Klaipėdos švyturio statinių kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą

Kaip rašoma KPD Kultūros paveldo tyrimų valdybos (vyr. specialistė Alina Borzenkaitė) rengtame akto projekte, 1952 m. pastatytas Klaipėdos švyturys yra veikiantis tarptautinės reikšmės jūrinio uosto švyturys Lietuvos pakrantėje. Jo pirmtakas buvo pastatytas ir įžiebtas 1796 m rugsėjo 1 d., kai Klaipėda priklausė Prūsijos karalystei. Pradinę šviesos sistemą sudarė šeši bronziniai atšvaitai, kurių spindulys jūroje tebuvo matomas vos už kelių kilometrų. Sparčiai augant Klaipėdos uostui ir didėjant laivybai, 1819 m. švyturys buvo paaukštintas ir modernizuotas. Naujoji įranga – trylika alyva kūrenamų lempų su tiek pat varinių, poliruotu sidabru dengtų atšvaitų – leido šviesai sklisti daugiau kaip 30 km.

1874 m. švyturio bokštas buvo nudažytas raudonais ir baltais kvadratais. Dėl šio šachmatų rašto Klaipėdos švyturys pradėtas vadinti Raudonuoju švyturiu. Nuo tada jis tapo ne tik orientyru jūrininkams, bet ir ryškiu miesto simboliu.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje švyturys ir pagalbiniai pastatai buvo sugriauti. Pokario metais Klaipėdos uostui būtinas orientyras buvo atkurtas laikinai, o dabartinis kompleksas pastatytas 1952–1953 m., švyturys oficialiai įžiebtas 1953 m. sausio 31 d.

Tai masyvus betoninis statinys, atspindintis to meto inžinerinius sprendimus. Jo aukštis siekia apie 44 m virš jūros lygio, o šviesos signalas (lygus švytėjimas kas 6 sekundes) matomas maždaug už 33 km.

Nors istoriografijoje buvo paplitusi nuomonė, kad naujasis švyturys buvo pastatytas senojo švyturio vietoje, bet ilgai tai įrodančių faktų nebuvo. Kaip patikslino A. Borzenkaitė, prieš pat Vertinimo tarybos posėdį buvo gauta informacija, kad senasis švyturys stovėjo šio naujojo švyturio teritorijoje.

„Lietuvos nepriklausomybę, 1993 m. spalio 22 d. oficialiu aktu Klaipėdos švyturio teritorijoje esantys statiniai buvo perduoti Lietuvos Respublikai. Tai buvo ne tik praktinis žingsnis, bet ir svarbus Lietuvos suvereniteto jūroje įtvirtinimas. Nors modernios palydovinės navigacijos priemonės perėmė daugumą švyturio funkcijų, jis išlieka svarbiu jūrininkų orientyru ir vienu ryškiausių Klaipėdos simbolių. Jo siluetas, iškilęs virš miesto ir jūros, liudija uostamiesčio istoriją“, – apie švyturio reikšmingumą teigiama Vertinimo tarybos svarstytame akto projekte. Teisinės apsaugos Klaipėdos švyturio statinių kompleksui suteikimui buvo pritarta.

KPD informacija

Alinos Borzenkaitės nuotr.