 000 metrinių tonų jautienos, o tai viršijo visų laikų amerikietiškų pardavimų rekordą – 2,14 mlrd. JAV dolerių.

Tuo metu Brazilijos jautienos eksportas į Kiniją iki lapkričio mėnesio viršijo 8 mlrd. JAV dolerių, o jo apimtis sudarė 1,49 mln. metrinių tonų. Brazilija yra didžiausia jautienos eksportuotoja pasaulyje, o Kinijai tenka daugiau nei pusė šalies pardavimų.

Pagal Kinijos tarifinių kvotų lentelę, Brazilijos kvotų apimtys 2025 m. būtų apribotos iki 1,1 mln. tonų.

Argentina, kuri 2024 m. į Kiniją išsiuntė 595 000 tonų jautienos, savo tarifinę kvotą apribotų iki 511 000 tonų.

Nukentėjo ir pieno sektorius

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinija įvedė laikinuosius importo muitus daugeliui pieno produktų iš Europos Sąjungos. Tarifai svyruoja nuo 21,9 iki 42,7 procento.

„Reuters“ praneša, kad didžiausias Nyderlandų pieno kooperatyvas „Royal FrieslandCampina“ turės sumokėti didžiausią tarifą.

Ši priemonė laikoma atsaku į Europos tarifą elektromobiliams. Iš pradžių tarifai pritaikyti įvairiems sūrio, pieno ir grietinėlės produktams. Praėjusiais metais Kinija importavo šių pieno produktų už daugiau nei 500 mln. eurų.

Be to, kinai atlieka tyrimą dėl Europos subsidijų pieno sektoriui. Vyriausybė įtaria, kad jos daro didelę žalą Kinijos pieno pramonei. Jei tyrimas bus baigtas vasarį, gali būti įvesti galutiniai ir kur kas rimtesni mokesčiai.

Pienininkų neviltis

Kaip skelbia „Nieuwe Oogst“, Nyderlandų pieno gamintojų asociacija (NZO) yra nusivylusi. Ji ragina vyriausybę aktyviai vesti konstruktyvų dialogą su Kinijos ir Europos valdžios institucijomis, siekiant užbaigti tarifų karą. „Tuo tarpu mes ir toliau dirbsime siekdami vienodų sąlygų, kad būtų skatinama tarptautinė prekyba ir eksportas“, – aiškino organizacija.

Kaip minėta, preliminarus didžiausias 42,7 proc. tarifas taikomas „Royal FrieslandCampina“. Kooperatyvas taip pat pasisako už konstruktyvų dialogą su Kinijos ministerija.

Vyresnysis „RaboResearch“ pieno produktų specialistas Tomas Booijinkas mano, jog neatsitiktinai Nyderlandų pieno įmonėms taikomi didesni tarifai. Taip yra todėl, kad ekonomikos reikalų ministras Vincentas Karremansas norėjo apsaugoti traškučių gamybą Nyderlanduose ir Europoje, todėl perėmė gamintojos „Nexperia“ kontrolę. Šis sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai tarp Kinijos ir Europos jau tvyrojo įtampa.

Nors importo tarifai įsigaliojo gruodžio pabaigoje, tai dar nėra galutinis rezultatas. Deryboms liko dar du mėnesiai – iki 2026 m. vasario 21 d. Tarifai dar gali būti koreguojami, kas jau įvyko su kiaulienos importo tarifais.

Kiaulienos tarifai

Praėjusių metų gruodį Kinija įvedė tarifus kiaulienai, nes Europos eksportuotojai tariamai dempingo kaina pardavinėjo mėsą Kinijos rinkoje.

Nuo gruodžio 17 d. penkerius metus taikomi nuo 4,9 iki 19,8 proc. importo muitai. Tai gerokai mažiau nei rugsėjį Kinijos nustatyti laikinieji 15,6–62,4 proc. tarifai. Tarifai paskirstyti ES šalims nevienodai. Pavyzdžiui, tų pačių Nyderlandų kiaulienos eksportuotojams šie laikinieji 20–32,7 proc. muitai reiškė, kad praėjusių metų rudenį eksportas į Kiniją praktiškai sustojo.

Kinija nustatė tarifus remdamasi preliminariomis tyrimo dėl įtariamo europietiškos kiaulienos dempingo išvadomis. Dabar tarifai buvo pakoreguoti, atsižvelgiant į galutines išvadas. „Reuters“ praneša, kad bendra Europos kiaulienos eksporto į Kiniją vertė siekia maždaug 1,7 mlrd. eurų.

Kinų tarifų planas

Kinijos Valstybės taryba paskelbė 2026 m. tarifų koregavimo planą, kuriuo atnaujinami įvairių prekių importo ir eksporto tarifai. Šių metų plane daugiausia dėmesio skiriama pagrindinių pramonės šakų, ypač susijusių su aukštos klasės technologijomis, žaliąja pertvarka ir sveikatos apsauga, plėtrai, kartu laikantis šalies įsipareigojimų pagal galiojančius laisvosios prekybos susitarimus.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. 935 produktų kategorijoms bus taikomi laikinieji importo tarifai.

Nuo sausio 1 d. kai kurių prekių importo tarifai didinami, „siekiant padidinti vidaus pramonės produktyvumą ir reaguojant į vidaus pasiūlos bei paklausos pokyčius“. Skelbiama, jog tai bus taikoma tokioms prekėms kaip mikro varikliai, spausdinimo mašinos ar sieros rūgštis.

Įprastiniai tarifai bus taikomi į Kiniją importuojamoms prekėms iš 34 šalių, o lengvatinis tarifų režimas taikomas 43 mažiau išsivysčiusioms šalims, su kuriomis Kinija yra užmezgusi diplomatinius santykius.

Tarifinių kvotų valdymas bus toliau taikomas aštuonioms prekių kategorijoms: kviečiams, kukurūzams, ryžiams, cukrui, vilnai, vilnos pluoštui, medvilnei ir trąšoms. Šių prekių mokesčių tarifai lieka nepakitę.

Parengė Ričardas Čekutis