Kintantys žalinimo reikalavimai sukėlė sumaištį

Žemės ūkio plėtros veiksnius dėlioja nacionalinė ir ES Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), tad per keliolika metų žemdirbiai priprato ne tik prie teikiamų paramų, bet ir prie pasirinkimo reguliavimo bei atskirų gamybos priemonių ribojimo. Pastaruoju metu ūkininkaujančiuosius sukiršino EK draudimas nuo 2018 m. naudoti augalų apsaugos priemones visuose žalinimui skirtuose (azotą kaupiančių augalų) plotuose. Vadinasi, jau šį rudenį, prieš derinant kitų metų sėjomainas, ūkininkams teks pasirinkti: ar azotą kaupiančius augalus auginti be pesticidų, ar žalinimo reikalavimus įgyvendinti deklaruojant kraštovaizdžio elementus, posėlius, įsėlius, pūdymus, ar šioje programoje nedalyvauti apskritai. Pastarasis atvejis pats rizikingiausias – derlius, jo kokybė ir supirkimo kainos negarantuoja, kad prarastos žalinimo išmokos atsipirks.

Nelaukiami pokyčiai ES Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) įkurta praeito šimt­mečio šeštajame dešimtmetyje Romos sutartimi, ir tuomet parama buvo numatyta eksportui ir gaminamai produkcijai. Per tiek metų būta nemažai reformų, ir 1992 m. pereita prie paramos plotams, o 2000 m. kompleksinė parama pradėta sieti su aplinkosauga: nuo savanoriškos tapo privaloma. „Nuo 2015 m. žengta toliau, ir atskira žalinimo parama imta sieti su klimatui naudinga veikla, – renginio „Žemdirbio vasara – 2017“ metu kalbėjo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas. – Šalies žemdirbiai pirmuosius du žalinimo reikalavimus (pasėlių įvairinimas ir daugiamečių pievų plotų išlaikymas) įgyvendino nesunkiai, tačiau kaip įgyvendins ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimą, nežinia. Reglamentų nėra ir teks pasirinkti iš siūlomų priemonių sąrašo.“ Pasak pranešėjo, 2015–2017 metais (deklaravimo sistemoje apskaičiuotas bendras EASV plotas pagal atitinkamus koeficientus) žalinimui skirtų pūdymų plotų sumažėjo nuo 90,9 iki 51,65 tūkst. ha; visų azotą kaupiančių augalų plotai padidėjo nuo 90,95 iki 183 tūkst. ha; trumpos rotacijos želdinių plotai 2016–2017 metais pakito nuo 983 iki 4 tūkst. ha; posėlio plotai irgi padidėjo iki 1,1 tūkst. ha; įsėlio plotai kito nuo 4,6 iki 3,9 tūkst. ha. O tvenkiniai, medžių grupės, miškeliai, grioviai ir palaukės per pastaruosius dvejus metus, kaip ekologiniu požiūriu svarbios vietovės, užėmė nuo kelių iki keliasdešimt hektarų. Ne paslaptis, kad žalinimo reikalavimai prieš 2–3 metus kėlė geroką sumaištį, tačiau žemdirbiai greitai suprato, kad tam tikslui skirti ankštiniai augalai atneša keleriopą naudą: atitinka žalinimo reikalavimus, gerina ir azotu papildo dirvožemį, gerai dera, paklausūs rinkoje. 2016 m. pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad šalyje žirnių buvo pasėta 154,5 tūkst. ha, pupų – 68,3 tūkst. ha. Sėjomainose dalyvavo ir azotą kaupiančios ankštinės žolės: ariamojoje dirvoje su ganyklomis ir pievomis iki 5 metų daugiau kaip 24 tūkst. ha; žemės ūkio bei žolinių augalų mišinių, kuriuose vyrauja baltyminiai augalai – 24,8 tūkst. ha. Tad draudimas šiuose pasėliuose naudoti pesticidus (tręšti galima), jeigu jie deklaruojami kaip žalinimo elementai, pakvipo nuostoliais: piktžolės, ligos ir kenkėjai sumenkins derlių bei jo kokybę. „Kaip žemdirbiai įgyvendins žalinimo reikalavimus 2018 m., konkrečių rekomendacijų nėra, ir akivaizdu, kad augalininkystės sektoriaus laukia nauji pokyčiai, – teigė A. Karbauskas. – Dar diskutuojama, kas kontroliuos, ar žalinimui skirtuose pasėliuose tikrai nenaudojami pesticidai.“

