Klimato kaita ir žemės ūkio perspektyvos šiaurėje

Meteorologai ir klimato tyrinėtojai praneša, kad žmonija peržengė 1,5 laipsnio vidutinės temperatūros pakilimo ribą. Tai buvo pasaulinės bendruomenės kompromisas: reikia dėti visas pastangas, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų aukščiau šio lygio. Tačiau panašu, jog pasaulinė temperatūra pakils net 2,7 laipsnio. Kaip rašo agrarheute.de, Vokietijoje vidutinė temperatūra nuo 1881 metų jau pakilo beveik 2 laipsniais, o iki amžiaus pabaigos, atrodo, gali pakilti daugiau nei keturiais laipsniais.

Rusijai daugiau galimybių?

Temperatūrų pokyčius lydi augmenijos zonų poslinkiai. Rusija šiuo metu džiaugiasi, kad Sibire gali atsirasti naujų žemės ūkiui tinkančių regionų, juolab, kad pasaulyje vyrauja žemės ūkio produktyvumo sumažėjimas.

Rusija augina kviečius, o 2023/24 metų sezoną eksportas pakilo iki 55,5 mln. tonų, todėl pasaulinio kviečių eksporto jos dalis išaugo iki 25 proc. Šiaurės Kaukazas ir Juodžemio teritorijos yra produktyviausi Rusijos regionai, tačiau kviečiai auginami ir Pavolgyje, Urale bei Vakarų Sibire.

Į šiaurę nuo Juodžemio regiono (maždaug tarp 54° ir 60° šiaurės platumos) klimato kaita gali turėti teigiamą poveikį. Remiantis Federalinės žemės ūkio ministerijos tyrimu, pratęsus auginimo sezoną dėl aukštesnės temperatūros, ateityje čia būtų galima gauti gerokai didesnį derlių.

Dar toliau į šiaurę (už 60-osios lygiagretės) esančiose vietovėse atšilimas gali sukelti net drastiškų pokyčių ir atverti naujas ūkininkavimo galimybes. Tikimasi, kad 2071–2100 m. subarktinis klimatas virs šiltu arba karštu vasaros žemyniniu klimatu. Amžinojo įšalo plotai mažėja, o tai savo ruožtu gali atverti dirbamus plotus.

Pagrindiniuose žemės ūkio regionuose – ekstremalios sąlygos

Tačiau norint susidaryti bendrą vaizdą, būtina atkreipti dėmesį į klimato šilimo pasekmes kitiems žemės ūkio regionams. Dabartinėse pagrindinėse ūkininkavimo vietose Rusijos pietuose jaučiamas neigiamas klimato kaitos poveikis. Atšilimas šiame regione buvo gerokai didesnis, nei pasaulinis vidurkis – 0,4–0,5 °C per dešimtmetį. Didėjantis karščio ir vandens trūkumas vasaros pradžioje turi įtakos derliui, ypač vasarinių javų.

Tyrimai rodo, kad be klimato pokyčių kviečių derlius būtų buvęs 15 proc. didesnis. Tai reiškia, kad su orais susiję metiniai derliaus svyravimai jau dabar yra dideli ir manoma, jog jie toliau didės.

Neaišku, ar plėtra į šiaurę galėtų kompensuoti riziką ir sumažinti šiuos derliaus praradimus. Juolab, kad ir ūkininkavimas ten negali būti lengvas. Šiaurėje svarbu sukurti reikiamą infrastruktūrą ir paruošti didelius plotus, tinkančius žemės ūkiui. Vis dėlto, nepaisant aukštesnės temperatūros, sąlygos išlieka pakankamai ekstremalios: vėlyvos šalnos ir vasaros sausros taip pat kelia pavojų derliui šiaurėje. Dėl amžinojo įšalo nykimo atsiranda ir ekologinių pasekmių.

JAV: išlaidos neprilygsta tikėtinai naudai

Jungtinėse Valstijose auginamos kultūros turi didžiulę reikšmę maisto tiekimui visame pasaulyje. JAV ūkiai tiekia beveik 25 proc. visų grūdų (tokių kaip kviečiai, kukurūzai ir ryžiai) pasaulinėje rinkoje.

