Kipro vyriausybė laikosi Europos taisyklių, reikalaujančių išskersti visus ūkio gyvūnus, tačiau šuo metu liga, regis, nėra kontroliuojama, pažymi portalas „Nieuwe Oogst“.
Snukio ir nagų liga pirmą kartą buvo aptikta Turkijos salos dalyje gruodžio viduryje. Ten pradėta galvijų, avių ir ožkų vakcinacija, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui. Pasak Karališkosios Nyderlandų veterinarijos asociacijos (KNMvD), šiuo metu nėra jokios informacijos apie situaciją toje vietovėje.
Tuo tarpu europinėje salos dalyje pirmasis infekcijos atvejis buvo patvirtintas vasario 20 d., o šiuo metu jau patvirtinti 22 protrūkiai. Liga nustatyta galvijams ir avims.
Dar vasario 25 d. Kipre lankėsi ES veterinarijos pagalbos grupė (EUVET), kad patartų dėl kontrolės priemonių. Siekdama paremti vakcinacijos kampaniją, Europos Komisija vasario 13 ir 28 d. tiekė vakcinas nuo SNL serotipo SAT1 iš ES vakcinų banko.
Kipro ūkininkai nori, kad jų vyriausybė paprašytų Europos Komisijos išimties dėl snukio ir nagų ligos kontrolės. Jie nori, kad būtų skerdžiami tik tie gyvūnai, kurie rodo simptomus, todėl jau susitiko ir su šalies prezidentu Niku Christodoulidesu, kad pareikštų savo reikalavimus.
Kipro vyriausybė aiškinosi, ar tokia išimtis įmanoma, tačiau paaiškėjo, jog EK nenumato jokių išimčių. Todėl Kipro žemės ūkio ministrė Maria Panayiotou atmetė ūkininkų prašymą.
Pasak žemės ūkio ministrės, ES taisyklių pažeidimo ekonominės išlaidos būtų didelės. Tuomet Kipras būtų atskirtas nuo Europos vidaus rinkos, o laisvas asmenų ir prekių judėjimas būtų apribotas. Pagal ES teisę, visi ūkyje esantys gyvūnai turi būti paskersti, net jei tik vienas gyvūnas ūkyje gauna teigiamą SNL testo rezultatą.
Pasak Kipro portalo „Oloi“, šeštadienio rytą dešimtys ūkininkų iš viso Kipro susirinko Oroklini gyvulininkystės zonoje, pasiryžę neleisti veterinarijos tarnybos pareigūnams patekti į patalpas ir pradėti avių bei ožkų skerdimo vieno jų kolegos ūkyje.
Protestuotojai užblokavo privažiavimo kelius, taip išryškindami ūkininkų bendruomenės pyktį dėl snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių. Kaip vienas iš jų nepaklusnumo simbolių buvo panaudotas ant transporto priemonės stogo padėtas karstas.
Nepaisant lietaus ir nepalankių oro sąlygų, susirinkusiųjų skaičius toliau augo. Į įvykio vietą atskubėjo ūkininkai iš Limasolio ir Pafoso, parodydami, kad tai problema, paveikianti visą sektorių. Larnakos policijos direktoriaus padėjėjas Stavros Foukkaris kreipėsi į ūkininkus, kurie aiškiai pasakė, kad neketina palikti vietovės. Protestai tęsėsi ir sekmadienį.
Portalas „Cyprus Mail“ skelbia, jog tuo pačiu metu gyvulių augintojai rengia masinius kreipimusis į teismus, siekdami išgauti leidimą nutraukti gyvūnų skerdimą jų ūkiuose.
Šalies ūkininkų sąjungos prezidentas Panikos Hampas pareiškė, jog Kipras išgyvena vieną blogiausių laikotarpių nuo 1974 metų...
Žemės ūkio sąjungos lyderis Michalis Lytras sakė: „Dabar ne laikas prisiimti atsakomybę, laikas gelbėti gyvūnus. Jei prarasime gyvūnų populiaciją, prarasime ir halumio sūrį, už kurį kovojome“.
Jis pabrėžė, kad gyvulių augintojai gavo garantijas, jog jiems bus atlyginta.
Žemės ūkio organizacijų pasiūlyme vyriausybei siekiama visiško kompensavimo ūkininkams, įskaitant gyvulių pakeitimą, nuostolius dėl sunaikintų pašarų ir pieno bei negautą pelną dėl veiklos ribojimo.
Taip pat raginama teikti mažas arba beprocentes paskolas, kad būtų galima atgaivinti būstus, bet kokios paskolos įmokos turėtų būti sustabdytos, o su kreditoriais turėtų būti suderinti grąžinimo planai.
Ūkininkų grupė vakar jau ketino uždaryti žiedinę sankryžą į Larnakos oro uostą, tačiau vis dėlto nusprendė palaukti vyriausybės atsakymo protesto komitetui.
Savo ruožtu vyriausybė toliau laikosi santūrios pozicijos. Vyriausybės atstovas Konstantinos Letymbiotis pareiškė, kad teisė protestuoti „yra absoliučiai gerbiama“, tačiau akcentavo, jog snukio ir nagų liga yra itin užkrečiamas virusas ir kad susibūrimai didina jo plitimo riziką. Pasak jo, reikia atsižvelgti į ekspertų nuomones.
Kipre užfiksuoti SAT1 serotipo protrūkiai. Tai kitokio tipo virusas nei tas, kuris pernai buvo aptiktas Vengrijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje. Ten buvo fiksuojamas O serotipas.
Remiantis naujausia Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) rizikos analize, SAT1 serotipas aptinkamas kai kuriose Šiaurės Afrikos ir Azijos dalyse, įskaitant Turkiją.
Nuo 2025 m. kovo mėn. virusas sparčiai plinta Artimuosiuose Rytuose iš Irako. Europos šalims, tokioms kaip Bulgarija, užsikrėtimo rizika šiuo metu vertinama kaip „mažai tikėtina“. Tačiau, pasak FAO, Graikija yra pavojaus zonoje. Ten rizika yra „tikėtina“, iš dalies dėl nedidelio atstumo tarp įvairių Graikijos salų ir Turkijos.
Parengė Ričardas Čekutis