Kloti elektros linijas po žeme ar imtis kitokių priemonių?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas SINKEVIČIUS:

„Žinoma, oro linijų keitimas kabeliais yra geras sprendimas, tačiau jis yra brangus ir iš tikrųjų užima daug laiko. Šiandien reikia ieškoti ir kitokių sprendimų. Vienas iš jų – energijos kaupikliai. Gyvenimas to reikalauja, be to, tai tiesiogiai susiję su būtinybe išvengti krizinių situacijų, kai sutrinka arba visiškai nutrūksta elektros energijos tiekimas.

Energijos kaupikliai turėtų būti diegiami gerokai platesniu mastu. Turėtume galvoti ne tik apie generatorius, kurie gali gaminti elektrą, bet ir apie tai, kad turėtume pakankamą elektros energijos kaupimo galią. Šis procesas vyksta, tačiau kol kas jis nėra pakankamo masto. Gyventojai taip pat įsirengia energijos kaupiklius, tam kartu su saulės elektrinėmis ir elektromobilių įkrovimo stotelėmis yra teikiama parama. Vis dėlto šis mastas nėra toks, kad galėtų apsaugoti visą elektros tinklą nuo krizių ar iš esmės padėtų spręsti elektros tiekimo sutrikimų problemą.

Todėl viską reikia daryti kompleksiškai – ir elektros oro linijas keisti kabeliais, ir didinti tinklų pralaidumą bei atsparumą, kiek tai leidžia teisės aktų nuostatos. Reikia įsigyti ir pakankamą kiekį generatorių, ypač ligoninėms bei kitoms gyvybiškai svarbioms funkcijoms užtikrinti.

Energijos kaupikliai yra viena iš priemonių, tačiau ne mažiau svarbus ir išmanusis elektros tinklo valdymas. Tai taip pat turi būti viena iš prioritetinių krypčių.

Pagaliau labai svarbūs yra ir organizaciniai klausimai. Man keista, kai savivaldybės meras tokiais atvejais labiausiai pasigenda prezidento ar nuolat laukia jo paguodos. Man atrodo, kad pirmiausia reikėtų ne nagrinėti, kaip buvo apsirengusi prezidento žmona, o susikoncentruoti į veiksmus, susijusius su savo savivaldybe. Jeigu savivaldybės administracija mato, kad gyventojai, parduotuvės, ypač maisto, patiria problemų, nes nėra pakankamai elektros generatorių, reikia generatorių įsigyti. Jeigu jų nėra Lietuvoje, reikia jų atsivežti, pavyzdžiui, iš Lenkijos. Jei yra paskelbta ekstremalioji situacija, tai ji leidžia imtis atitinkamų priemonių. Reikia ne tik kalbėti apie problemą, bet ir organizuoti jos sprendimą bei imtis konkrečių veiksmų.

Dar viena labai svarbi problema – mobilusis ryšys. Lietuvoje veikia trys privatūs operatoriai, teikiantys mobiliojo ryšio paslaugas, ir jie turi užtikrinti, kad ryšys būtų prieinamas visą laiką, taip pat ir ekstremaliomis sąlygomis. Tam reikia, kad prie mobiliojo ryšio bokštų būtų įrengti pakankami energijos kaupikliai, generatoriai. Apie tai buvo kalbėta ir ankstesnės Vyriausybės, tačiau šiandien, deja, daugiau kaip pusė mobiliojo ryšio bokštų neveikia dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų.“

Energetikos ministras Lukas SAVICKAS:

„Keli greičiausi sprendimai, apie kuriuos reikia kalbėti šiandien ir artimiausiomis dienomis, yra susiję su elektros energijos tiekimo atkūrimu. Ir toliau dėsime kartu su komandomis visas įmanomas pastangas, kad tai būtų padaryta.

