Klaidos deklaruojant pajamas – ką atskleidžia mokestiniai ginčai

Dalies pajamų nedeklaravimas – tai yra viena dažniausių gyventojų daromų GPM deklaravimo klaidų, su kuriomis susiduriama mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikoje.

Deklaruojamos ne visos gautos pajamos

Komisija atkreipia dėmesį, kad Elektroninio deklaravimo sistema (EDS) pateikia preliminarias deklaracijas, tačiau jose ne visada nurodytos visos gyventojo gautos pajamos. Mokestiniai ginčai atskleidžia, kad gyventojai pamiršta deklaruoti:

• pajamas iš individualios veiklos, gautas iš fizinių asmenų, t. y. pajamas, gautas pagal pažymą ar verslo liudijimą;
• pajamas iš vykdomos internetinės prekybos;
• turto nuomos pajamas;
• autorinių atlyginimų pajamas;
• pajamas iš finansinių priemonių (akcijų ir kt.) pardavimo;
• iš užsienio gautas pajamas;
• 2500 eurų sumą per metus viršijančias dovanas iš fizinių asmenų, kurie nėra gyventojo artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, sutuoktiniai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys).

Pajamos iš bendro turto deklaruojamos tik vieno iš sutuoktinių

Mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikoje pasitaiko atvejų, kai pajamas iš bendro turto deklaruoja tik vienas iš sutuoktinių. Pajamos iš bendro nekilnojamojo turto pardavimo ar nuomos turi būti deklaruojamos abiejų sutuoktinių atskirai, t. y. kiekvienas iš sutuoktinių privalo atskirai deklaruoti jam tenkančią pajamų dalį. Preziumuojama, kad pajamos iš bendros nuosavybės yra gaunamos po lygiai, jei nėra įrodyta kitaip.

Klaidingai laikoma, kad pajamos už parduotą gyvenamąjį būstą yra neapmokestinamos

Gyventojai klysta nedeklaruodami gyvenamojo būsto pardavimo pajamų, jei būstas nuosavybės teise priklausė trumpiau nei 10 metų (nuo 2026 m. sausio 1 d. – trumpiau nei 5 metus).

Šios pajamos neapmokestinamos tik tada, kai asmuo pastaruosius 2 metus iki pardavimo, o ne ankstesniais laikotarpiais, buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą tame būste, arba gyvenamoji vieta deklaruota trumpiau nei 2 metus iki pardavimo, tačiau per vienerius metus po pardavimo įsigytas kitas būstas ir jame deklaruota gyvenamoji vieta. Tai reiškia, kad jei gyventojas gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ne minėtu laikotarpiu iki pardavimo, o anksčiau, lengvata nebetaikoma, neatsižvelgiant į tai, kad deklaravimo laikas viršijo 2 metus.

Kita dažnai pasitaikanti klaida yra ta, kad būsto pardavimo pajamas abu sutuoktiniai laiko neapmokestinamosiomis, nors gyvenamąją vietą buvo deklaravęs tik vienas iš jų. Kadangi pajamos dalijamos lygiomis dalimis, sutuoktiniui, kuris nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos parduotame būste, gali tekti mokėti GPM nuo jam tenkančios pajamų dalies.

Neįvertinama išlaidas pagrindžiančių dokumentų svarba

Parduodant Lietuvoje statytą gyvenamąjį namą, trumpiau nei 10 metų nuosavybės teise priklausiusį pačiam gyventojui, iš pajamų galima atimti ne tik turto įsigijimo kainą, bet ir patirtas statybos išlaidas. Gyventojas, norėdamas iš turto pardavimo pajamų atimti patirtas statybos išlaidas, turi pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie atitinka Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Komisija rekomenduoja gyventojams statybų metu rinkti išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, PVM sąskaitas faktūras, sutartis, kvitus), kad nekiltų problemų nusprendus parduoti turtą.

Neįvertinama, kad dalis individualios veiklos pajamų gaunama iš savo darbdavio

Gyventojai turėtų žinoti, kad kai dalis individualios veiklos pajamų gaunama iš savo darbdavio, nebegalima taikyti 30 proc. leidžiamų atskaitymų būdo visoms per metus gautoms individualios veiklos pajamoms. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai tik dalis pajamų gauta iš darbdavio, šis būdas nebegali būti taikomas, o išlaidos gali būti atimamos tik pagal faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas sumas.

Pateikus deklaraciją apie ją pamirštama

Pateikus deklaraciją, reikia nepamiršti pasitikrinti, ar ji tinkamai užpildyta, kadangi mokesčių administratorius, įvertinęs deklaracijos duomenis, gali teikti pranešimus apie pateikto dokumento trūkumus, prašyti pateikti papildomus dokumentus, reikalauti patikslinti deklaraciją. Laiku ir tinkamai nepatikslinus deklaracijos trūkumų, gali atsirasti mokesčių nepriemoka, kurios pagrindu gali būti skaičiuojami delspinigiai.

Kaip ginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą?

Jeigu nesutinkate su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimais, kuriuose buvo apskaičiuotas GPM ar kitas mokestis, turite teisę juos ginčyti Mokestinių ginčų komisijoje.

Pateikus skundą, Komisija priima sprendimą operatyviai – per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Mokestiniųginčų nagrinėjimas gyventojams nieko nekainuoja, t. y. nereikia mokėti žyminio mokesčio ir advokato atstovavimas nėra privalomas, be to, bylų nagrinėjimui būdingas konfidencialumas (neskelbiama dienotvarkė, nuasmeninami sprendimai). Asmuo gali rinktis dalyvavimo posėdyje būdą: gyvai, nuotoliu arba paprašyti skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Siekdama palengvinti skundo pateikimą, Mokestinių ginčų komisija savo interneto svetainėje yra paskelbusi skundo formos (šablono) pavyzdį: https://mgk.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/mokestiniu-gincu-nagrinejimas/

Mokestinių ginčų komisijos informacija