Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

„Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,  konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies išvystymas iš esmės perbraižys Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ateitį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė priduria, kad šiame etape bus vystomas ne tik uostas, bet ir Klaipėdos miestui svarbi infrastruktūra.

„Aktyviai dirbame, kad Klaipėdos pietinis aplinkkelis taptų strategiškai svarbia tiek uosto, tiek miesto jungtimi. Tokio masto infrastruktūros kūrimas – ilgalaikis procesas, todėl visus veiksmus jau dabar planuojame taip, kad susisiekimo infrastruktūra aplink uostą augtų kartu, o ne eitų iš paskos“, – sako D. Sujetaitė.

Šiuo metu pietinio aplinkkelio darbai jau pajudėję, pradėtas projektui būtinų teritorijų planavimas.

Stipresnis uostas – nauda ekonomikai ir saugumui

Klaipėdos uosto akvatorijoje numatoma suformuoti apie 100 hektarų naują teritoriją, ją pritaikant krovos, logistikos, pramonės ir žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo poreikiams. Kartu bus statomos giliavandenės krantinės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,3 kilometro, įrengiami pietiniai uosto vartai.

Taip pat numatytas pietinės marinos įrengimas, kuris yra neatsiejama pietinių uosto vartų dalis. Marina bus skirta mažajai laivybai ir jūrinio turizmo plėtrai, numatant apie 500 vietų laivams. Šis projektas leis sukurti modernią rekreacinę infrastruktūrą, papildančią komercinę uosto veiklą ir stiprinančią uosto integraciją su miestu.

Prognozuojama, kad naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Per 25 metus ekonominė nauda galėtų siekti apie 7 mlrd. eurų, o ilgalaikės uosto pajamos – apie 1,2 mlrd. eurų per 50 metų laikotarpį.

Projektas laikomas strateginės reikšmės tiek nacionaliniam saugumui, tiek Lietuvos ekonomikai, tad  įstatymas leis operatyviai organizuoti uosto infrastruktūros kūrimą, užtikrins projekto koordinavimą valstybės lygmeniu ir nustatys skaidrią tikslinės uosto teritorijos nuomos konkurso tvarką.

Pietinės uosto dalies plėtrai numatomas mišrus finansavimo modelis, derinantis privataus kapitalo investicijas, uosto valdytojo lėšas ir kitus šaltinius. Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip 300 mln. eurų sudarys investuotojo pradinis įnašas, o likusi dalis bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais. 

Be to, papildomai galėtų būti pritraukta apie 800 mln. eurų privačių investicijų į uosto suprastruktūros (statinių, įrenginių ir kitos veiklai reikalingos įrangos) vystymą, kurių apimtis priklausys nuo konkrečių investuotojų verslo sprendimų. Bendrai tai sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų.

Įstatymo projekte  įtvirtintas investicinis mechanizmas, leidžiantis pritraukti privatų kapitalą dar ankstyvoje stadijoje – investuotojai prisidėtų prie naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo ir infrastruktūros sukūrimo finansavimo per pradinį įnašą. Pradinis įnašas turės būti ne mažesnis kaip 300 mln. eurų. Toks modelis leis reikšmingai sumažinti valstybės finansinę naštą ir užtikrinti, kad projekte dalyvautų tik finansiškai pajėgūs, ilgalaikius įsipareigojimus galintys prisiimti investuotojai.

Planuojama, kad naujas sausumos plotas uosto teritorijoje ir uosto infrastruktūra bus suformuoti iki 2028 metų pabaigos, o teritorijos eksploatacija galėtų būti pradėta 2029 metais.

Susisiekimo ministerijos informacija