„Einame link sutarimo. (...) Nesutarimo klausimų lieka vis mažiau, bet kiekvieną kartą iškyla papildomi patikslinimai ir duodama užduotis Finansų ministerijai paskaičiuoti, palikti, kas naudingiausia“, – po mokesčių pakeitimus svarstančios darbo grupės posėdžio žurnalistams ketvirtadienį sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Nemuno aušros“ narys Robertas Puchovičius teigė, kad mokestinė vertė, nuo kurios bus apmokestinamas būstas, bus „ne 20, ir ne 60 (tūkst. eurų – BNS)“.
„Garažų neapmokestinsime. Tikrai bus didesnė (mokestinė vertė – BNS). (...) Mokesčiai gali būti ir mažesni šioje vietoje kažkam, ne tik didės, jie bus tikrai geri tie mokesčiai dėl nekilnojamo turto“, – žurnalistams sakė R. Puchovičius.
„Mes kol kas skaičiuojame tokią ribą, kad tikrai tie žmonės, kurie neturi tokių brangių turtų, jiems arba nereikėtų mokėti visai, arba (reikėtų – BNS) labai simboliškai mokėti – iki 100 eurų (per metus – BNS), apie tokias sumas sakome. Tikrai ne 200, ir ne tūkstančiais eurų“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ atstovas.
Finansų ministerijos parengtas projektas rodo, kad siūloma būstą apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų RC nustatomos mokestinės vertės taikant nuo 0,2 iki 2 proc. tarifus.
Anot A. Syso, patikslinti Registrų centro duomenys rodo, kad nuo 2021 metų būsto vertė padidėjo apie 90 proc.
„Jeigu 2021 metais 60 proc. būsto kainavo mažiau nei 20 tūkst. eurų, tai šiandien ta vertė jau yra ne 20 (tūkst. eurų – BNS), o jau dvigubai daugiau“, – aiškino A. Sysas.
Jo teigimu, bus siekiama nustatyti, kad nedidelį arba vienintelį būstą turintys žmonės už jį „faktiškai nemokėtų arba mokėtų minimaliai“, o iki 200 tūkst. eurų vertės būstui metiniai mokesčiai bus „absoliučiai nedideli“. Pasak Seimo nario, mokesčiai už būstą būtų mokami nuo suminės jo vertės.
„Nedidelį būstą turintis žmogus 10 ar 15 eurų metinio mokesčio tikrai galėtų sumokėti“, – sakė A. Sysas, vėliau teigęs, kad didžioji dalis būsto turėtojų nieko nemokėtų.
Socialdemokrato teigimu, Finansų ministerija siūlant du GPM tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32 proc., taip pat svarstoma nustatyti tarpinį 25 proc. tarifą ir labai brangiam turtui papildomą 8 proc. suminį mokestį.
„Nemuno aušros“ atstovas Dainoras Bradauskas teigė, kad 70–80 proc. Lietuvos gyventojų mokesčiai nesikeis: „Labiau gali pakisti tik gaunantiems labai aukštas pajamas – virš 120 VDU (vidutinių darbo užmokesčių – BNS)“.
Koalicijos atstovų teigimu, dar nesutarta, kiek bus didinamas pelno mokesčio tarifas, tačiau teigiama, kad jis turėtų būti didinamas 1–2 proc. punkto. Finansų ministerija jį siūlo didinti 2 punktais iki 18 proc.
„Kitą savaitę dėl pelno mokesčio mes jau galėsime pasakyti, ką nutarėme. (...) Ne daugiau dviejų (procentų – BNS)“, – sakė R. Puchovičius.
R. Puchovičiaus bei A. Syso teigimu, koalicijos partneriai sutaria dėl vadinamojo cukraus mokesčio.
Tačiau, anot A. Syso, vyksta diskusijos dėl pasiūlymo ne gyvybės draudimo įmokas apmokestinti 5 ir 10 proc. tarifais.
Paklaustas, ar sutarta dėl siūlymo didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc., A. Sysas teigė, kad svarstomi ir kiti variantai: „Galbūt atsiras 5, 15 ir 20 proc. (PVM tarifai – BNS). (...) Bet apie 12 proc. tikrai yra kalbama“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigė pasiūlęs Finansų ministerijai ieškoti galimybių papildomai apmokestinti aplinkos taršą bei internetinius azartinius lošimus: „(Pasiūlėme – BNS) kažką nuimti iš to bendro paketo, nes tikrai ne viskam pritarėme ir apsvarstyti kelias alternatyvas“.
„Visi aplinkosauginiai mokesčiai atneša apytiksliai apie 55 mln. eurų. Tai ne tik automobiliai, bet ir karjerai, įvairiausi išmetimai. Kol kas nepaliesta aplinkosauga iš viso, nėra jokių pasiūlymų“, – žurnalistams sakė T. Tomilinas.
Darbo grupė į trečią posėdį planuoja rinktis pirmadienį.
Autorius Giedrius Gaidamavičius
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama