Klaipėdos uosto vadovas: krizė Raudonojoje jūroje gali būti naudinga Lietuvai

Anot jo, Lietuvos bendrovės galėtų pakeisti rinkas, nes prekių gabenimas iš Azijos į Vakarus dėl neramumų ilgėja ir brangsta.

„Gali būti ir taip, kad Lietuvos eksportas gali suaktyvėti, tiekimas į Vakarų šalis iš Azijos prailgėja, brangsta, matome, kaip kyla konteinerių krova netoli 200 procentų, jeigu konteineris kainavo tūkstantį (eurų – BNS), tai dabar yra 2,5, vietomis 3, vietomis 6–7 tūkstančius. Tai reiškia, atsiranda galbūt galimybė tam tikriems produktams, gaminamiems Lietuvoje, rasti rinką, tai čia uostui turėtų būti gerai iš to“, – antradienį žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Dvi iš didžiausių pasaulio laivybos įmonių „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“ anksčiau sustabdė laivų eismą Raudonąją jūra po to, kai kelis laivus dronais iš Jemeno atakavo Irano remiami husiai. Jie į laivybą taikosi norėdami daryti spaudimą Izraeliui per du mėnesius trunkantį karą su palestiniečių „Hamas“ kovotojais Gazos Ruože.

A. Latakas sako, kad Klaipėdos uostui gali būti naudinga, jeigu didžiuosiuose Europos uostuose susikauptų daugiau krovinių, kaip per koronaviruso pandemiją.

„Kad laivai plaukia ilgiau ir ta kaina didesnė, tai, kaip matėme ir pandemijos metu, Klaipėda dalinai išlošė, kadangi užsikišo uostai didieji Europoje. Tai šiuo atveju aš nematyčiau neigiamo poveikio Lietuvai, atvirkščiai gal“, – kalbėjo A. Latakas.

Labiausiai Klaipėdos uostą turėtų paveikti griežtinamos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, nes iš ten per Lietuvą vis dar gabenamos ir laivais plukdomos prekės, kurioms ribojimai dar netaikomi.

„Mano požiūriu, dėl geopolitinės situacijos labiausiai įtaką turės Klaipėdos uostui tai, kiek dar taikomos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, dar yra šiek tiek krovinio iš šių šalių“, – sakė A. Latakas.

Direkcijos duomenimis, 2023 metais Klaipėdos uoste dar buvo 850 tūkst. tonų tranzitinių krovinių iš Baltarusijos ir daugiau nei 300 tūkst. tonų – iš Rusijos.

Valdas PRYŠMANTAS / BNS

Klaipėdos uosto nuotr.