Klostosi beprecedentė padėtis. Kur valdžios lyderystė?

Putino karas Ukrainoje ne tik sukėlė nematyto masto pabėgėlių bei humanitarinę krizę, bet ir sutrikdė maisto produktų žaliavų gamybos bei tiekimo grandines, sujaukė rinką. Nauji iššūkiai sutelkė Lietuvos visuomenę, tačiau pasigendama valdžios lyderystės mobilizuojant žemės ūkio, agroverslo pajėgas.

Nerimo signalai

Daugėja niūrių prognozių dėl galimos maisto krizės Europoje ir pasaulyje. Vieni gąsdina, kiti pernelyg ramiai ar naiviai reaguoja į brangstančią maisto grandinę. Kaip yra iš tiesų? Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija pakvietė pasišnekėti žemės ūkio ekspertus.

Diskusijoje paaiškėjęs tikrasis vaizdas bei grėsmės paskatins politikus galvoti apie šiuo metu būtinas teisėkūros iniciatyvas. Akivaizdu, kad šiuo metu visų politinių jėgų vienybė reikalinga kaip oras. Kai kalbama apie gynybinio pajėgumo, nacionalinio saugumo reikalus, tos vienybės pakanka. Apsirūpinimas maistu taip pat yra nacionalinio saugumo garantas.

Vyriausybė raginama įsiklausyti į žemdirbių atstovų siunčiamus nerimo signalus: trūksta trąšų, o jų kainos nepakeliamos, „žvėriškai“ pabrangę energetiniai ištekliai sukėlė gamybos kainas, trūksta apyvartinių lėšų... Visa tai – blogos žinios ne tik ūkininkams, bet ir visiems vartotojams. Tačiau mokestinė našta vis labiau slegia pečius, įvedami gamybą varžantys apribojimai.

Nebus trąšų – nebus ir derliaus

Sėja prasidės jau už kelių savaičių, tačiau trąšų rinkoje dėl geopolitinės situacijos susiklosčiusi padėtis ūkininkus įvarė į kampą. Trąšos pabrango 5–6 kartus, rudenį žmonės nepirko, tikėjosi – pigs, o dabar produktai neįperkami.

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad netręšiant iš buvusių didelių derlių liks tik penktadalis. Jei nesusiimsime, galėsime pamiršti apie eksportą, turėsime žiūrėti, kaip patiems apsirūpinti maistu ir pašarais.

Savo ruožtu tai atsilieps ir gyvulininkystės produkcijos kainoms. „Jei nieko nedarysime, galutinė produkcija gali pabrangti iki 3 kartų“, – neguodžiančią prognozę pateikė M. Maciulevičius. Anot jo, rezultatas būtų matomas jau rudenį, kai už karbonadą tektų mokėti 12 Eur. Nesunku įsivaizduoti, kaip maisto brangimas padidintų socialines įtampas.

Ministerija stebi

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atidžiai stebi ir vertina situaciją, patikino žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Manoma, kad apie 20–30 tūkst. ūkių yra ekonomiškai pajėgūs, tvarūs – iš anksto planuoja darbus, užsiperka trąšas; 60–70 proc. pajėgiausių ūkių yra apsirūpinę produktais bent pirmiesiems tręšimams. Taip, smulkieji ūkiai susiduria su sunkumais, apyvartinių lėšų trūkumu. Didžioji dalis ūkininkų ne PVM mokėtojų dabar nė neplanuoja pirkti trąšų.

Ministro politinės komandos narys siūlė nepuoselėti minčių „išmaitinti pasaulį“, pagalvoti, kokią įtaką pasaulyje turi lietuviški kviečiai ir kokia kaina norime juos užauginti. „Gamybinės investicijos pabrango iki 3 kartų, palyginti su standartine technologija, derlingumas bus veikiausiai mažesnis. Pagal JAV ir Europos meteorologines prognozes, numatoma pavasario sausra. Ar turime siekti maksimumo?“ – į logiką apeliavo viceministras, siūlydamas verčiau užauginti mažiau, bet pelningiau. Ministerijos pozicija auditorijoje sulaukė vieningos kritikos.

