ESO paskelbė, kad gyventojams jau kompensuoja tiesioginius nuostolius, patirtus užsitęsus elektros tiekimo atkūrimui po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros: už sugedusį maistą, generatoriaus įsigijimo ar nuomos, degalų, būtinas apgyvendinimo išlaidas. Kompensacijos buvo padidintos, nes be elektros žmonės liko savaitę, dvi ir daugiau. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, kompensuojama iki 220 Eur, per 7–13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Supaprastinta tvarka dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo į ESO gali kreiptis visi privatūs klientai, kuriems elektros tiekimas po audros buvo atkurtas vėliau nei per 72 val.
Dar viena kompensacija elektros vartotojams priklauso už elektros atkūrimo vėlavimą, kaip numatoma teisės aktuose, – visiems klientams (tiek privatiems, tiek verslui), kurie po audros elektros neturėjo ilgiau nei 72 val., ji mokama automatiškai. Suma apskaičiuojama individualiai pagal specialią formulę, kurią patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Kompensacija priklauso nuo elektros suvartojimo ir tikslios atjungimo trukmės – kiekviena papildoma vėlavimo valanda didina išmoką. Pirmoji ir antroji kompensacinės išmokos skaičiuojamos ir mokamos atskirai, o viena išmoka nemažina kitos.
Yra ir dar viena kompensacijų rūšis tais atvejais, kai žala neapima supaprastinto tiesioginių nuostolių mechanizmo, – verslo ir privatūs klientai gali kreiptis dėl individualios žalos atlyginimo. Atlygio galima prašyti dėl sugadintų elektros prietaisų, kito sugadinto ar prarasto turto, sugedusių vaistų ir dėl kitų kliento deklaruojamų tiesioginių nuostolių. Svarbu tai, kad šioms paraiškoms 72 val. elektros atjungimo kriterijus nėra taikomas. ESO pranešimuose spaudai apie tai konkrečiai neužsimenama, tačiau šį svarbų momentą, apie kurį, ko gero, nežino daug elektros vartotojų, akcentavo Finansų ministerija, kuriai per valdymo struktūrą yra pavaldi ESO.
Rugsėjo 7 d. ESO pranešė, kad jau sulaukė daugiau kaip 5 tūkst. prašymų kompensuoti audros nuostolius. Tarp jų, tikėtina, yra ir ūkininkų, kaip fizinių asmenų, prašymų, tačiau žemdirbiams neaišku, ar jiems bus atlyginti gamyboje patirti nuostoliai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad kai kurios bendrovės dėl nutraukto elektros tiekimo prarastą pieną skaičiuoja dešimtimis tonų. Nors žemdirbiai buvo apsirūpinę generatoriais, tačiau to neužteko.
Jis citavo vienos žemės ūkio bendrovių atsiliepimą apie netektis audrai nutraukus elektros tiekimą: „Energijos tiekimas nutrūko rugpjūčio 22 d., atstatytas rugpjūčio 27 d. Elektros generatorius visą tą laiką dirbo be mažiausio sustojimo, tačiau to nepakako užtikrinti visų procesų, nenutrūko tik melžimas, pieno aušinimas ir girdymas. Visa kita teko daryti mechaniniu būdu. Tai pareikalavo daugiau žmogiškųjų resursų, stabdymo kitų planuotų darbų laukuose. Dėl šėrimo pasikeitimo primilžis iš karvės krito 5–7 l, užtruks, kol atsistatys.“
Žemdirbiai piktinosi ESO komunikacija ir aiškios informacijos stoka, kai buvo šalinami audros padariniai. Vienas iš žemės ūkio bendrovių vadovų apgailestavo, kad per tą laikotarpį iš ESO nebuvo jokios informacijos, prisiskambinti buvo neįmanoma – viskas įslaptinta, kaip kokioje žvalgybos agentūroje.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Tauragės r. ūkininkų sąjungos vadovas Paulius Macas redakcijai teigė, kad ūkininkai, kaip ir kiti elektros vartotojai, gali kreiptis kompensacijų už generatoriaus nuomą, degalus ir pan. „Jie galės pasinaudoti kompensacijų mechanizmu. O dėl kitų patirtų nuostolių, tai, matyt, turėtume suprasti, kad buvo audra. Gal geriau raginkime ir siekime, kad būtų nutiesta daugiau požeminių elektros kabelių. Galima diskutuoti, ar ESO tinkamai informavo, ar ne, bet dabar gal nereikėtų linčiuoti valstybės. Pasidžiaukime, kad nėra aukų“, – pastebėjo ūkininkas.
Daug kritikos dėl ESO komunikacijos ir darbų organizavimo išsakęs Anykščių r. meras Kęstutis Tubis priminė, kad kiekvienas žmogus, patyręs nuostolių nutrūkus elektros tiekimui, turi teisę į žalos atlyginimą. „ESO tai privalo padaryti pagal įstatymą, jeigu elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 val. Jeigu ūkininkai turėjo išlaidų ar patyrė nuostolių, jie gali kreiptis ir reikalauti žalos atlyginimo. Jie galėtų kooperuotis ir tokias teises ginti galbūt teikdami ESO ieškinį“, – svarstė K. Tubis.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius aiškino, kad pieno gamintojai kalba apie nuostolius, bet situacija kiekviename ūkyje gana skirtinga. „Skundėsi žmonės iš Žemaitijos, Anykščių, Kupiškio r. Pasakojo, kad vienas pieno gamintojų kooperatyvas vežė neatšaldytą pieną, nes nebuvo elektros ir galimybės jį atšaldyti. Kol paėmė iš ūkių, pienas pradėjo gižti ir supirkėjas jo nepriėmė. Nežinau, kiek ten buvo tonų, bet, aišku, tai – jau nuostoliai. Kiti skundėsi, kad negalėjo pasisemti vandens iš gręžinių, teko jį vežtis. Visus nuostolius turbūt sudėtinga suskaičiuoti, bet kiek nepardavė pieno – jau konkretūs skaičiai“, – aiškino ŪP pašnekovas.
Jis užsiminė, kad kai kuriuos ūkius iš dalies gelbėjo saulės elektrinės, tačiau ir jos nebuvo panacėja. „Tie, kurie turi tokias elektrines, pasakojo, kad kaupikliai atlaikė apie pusantros paros. Kita vertus, saulės elektrines turi tik vienetai“, – pastebėjo E. Bičius.
Pasak Panevėžio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės, panevėžiečiai pranešė, kad sugedo 8 t pieno, nes nebuvo elektros. Pieno gamintojai turėjo elektros generatorius, bet jų pajėgumų užteko tik karvėms pamelžti.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 11 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.