Ilgalaikėje perspektyvoje, be abejo, grįšime prie to, kas yra suplanuota. Visų elektros oro linijų keitimas kabeliais ir klojimas po žeme tikrai nėra tikslas. Reikia orientuotis į tas linijas, kurios yra labiausiai pažeidžiamos, ir trumpinti jų sutvarkymo terminus bei užtikrinti, kad jos nebūtų tokios pažeidžiamos per audras, stiprius vėjus ar esant kitiems nepalankiems veiksniams.“

Energetikos ekspertas prof. Vidmantas JANKAUSKAS:

„Šiuo metu mes jau esame išmokę tam tikras pamokas. Jeigu prisimintume, kad prieš dvejus metus buvo labai stipri audra, ypač mūsų regione, Vilniaus krašte, tuomet labai aiškiai pasimatė, ko mums trūksta. Po to buvo priimtas ne vienas teisės aktas ir imtasi konkrečių priemonių. Pirmiausia buvo tris kartus paspartintas kabelių tiesimas. Dar viena problema tuo metu – elektros linijų apsaugos zonos ir proskynos. Buvo palyginta, kad mūsų linijų proskynos, per kurias eina elektros linijos, yra siauresnės negu Latvijoje. Todėl, kai tik stipresnė audra, medžiai daug lengviau užvirsdavo ant elektros linijų ir sukeldavo gedimus. Buvo priimtas sprendimas, kad kai kur linijų proskynos būtų platesnės.

Trečia – pasirūpinome ir generatoriais – buvo nupirkta generatorių, kuriuos prireikus galima perduoti savivaldybėms, kad jos galėtų juos naudoti ten, kur tokia įranga reikalingiausia. Tai reiškia, kad pirmasis persitvarkymas, kuris buvo pradėtas prieš dvejus metus, jau tikrai suveikė.

Bet mes esame per daug priklausomi nuo vienintelio šaltinio, nuo vienintelio energijos tiekėjo. Dabar ir vandens tiekimas, ir ryšiai, ir daugybė kitų dalykų yra susiję su elektra. Gerai, kad dabar vasara. Jeigu tokia situacija būtų nutikusi žiemą, tuomet susidurtume ir su šildymo problemomis, nes vis daugiau įvairių sistemų yra priklausomos nuo elektros energijos.

Tendencija, kad mes vis daugiau energijos šaltinių keičiame į elektrą, vyksta visoje Europoje. Tai, ką mes matome ir kas tikrai yra reikalinga bei naudinga, turėtų būti daroma, tačiau kartu reikia pagalvoti ir apie priemones, ką daryti tokiais atvejais, kai elektros tiekimas sutrinka.

Vienas iš problemos sprendimo būdų yra požeminiai elektros kabeliai. Bet ar paprasta būtų nutiesti kabelius visur? Visiškai neseniai Jungtinės Karalystės mokslininkai paskelbė studiją, kurioje apskaičiuota, kad kabelinė linija kainuoja apie keturis su puse karto brangiau negu tokia pati oro linija. Mes galime iš karto galvoti – gerai, tai galima daryti, galima elektros linijas tiesti po žeme. Tačiau turime savęs paklausti – ar mes norime, kad dėl to brangtų elektra, kad augtų elektros tiekimo mokestis? Jeigu dabar visas antžemines elektros linijas reikėtų pakeisti požeminėmis, tai, mūsų skaičiavimais, kainuotų apie 2,8–3 mlrd. Eur. Reikia įvertinti, kiek ir kur tokias investicijas galime sau leisti.

Galime palyginti su Nyderlandais. Jų teritorija yra maždaug tris kartus mažesnė negu Lietuvos, o gyventojų – apie penkis kartus daugiau. Galima suskaičiuoti, kiek tokių investicijų dalis atsispindi jų elektros tarife. Akivaizdu, kad dėl mažesnės teritorijos ir didesnio vartotojų skaičiaus kaštai, tenkantys vienam vartotojui, yra visiškai kitokie.

Todėl mes turime pasirinkti prioritetus, kur pirmiausia tiesti kabelius – ar ten, kur yra vos vienas kitas vartotojas, ar miestuose, urbanizuotose teritorijose, ten, kur gyventojų tankumas didžiausias ir kur elektros tiekimo patikimumas yra ypač svarbus. Ir, manau, būtent tai ir yra daroma. Nes negalime visų elektros oro linijų pakeisti požeminiais kabeliais visuose kaimuose, esančiuose toli nuo miškų ir mažai apgyvendintose teritorijose, nes tai kainuotų tikrai labai didelius pinigus.