„Gyvename nežinomybėje“

Žemdirbių lyderiai kalbėjo apie tai, kad karas Ukrainoje tik pagilino problemas. Žemės ūkio gamintojams kuriama nepalanki aplinka prisidėjo prie to, kad auštantį pavasarį žemdirbiai pasitinka nesukaupę atsargų, kurios dabar taip reikalingos.

„Gyvename nežinomybėje“, – teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Reaguodamas į viceministro pasisakymą apie ūkių pasirengimą pavasario sėjai, jis pateikė skaičius, kurie atskleidė, kad darbų pradžiai pasirengti galimybių neturėjo net ir dalis šios asociacijos narių: apsirūpinimas trąšomis ir sėkla siekia vos per 70 proc., o augalų apsaugos produktais pirmajam pusmečiui nesiekia 30 proc.

Žemdirbių atstovas stebėjosi ir piktinosi: ministerija vertina, kad tvarūs, gyvybingi yra penktadalis ūkių, tačiau kas laukia kitų? Juk Lietuvoje ne 20 tūkst., o 120 tūkst. ūkių. O kiek ūkių liks rudenį? J. Sviderskis stebėjosi, kad valdžia šiomis dramatiškomis sąlygomis toliau laikosi įsikibusi žaliosios linijos, imasi žinybų pertvarkymo – „sudaužyti“ Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, Nacionalinę žemės tarnybą.

Jam antrino Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) pirmininkas Jonas Vilionis. Turėtume didinti pirminę žemės ūkio gamybą, tačiau politika „uždrausti ir nubausti“ nesikeičia, štai jo paties ūkyje per mėnesį sulaukta 14 patikrų. „Kokie mūsų pieno, mėsos gamybos rezervai?“ – retoriškai klausė J. Vilionis, primindamas, kad 10 tūkst. t pieno atsivežame iš Latvijos, o rudenį, kai kaimynai atidarys savo modernią pieno perdirbimo įmonę, turės užsidaryti kažkuri mūsų pieninė.

Situacijos įkaitai

Kai kuriuose žemės ūkio gamybos sektoriuose sunkmetis prasidėjo kartu su pandemija, o krizė gilėja. Dabar jų atstovai kalba tiesiai šviesiai: pagalba turi būti suteikta jau šiandien – rytoj jos nebeprireiks. Po šiais žodžiais „pasirašo“ paukščių ir kiaulių augintojai, dėl drastiškai pabrangusių energetinių išteklių į duobę pateko šiltnamių ūkiai.

„Paukštininkystė yra situacijos įkaitė“, – konstatavo Lietuvos paukščių augintojų asociacijos (LPAA) vadovas Vytautas Tėvelis. Valstybės suteikta pagalba buvo itin kukli, dabar sektorius jau žlunga. Pernai paukštienos gamyba sumažėjo 20 tūkst. t, šiemet uždaroma viena iš trijų didžiausių paukščių skerdyklų, atleidžiama 500 darbuotojų. LPAA mano, kad šiemet paukštienos gamyba sumažės dar apie 20 tūkst. t.

Griūva visa grandinė, į kurią integruoti ir ūkininkai. Perdirbimo įmonių galimybės dengti nuostolius jau baigia sekti. „Vilniaus paukštynas per mėnesį 1,5 mln. Eur nuostolį dengia iš kitų veiklų – kiek tai gali tęstis?“ – slogų realybės paveikslą piešė V. Tėvelis, konstatuodamas, kad jei bus uždarytas šis paukštynas, paukštienos šalyje nebeturėsime. Jis apgailestavo, jog iš ŽŪM tegirdi pasakymus, jog esą viskas visiems pabrango. Pasak LPAA vadovo, paukštininkystė ir kiaulininkystė yra didžiausi situacijos įkaitai, nes gamybos sąnaudų brangimas jiems smogia skaudžiausiai, vien tik pašarai sudaro 60 proc. gamybos sąnaudų.