Gelbės kraštovaizdžio elementai? Ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių dalyvavimas žalinimo sistemoje 2015–2016 metais jau išanalizuotas ir neatitikimų rasta daugiau nei pasėlių įvairinimo atvejais. Stambesniuose ūkiuose klaidų mažiau, palyginti su mažesniais. „Kraštovaizdžių deklaravimas, kaip ekologiškai svarbios vietovės, yra neišnaudotas potencialas, nors „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (ŽŪIKVC) visus minėtus kraštovaizdžio elementus susistemino. Jie rodomi deklaruojamuose plotuose, tik tereikia juos pasirinkti, – teigia A. Karbauskas. – Šių elementų deklaravimas – svarbi aplinkosaugos ateitis.“ Pasak vedėjo, 2016 m. kraštovaizdžio elementų deklaruota apie 300 vnt., šiemet dvigubai daugiau, bet iš viso jie tesudaro 0,1 proc. paruoštų deklaruoti kraštovaizdžio elementų. A. Karbausko nuomone, ūkininkai privalės keisti sėjomainas arba ieškoti rinkos ekologiškesnei produkcijai. BŽŪP žingsniai aplinkosaugos, dirvų gerinimo, klimato kaitos mažinimo link yra neišvengiami, nes tik taip galima pateisinti žemdirbiams teikiamą didelę paramą. Pasak vedėjo, žemdirbių suirzimas nereikalingas, nes be kraštovaizdžio elementų, žalinimo reikalavimus galima įgyvendinti įsėliais, posėliais, pūdymais, azotą kaupiančių žolinių augalų mišiniais ir kt. Jeigu į vasarinius kviečius bus įsėti dobilai, deklaruojant pažymima, kad kviečiai yra su įsėliu, atitinkančiu žalinimo reikalavimus. Kviečiams pesticidus naudoti galima, tačiau po pjūties įsėlis turės augti be pesticidų. Tas pats ir su posėliu; po pjūties įsėtiems, tarkime, ankštinių žolių mišiniams pesticidų naudoti negalima. Ir dar vienas svarbus reikalavimas – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. įsėliai ir posėliai turi augti ir žaliuoti. Žalinimo išmokos išliks nepakitusios, jeigu bus laikomasi pagrindinio reikalavimo – šie plotai turi užimti 5 proc. ariamos žemės.

Nereikalinga panika Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) aktyviai dalyvavo diskusijose apie augalų apsaugos priemonių naudojimą žalinimui skirtuose plotuose. Suprantama, kad žemdirbiai susidurs su sunkumais ir tokį EK žingsnį galima vertinti kaip grįžimą į praeitį, kai neužaugindavo pakankamai baltyminių augalų. Nors žemės ūkio sektoriaus socialiniai partneriai kreipėsi į EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narį Bronį Ropę, nepalankus sprendimas vis tiek priimtas. Kaip teigia LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas, po EK sprendimo dėl pesticidų draudimo žalinimo plotuose, buvo vykdyta apklausa ir, ūkininkų nuomone, ankštinių augalų plotai turėtų sumažėti net 70 proc. „Deklaruoti kraštovaizdžio elementus rizikinga, nes galimas netikslumas plotuose ir šiuo pasiūlymu abejojama visoje ES, – teigė I. Jankauskas. – Be to, EK jau atsisako žalinimo plotus didinti iki 7 proc. ūkiuose esančios ariamos žemės. Paskutinis teiginys – svarbu kokybė, o ne didėjantys plotai. Toks sprendimas priimtas spaudžiant gamtosaugininkų organizacijoms, pasak kurių, žalinimo priemonė laukiamų rezultatų nedavė.“ I. Jankausko nuomone, žalinimo išmokas žemdirbiai gauna jau dvejus metus, pagrindinius reikalavimus žino ir, gerai neįsigilinę į naujus pokyčius, supanikavo. Viena aišku, kad derlinguose grūdiniuose rajonuose kraštovaizdžio elementų nėra – pasėlių plotai masyvūs, tad versliniams augalininkystės ūkiams įgyvendinti reikalaujamus pokyčius bus sudėtinga. „Kita vertus, žem­dirbiams suteikta per mažai in­formacijos, tad šiuo atžvilgiu ir asociacijai reikia pasistengti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kodėl toks dėmesys aplinkosaugai? I. Jankauskas prieš porą savaičių dalyvavo COPA–COGECA posėdyje, kur buvo diskutuojama apie BŽŪP žingsnius nuo 2020 m. Kadangi pastaraisiais metais pasaulyje skaičiuojamas grūdų ir kai kurių pieno produktų (miltelių) atsargų perteklius, tai vertinama, kiek produkcijos pagamina ES, ir svarstoma, kaip išsilaikyti pasaulinėje rinkoje. „Manoma, kad ES konkuruoti galės gamindama didesnės pridėtinės vertės produkciją, ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai priverstine tvarka kuria šios produkcijos gamybos sąlygas, – teigia LGAA administracijos vadovas. – Atliekami tyrimai, kiek pasaulyje yra galinčiųjų įpirkti brangesnius produktus, nes dabartinė ES gaminamos produkcijos savikaina mažina konkurencingumą.“ Pasak pašnekovo, EK neslepia, kad reikės daug įdirbio reklamai ir rinkodarai tirti. Pereinamasis laikotarpis žemdirbiams bus išskirtinai sunkus, tačiau svarbiausi ir pagrindiniai darbai prasidės nuo 2020 m. Šiuo atveju verta prisiminti pasaulio varguolius, kurie neįperka net pigaus maisto, tad planuojama keisti skurdžių šalių rėmimo politiką: remti ne produktais, o pinigais, už kuriuos pasirinktą maistą pirks kur nori.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka