Ko reikia agroverslui?

Žemdirbiai viskuo domisi

Arti ar nearti, ką ir kada sėti, ką ir kaip auginti – be žemės ūkio politikos strategų nurodymų nūnai žemdirbys beveik nė žingsnio negali žengti. Agropolitika taip pat diktuoja, kokią techniką, technologijas ir inovacijas rinktis. Taigi, ir ūkininkai, ir verslininkai turi taikytis prie politinių sprendimų. Ar verta bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), Briuselio ir Lietuvos agropolitinius sprendimus aptarti parodos „Ką pasėsi... 2023“ metu, surengiant tarptautinį forumą?

Bendrovės „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas sutiko, kad sumanymas yra geras, ir renginys, kuriame būtų gvildenamos BŽŪP aktualijos bei tendencijos, galėtų padidinti parodos žinomumą, jos lankytojų skaičių, suteiktų reikšmingumo.

„Lietuvos žemės ūkio bendruomenė yra smalsi ir siekianti žinių, ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių atstovų kompetencija, kiek tenka susidurti, yra labai aukšto lygio. Kai aptariama agropolitika, jie tai vienareikšmiškai suvokia kaip savo darbo ir veiklos srities analizę, kuri turi įtakos jų verslui ir jo ateičiai“, – ŪP samprotavo žemės ūkio technika ir įranga prekiaujančios bendrovės vadovas.

Jis pridūrė, kad dabar toks momentas, kada aktyvuojasi nauja finansinė perspektyva, tiesiogiai paliesianti kiekvieną ūkininką, todėl tiems, kurie atvažiuoja į parodą pasidomėti naujovėmis, susitikti su partneriais, būtų naudinga pasiklausyti ar sudalyvauti svarbiose diskusijose.

Galima pademonstruoti lyderystę

Rimas Norvilas, įmonės „Lytagra“ komercijos direktorius, antrino kolegai ir pritarė, kad keliama iniciatyva yra patraukli, prie jos verta prisijungti. „Manau, ir parodos dalyviai, ir lankytojai pritartų, kad tokios diskusijos, kur dalyvautų ir kitų šalių atstovai, suteiktų parodai daugiau svorio. Bendromis jėgomis ir esant sutarimui, tai būtų galima suorganizuoti. Čia, matyt, galėtų prisidėti ir žemdirbių asociacijos, kurių stiprių turime ne vieną“, – svarstė jis. R. Norvilas pastebėjo, kad ši paroda jau įgavusi tarptautinį lygį, tarp technikos ir įrangos gamintojų pripažįstama ir žinoma, yra įsiklausoma į jos dalyvių lūkesčius. Tarptautinis forumas įneštų dar kitų spalvų. Jis mąstė, kad iš pradžių toks renginys galėtų būti laisvesnio formato, o vėliau gal išaugtų į kasmetinę rimtą agropolitikos aptarimo platformą.

„Galima tikėtis, kad tai pritrauktų daugiau dėmesio, lankytojų ir suteiktų svarumo parodai ir mūsų šaliai. Jeigu dalyvautų kitų šalių politikai, ministrai, būtų galima ne tik gvildenti aktualius klausimus, bet ir priimti atitinkamus dokumentus, kurie pasiektų Briuselį. Jeigu rengtume kasmet, galėtume pademonstruoti tam tikrą lyderystę“, – idėją redakcijai išplėtojo „Lytagros“ komercijos direktorius.

Įneštų gyvasties

Bendrovės „Bioenergy LT“ vykdomasis direktorius Audrius Gegeckas ŪP sakė, kad įmonė turi nemažai patirties organizuojant tarptautinius forumus, todėl pritartų panašaus pobūdžio renginio sumanymui. „Europarlamentarų, kitų šalių žemės ūkio ministrų ir ūkininkų dalyvavimas tarptautiniame forume įneštų gyvasties į Lietuvos agrosektorių ir padėtų į konkrečias problemas pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Tikiu, kad įvairialypė komunikacija pateisintų ar net viršytų susirinkusiųjų lūkesčius, paskatintų atrasti tinkamiausius problemų sprendimo būdus. Tokio pobūdžio renginiai yra visapusiškai naudingi ir strategiškai svarbūs: jie ne tik fiziškai suburia bendraminčius, besidalijančius patirtimi, pasiekimais, patarimais, bet ir padeda globaliau pažvelgti į šiandienos iššūkius ilgalaikėje perspektyvoje“, – samprotavo A. Gegeckas.