V. Tėvelis nurodė ir kitą su tuo susijusią problemą, su kuria dabar susiduria paukštininkai: nors senojo derliaus grūdų Lietuvoje dar yra, jų neįmanoma nusipirkti – ūkininkai neparduoda, laukia kainų padidėjimo. Apmaudu: lietuviškų produktų gamyba traukiasi, kitos šalys jau imasi priemonių, o lietuviški grūdai toliau keliauja eksportui.

Požiūris „iš apačios“ ir „viršaus“ – skiriasi

Kalbant apie veiksmus, kurių tikimasi iš valdžios, visų sektorių atstovų žodžių prasmė sutapo. Akcentuota, jog būtina atsisakyti perteklinių mokesčių ir ribojimų, juos įšaldyti porai metų, optimizuoti investicijas, o situacijos įkaitais tapusiems paukštininkams, kiaulininkams bei šiltnamininkams dabar gyvybiškai reikalingos skubios apyvartinės lėšos. ŽŪM priekaištaujama, kad kitos šalys sugeba panaudoti ES paramą ūkio gyvybingumui palaikyti, o pas mus pinigai skirstomi labai nelanksčiai.

Žemės ūkio viceministras P. Astrauskas užsiminė, kad ministerija ruošiasi didinti galimybes skolintis, nors pripažįsta – galimybės bus nepakankamos. Reaguodamas į pasakymus, esą kitos šalys kažkaip sugeba rasti išeitį ir padėti sunkmetį išgyvenantiems sektoriams, viceministras priminė, jog visos paramos schemos yra paremtos taisyklėmis, daugiau laisvės suteikia paramos nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems ūkio subjektams programa, tačiau vis tiek schemas būtina derinti su Europos Komisija. Galimai valstybės turi „užslėptas schemas“, kurias taiko ūkių gyvybingumui palaikyti – tačiau apie jas ŽŪM nėra žinoma. Viceministras pasiūlė socialiniams partneriams: jei tokias žinote – pasidalykite informacija.

Požiūris „iš viršaus“ ir „apačios“ į tai, kas dabar svarbiausia, skiriasi. P. Astrauskas akcentavo 3 prioritetinius dalykus, tarp kurių turi būti išlaikyta pusiausvyra: užtikrinti perdirbimo pramonės energetinį aprūpinimą (jei sutriks pieninių veikla ir ūkininkai neturės kur dėti pieno); užtikrinti verslų finansavimą, ilgalaikį gyvybingumą; užtikrinti labiausiai pažeidžiamų gyventojų socialinę apsaugą. Esą remiant tik verslo gyvybingumą, socialiai pažeidžiami gyventojai produktų nepajėgs įpirkti.

Būtinas operatyvus veiksmų planas

Europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžė, kad apsirūpinimo maistu situacijai dramatiškai pasikeitus, būtina persvarstyti prioritetus. Pasak jo, Europos Parlamente apie tai diskutuojama, tačiau laikomasi pozicijos, jog žaliąjį kursą būtina išlaikyti. Tačiau Strateginiai planai turėtų būti koreguojami – juk juos rengdamos šalys narės nė negalėjo nujausti, kad prasidės karas ir su kokiomis jo pasekmėmis teks susidurti.

„Žemės ūkiui turi būti specialus bankų kreditavimas, strateginių planų pakoregavimas, – svarstė J. Olekas. – Negalvojome, kad bus karas... Reikia pasakyti, kad apsirūpinimas maistu yra nauja problema, visiems reikia pasitarti – ministerijoms, politinėms frakcijoms.“

Dar griežčiau pasisakė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui, LSDP garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis. Jis supeikė ŽŪM nuostatą, esą nebūtina siekti didžiausių derlių. Priešingai – visomis išgalėmis turėtume siekti maksimalių visų žemės ūkio sričių gamybos rezultatų, kad galėtume pamaitinti ne tik Lietuvą, bet ir padėti Ukrainai.

Politikos senbuvio žodžiais, apsirūpinimas maistu yra nacionalinio saugumo ir strateginis tikslas, nes krizė milžiniška. Todėl dabar Vyriausybė turėtų parengti skubių priemonių planą, kuris leistų per kelias savaites ūkių veiklą sugrąžinti į tinkamas vėžes – užtikrintų aprūpinimą trąšomis, pesticidais, degalais, kreditais.