Kabeliai yra vienas iš sprendimų, bet ne vienintelis. Kitas problemos sprendimo būdas yra pačių vartotojų pasirengimas. Ar mes tikrai gerai jaučiamės, kai tampame priklausomi vien tik nuo elektros? Kai jos nėra – atsiranda didelė problema.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys prof. Viktoras PRANCKIETIS:

„Tai yra proginė problema, atsirandanti po kiekvienos stipresnės audros. O kalbant apie privačius miškus, tai yra didelė problema. Vien dėl to, kad prieš turbūt trejus metus buvo priimtas sprendimas praplatinti proskynas. Tos proskynos buvo platinamos savininkams apie tai nežinant, nes buvo suteikta tokia teisė. Tai yra žmogaus teisių į savo turtą pažeidimas. Bet kokiu atveju, tai yra bendra problema, kurią turėtume spręsti.

Elektros oro linijų keitimas kabeliais yra labai brangus, ir visi tai žino. Dabar girdime, kad dabartinė valdančioji dauguma ima skelbti, esą anksčiau kažkas kažko nepadarė. Mums reikėtų nutiesti kelis tūkstančius kilometrų, jeigu norėtume visas oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Taip, tai būtų saugiau ir kokio nors karinio konflikto ar incidento atveju. Bet šiuo atveju, manau, vėjas jau kaip reikiant patikrino mūsų medžius, kurie virsdami nutraukė laidus. Todėl reikėtų ieškoti kompromiso tarp miškų savininkų interesų ir elektros tiekimo interesų. Elektros tiekimas visada yra labai svarbus, nes stiprūs vėjai laikas nuo laiko pasikartoja, kiekvienais metais skirtingu mastu, ir jų metu yra nugriaunamos elektros oro linijos. Tad sprendimai turėtų būti kompleksiniai.

Laisvę ekonominei veiklai iš miškų savininkų mes tam tikra prasme atimame, o po to nesurenkame ir mokesčių, kurie netiesiogiai galėtų būti panaudoti įvairiems darbams. Tačiau oro linijų keitimui kabeliais taip pat reikia pinigų, jų reikia ir valstybės biudžetui. Todėl, manau, pirmiausia reikėtų sudaryti sąlygas ekonominei veiklai, o po to iš jos sukurtą naudą panaudoti bendrai visuomenės gerovei. Taip turėtume surinkti pakankamai lėšų tam, kad būtų galima visas elektros linijas pakeisti kabeliais. Tai galėtų kainuoti apie 0,5 mlrd. Eur. Tai yra dideli pinigai, tačiau, kita vertus, visa tai galiausiai atsispindėtų elektros energijos tarifuose. Todėl visą laiką turime galvoti, ką galime padaryti su turimais pinigais ir kaip galima sukurti papildomų lėšų, kad elektros linijas būtų galima nutiesti po žeme.

Ūkininkams rizika taip pat visada yra. Matyt, reikėtų ir patiems žmonėms labiau tuo susirūpinti. Dabar rajonuose, kurie labiausiai nukentėjo, labai išaugo generatorių pirkimas. Manau, reikėtų grįžti prie tokios sistemos, kai elektros tiekimas būdavo užtikrinamas ne iš vienos, o bent iš dviejų pusių – būdavo naudojamas vadinamasis žiedinis tinklas. Jeigu nesugebame pakeisti visų elektros linijų požeminiais kabeliais, galbūt reikėtų grįžti prie tokių sistemų ir vėl kurti didesnį elektros tiekimo užtikrintumą.

Stichinės nelaimės visada atsitikdavo ir atsitiks. Turime prie jų taikytis ir po truputį žingsniuoti link tokio energetinio savarankiškumo ir atsparumo, kad mūsų galimybės būtų tokios, kokių tikimės, net ir stichinės nelaimės atveju.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.