Vokietijos orų tarnyba (DWD) įspėja, kad šaliai gali kilti didžiausia sausra nuo 1931 m. Dirvožemio drėgmės lygis jau yra mažesnis nei per niokojančią 2018 m. sausrą, o prognozės pernelyg neguodžia žemdirbių.
Vidutiniškai visoje Vokietijoje DWD nuo 2025 m. vasario 1 d. iki balandžio 13 d. užfiksavo tik apie 40 litrų lietaus kvadratiniam metrui. Tai atitinka maždaug 88 litrų arba 68 procentų kritulių kiekio sumažėjimą, palyginti su ataskaitiniu 1991–2020 m. laikotarpiu. Anksčiau šios dešimt savaičių nuo 1976 m. buvo sausiausios. Tuo metu iškrito apie 55 litrus, tai sudarė 43 procentus ilgalaikio vidurkio.
2025 m. minėtu laikotarpiu šiaurės vakarų Vokietijoje kritulių kiekis buvo išskirtinai mažas. DWD užfiksavo mažiau nei 35 procentus įprasto kritulių kiekio. Pietrytinėse šalies dalyse šis skaičius daugiausia siekė nuo 50 iki 80 procentų. Tik keliuose atskiruose regionuose kritulių kiekio tikslas buvo beveik pasiektas.
2025 m. vasaris ir kovas buvo gerokai per sausas ne tik Vokietijoje, bet ir plačioje juostoje nuo Britų salų per Vidurio Europą iki Rytų Europos. Kritulių deficito centras driekėsi nuo Beniliukso šalių per šiaurinę Vokietiją iki Švedijos Baltijos pakrantės ir Baltijos valstybių. Kai kuriose šios srities vietose vasario ir kovo mėnesiais užfiksuota mažiau nei 20 procentų daugiamečio vidutinio kritulių kiekio, nurodyto 1951–2000 m. ataskaitiniu laikotarpiu.
Sausros sąlygos pastebėtos dideliuose Vidurio ir Šiaurės Europos regionuose, įskaitant šiaurės rytų Prancūziją, Beniliukso šalis, Vokietiją, Čekiją, vakarų ir šiaurės Lenkiją, Daniją, Švediją, Suomiją ir Baltijos šalis. Visuose šiuose regionuose kritulių trūkumas siekia apie 50 proc., palyginti su metiniu vidurkiu, ir daugumoje šių šalių dabar yra vienas sausiausių laikotarpių nuo 1991 m. Be to, čia vyrauja aukštesne nei vidutinė temperatūra, dėl to paspartėja augalų vystymasis, tačiau sparčiai mažėja dirvožemio drėgmė. Nors iš pradžių sausros laikotarpis leido atsigauti po pernelyg drėgnų žiemos sąlygų, dabar jau būtinas lietus, kad būtų išvengta derliaus lūkesčių sumažėjimo.
Tačiau Pietų Europoje tuo pačiu laikotarpiu buvo pernelyg drėgna. Pietinėje Ispanijos ir Portugalijos pusėje iškrito daugiau nei 165 procentai įprasto kritulių kiekio, o kai kuriuose regionuose – net daugiau nei 200 procentų.
Remiantis naujausiais ES orų stebėsenos duomenimis, sausra palaipsniui apima visas Vidurio ir Rytų Europos šalis.
Lenkijoje, kur 2024 m. buvo nuimta 13 proc. ES javų derliaus, ekspertai įžvelgia „tam tikrą nerimą“. Šį pavasarį šalyje gerokai sumažėjo kritulių kiekis ir buvo šiltesnė nei vidutinė temperatūra, todėl upių vagos ir dirvožemis akivaizdžiai išdžiūvo.
Didelėje Vidurio ir Rytų Europos dalyje šią vasarą jausis kritulių stygius. Vokietijos meteorologijos agentūros DWD prognozėse teigiama, kad šiose vietovėse kritulių kiekis nuo gegužės iki liepos mėnesio sieks trijų mėnesių vidurkį – geriausiu atveju 10 litrų kvadratiniam metrui.
Vidurio ir Rytų Europoje, vyraujant žemyniniam klimatui, vasaros visada buvo karštesnės ir sausesnės, o pasėliai vis labiau priklauso nuo dirvožemio drėgmės atsargų papildymo žiemą.
Oro sąlygos dabar daro didesnę įtaką sėjai ir derliaus nuėmimui. „Lemiamas veiksnys bus sąlygos pagrindiniu vegetacijos sezonu, kuris prasideda gegužę“, – „Euractiv“ sakė Getingeno universiteto agronomijos profesorius Stefanas Siebertas.
Vokietijoje, kurioje pagaminama 15 proc. ES grūdų, per pastarąsias dvi savaites išsiplėtė nuo išskirtinės sausros nukentėjęs viršutinio dirvožemio sluoksnio plotas ir dabar apima didelę šalies dalį.
Remiantis Leipcige įsikūrusio Helmholtzo aplinkos tyrimų centro sausros stebėsenos duomenimis, vertinant pagal bendrą dirvožemio sluoksnį, dauguma regionų šiuo metu klasifikuojami kaip „neįprastai sausi“.
Nors rudenį pasėti žieminiai pasėliai turi gilias šaknis, kurios vis dar gali pasiekti vandenį, „didžiausios problemos greičiausiai kils pavasarį sėjamiems pasėliams – ankštiniams augalams, vasariniams javams ir kukurūzams“, – perspėjo S. Siebertas, ypač tokiomis sąlygomis, kai augalų dygimui trūksta drėgmės.
Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) teigė, kad reaguodami į tai, ūkininkai prisitaikė ir pereina prie vandenį tausojančių auginimo metodų, tokių kaip tiesioginė sėja ir sėja į mulčią. Taip pat plačiau bandomi tokie augalai kaip avinžirniai, kurie toleruoja ilgesnius sausros laikotarpius.
Pastaruoju metu Vokietijoje iškritę lietūs laikinai palengvino padėtį, daugelyje regionų išvengdami tiesioginės žalos pasėliams. Tačiau, pasak Leibnico žemės ūkio kraštovaizdžio tyrimų centro (ZALF) atstovo Claaso Nendelio, rapsų pasėliai atrodo prastai išsivystę, nors žieminių javų atveju jokių tiesioginių problemų nekyla.
Vis dėlto, DBV kol kas nieko neprognozuoja ir sako, jog konkrečios 2025 m. derliaus prognozės vis dar per ankstyvos: „Svarbiausia, kad grūdų brendimo fazėje vasaros pradžioje būtų pakankamai kritulių“.
„Turime tikėtis ekstremalesnių reiškinių ir mažiau palankaus kritulių pasiskirstymo žemės ūkiui“, – akcentuoja S. Siebertas.
Šiuo metu ypač sunkumų pavasarį sėjamiems pasėliams kelia smėlingi dirvožemiai šiaurės rytų Vokietijoje ir Bavarijoje, nes jei sausros tęsis ir net jei gegužė atneš reikiamo lietaus, ilgalaikis struktūrinis prisitaikymas yra neišvengiamas.
DBV ragino efektyviau valdyti vandens išteklius ir veisti atsparesnes augalų veisles, galbūt naudojant naujus genetinės modifikacijos metodus, taip pat pridūrė, kad įstatymų leidėjai turi sukurti reguliavimo sistemas, kurios padėtų juos taikyti.
Parengė Ričardas Čekutis