Produktus tvaresnei augalininkystei gaminančios įmonės „Bioversio“ vadovas Stanislav Balion mano, kad paroda sulauktų daugiau dėmesio, suteikus jai daugiau tarptautiškumo. „Diskusijos agropolitikos klausimais tarptautiniu lygiu, kitų šalių požiūris ir patirtis tikrai pakylėtų parodą į kitą lygį. Žemės ūkyje dabar keliama nemažai reikalavimų, tačiau stinga instrumentų, kaip juos įgyvendinti praktiškai. Diskutuoti yra apie ką“, – ŪP teigė jis.

Politikavimui – ne, dalykiškumui – taip

Įmonių grupės „Dojus“ įkūrėjas Pranas Dailidė siūlė įvertinti, koks būtų tokio renginio tikslas ir ar būtų kokios nors praktinės naudos: „Iniciatyvos geros, bet kad tik nebūtų politikavimo. Jau matėme, kaip parodos tampa vieta politikams pasirodyti ir užsidėti „varnelę“ valdžiai. Diskusijos turi būti dalykiškos.“

Jo manymu, verta svarstyti, ar paroda „Ką pasėsi“ turėtų būti kasmetinė, apie ką jau senokai diskutuojama. „Orientuojamės į demoturus, tikslinę auditoriją, kai į technikos demonstraciją susirenka siauresnis ratas dalyvių. Aišku, reikalingos ir tokios parodos, bet kyla dažnumo klausimas – ar tikrai jų reikia kasmet“, – akcentavo P. Dailidė. ŪP pašnekovas užsiminė, kad ir dabar niekas nedraudžia žemdirbiams ir politikams diskutuoti ir ieškoti optimalių sprendimų. „Dabar tikrai pakanka iššūkių, turime eiti inovacijų ir pertvarkos keliu, bet reikia ir bendruomenę prie to pratinti, rodyti lyderystę. Tad šiuo aspektu tokia iniciatyva būtų gera“, – konstatavo P. Dailidė.

Bendrovės „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega redakcijai sakė, kad technikos pardavėjai tiekia rinkai tai, ko reikia žemdirbių bendruomenei, ir prisiderina prie politikos, bet nėra linkę ją aptarinėti. „Galime tik svarstyti, kad paroda galėtų pramečiuoti. Vienus metus galėtų vykti rimta paroda, kitus – galbūt kitokio formato renginys, orientuotas į demoturą ar lauko dieną“, – kalbėjo įmonės atstovas.

Nuo ministrų visiems bloga

Bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis buvo kategoriškas: „Manau, politikų diskusijos jokios naudos nedavė ir neduos – pradedant nuo mūsiškių, kurie sėdi Žemės ūkio ministerijoje, iki Prancūzijos ar kitų šalių žemės ūkio ministrų. Per juos žemdirbys neprasibrauna iki parodos, tad gali spjauti ir neatvažiuoti. Čia yra ne politikų, o žemdirbių, technikos ir chemijos produktų gamintojų paroda. Ūkininkas turi pamatyti naujausią techniką ir technologijas, ne visi gi važiuoja į Hanoverį ar kitur, tad turime čia parodyti.“

Vakarietiška technika prekiaujančios įmonės vadovas užtikrino, kad nuo politikų kliedesių visiems darosi bloga. „Prieš 15 metų visi skiedė, kad žemę reikia visur arti, nes nuo to esą visas gėris priklauso, tą ir darėme. Dabar ant pjedestalo – neariamoji žemdirbystė. Ją remsime milijonais, taupysime ir mažinsime žemdirbiams degalų kiekį... Jau turime ir rezultatų. Kas paaiškėjo šiemet? Ogi tai, kad ten, kur taikytos neariamosios technologijos, dirvos paviršiuje susiformavo pluta, tyvuliavo vanduo... Dar vienas pavyzdys – keliame saulės baterijas ant stogų, jas užsnigo ir kas iš to? Lietuva – ne Italija, bet mes ir toliau kliedime“, – aštrių įžvalgų nestokojo R. Trainaitis. Jis įsitikinęs, kad reikia klausytis ne ministrų ar kitų žemės nečiupinėjusių teoretikų iš Briuselio, o patyrusių tikrų agronomų, kurie dešimtmečius arė, kultivavo, sėjo ir t. t. Ir gerus žemės ūkio specialistus mums reikia ruošti, kad galėtų atskirti, kur grūdai, o kur – pelai.