2023 m. žemės ūkis įnešė daugiau nei 1,53 trilijono USD į JAV biudžetą. Šiame sektoriuje dirba 10,4 proc. visų JAV dirbančiųjų. Tai apima ne tik darbus ūkyje, bet ir maisto paslaugų bei kitose susijusiose pramonės šakose. Didžiausią šių darbo vietų dalį sudaro maitinimo paslaugos – 12,7 mln. žmonių.

Galvijai, kukurūzai, pieno produktai ir sojos pupelės yra daugiausia pajamų duodančios prekės. JAV yra pagrindinė sojų pupelių, kitų augalinių produktų, riešutų, pašarų gyvuliams, jautienos ir veršienos eksportuotoja.

Amerikiečiai konstatuoja, jog kai kuriose vietovėse atšilimas gali būti naudingas kai kurioms kultūroms, o taip pat leistų ūkininkams pereiti prie kultūrų, kurios šiuo metu auginamos šiltesnėse vietovėse. Tačiau visur galioja ta pati taisyklė: jei aukštesnė temperatūra viršija optimalią pasėlių temperatūrą, derlius sumažės.

Naujausiais klimato vertinimo duomenimis, įvairūs ekstremalūs su klimato kaita susiję įvykiai kasmet JAV biudžetui kainuoja beveik 150 mlrd. dolerių, o tai nė iš tolo neprilygsta naudai, kurią būtų galima gauti maksimaliai išvysčius žemės ūkį Aliaskoje, atšylant vis naujoms teritorijoms.

Gyvulininkystės perspektyvos

Tie patys niuansai aktualūs ir gyvulininkystei. Būtų galima džiaugtis, jeigu šiauriniuose regionuose dėl švelnesnių žiemų ir ilgesnių auginimo sezonų padidėtų ganyklų plotai tose vietovėse, kuriose anksčiau buvo per šalta. Tačiau jeigu šiaurėje atsiranda teigiami pokyčiai, pietuose – sąlygos tik blogėja: galima tikėtis, kad pietiniuose regionuose gyvuliams padidės karščio stresas.

Be to, dažnesnės sausros ir ekstremalūs oro reiškiniai gali turėti įtakos pašarų gamybai. Galiausiai dėl aukštesnės temperatūros gali padaugėti ligų ir parazitų.

Ne tik auginami galvijai, bet ir žemės ūkio darbuotojai susiduria su pavojais sveikatai dėl klimato pokyčių. Tai apima karščio ir kitų ekstremalių oro sąlygų poveikį, didesnį pesticidų poveikį dėl padidėjusio kenkėjų skaičiaus, ligas pernešančius kenkėjus, tokius kaip uodai ir erkės, ir pablogėjusią oro kokybę.

Nuostolių daugiau, nei naudos

Žvelgiant iš globalios perspektyvos, į naujus žemės ūkio regionus pretenduoja ne tik Rusija bei JAV, bet ir kitos šalys: Kanada, Skandinavijos valstybės, Mongolija ir Kinija. Tačiau akivaizdu jau dabar, jog bet koks galimas pelnas nepajėgs kompensuoti to, ką visos šalys praranda dėl žemės ūkio produktyvumo kritimo.

Pavyzdžiui, Afrikoje į pietus nuo Sacharos iki amžiaus vidurio progrnozuojamas reikšmingas derliaus sumažėjimas: 22 proc. kukurūzų ir 17 proc. sorų. Pietų ir Pietryčių Azijoje smarkiai sumažės ryžių derlius. Tuo pačiu metu kenkėjų padaromi nuostoliai gali siekti 10–25 proc. vienam atšilimo laipsniui. Todėl žemės ūkiui yra naudingiau, jei klimato kaita būtų stabilizuota, nei investuoti į naujai atsiveriančius veiklos regionus.

Parengė Ričardas Čekutis