„Niekas mums nepadėjo ir nepadės, jeigu patys nedirbsime. Ir nereikia čia išradinėti dviračio, mokykimės technologijų, naujovių iš tų šalių, kur panašios gamtinės sąlygos, darbo kultūra, pavyzdžiui, Švedijos, Danijos. Renkime seminarus, konsultacijas ir t. t.“, – dėstė „Rovaltros“ vadovas.

Labiau sudomintų inovacijos

Bendrovės „Agrokoncernas“ Tiksliųjų technologijų skyriaus vedėjas Arnas Radzevičius suabejojo, ar reikėtų verslo inicijuojamą ir vystomą parodą politizuoti. Jis įsitikinęs, kad daugiau svorio ir tarptautiškumo suteiktų inovacijų, kurių galima būtų pritraukti iš įvairių vietų, demonstravimas. Tokiu atveju galima tikėtis daugiau svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kt.

„Nūnai yra labai daug įvairių žemės ūkio startuolių Europoje, skiriama daug finansavimo jų produktams, inovacijoms diegti. Parodoje būtų daug įdomiau pasižiūrėti į daiktą, su kuriuo gali pakeisti darbo procesus, naujai pažvelgti į savo darbo kultūrą, pelną, gamybos apimtis ir t. t., nei paklausyti protingų politikų kalbų. Gyvai pasižiūrėti tokių dalykų važiuojame į Hanoverį Vokietijoje, Prancūziją ir kitur. Stendus, kuriuose pristatomos tokios naujovės, būna aplipę lankytojai. Tai suteikia didelę vertę parodai“, – aiškino į inovacijas besiorientuojantis už augalų apsaugos verslo kryptį atsakingas bendrovės atstovas. A. Radzevičius sutiko, kad būtų galima surengti forumą žalumo ir tvarumo tema: „Kiek keliauju, matau, kad tai akcentuojama visur, Europoje vyrauja tokia bendra tendencija, niekas nebekvestionuoja sprendimų. Kaip bus įgyvendinama žalioji kryptis – jau vietinio lygio sprendimai.“

Politikos niekaip neišvengsi

Bendrovės „Agroservisas LT“, valdančios prekybos tinklą „Agrobond“, vadovui Valdemarui Jacikui idėja dėl tarptautinio forumo ar konferencijos parodos metu patiko. Jis patikino, kad tokiame renginyje dalyvautų, gal turėtų ir ką pasakyti. Kokia būtų jo tematika, reikėtų visiems gerai pamąstyti.

„Politikavimo neišvengsi, nes viskas yra politika, tai turėtume žinoti ir, ko gero, akcentuoti visur – ir žemės ūkyje, ir kitur. Manau, tuo turėtų domėtis kiekvienas pilietis, ypač turint omenyje dabartines realijas, kai netoliese vyksta karas. Mums valdžia bando įdiegti, kad politika – elito užsiėmimas. Bet jeigu paanalizuosime, ką šis žodis reiškia, sužinosime, kad politika – viešųjų reikalų tvarkymas. O tuo turėtų domėtis kiekvienas asmuo ir mokesčių mokėtojas. Jau nekalbant apie žemės ūkyje dirbančius ir kaime gyvenančius žmones, kurių skaičius gana nemažas“, – savo požiūrį redakcijai išdėstė bendrovės vadovas.

Jis tęsė, kad jeigu visuomenė sutaria gyventi demokratinėje valstybėje, tada visi turėtų įsipareigoti bent šiek tiek domėtis politika – bendraisiais viešaisiais reikalais. „Jeigu tuo nesidomime, tada už mus nuspręs koks kunigaikštis, diktatorius ar komisaras – nurodys, ką sėti ir auginti, ir nuspręs, kiek metano išskiria mūsų karvės. Mūsų tėvai ir seneliai pagal paliepimą sėjo kukurūzus, panašu, kad ir dabar tokiu keliu einame“, – pastebėjo V. Jacikas.

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.