Biostimuliantai – mada ar reali pagalba kovojant su klimato iššūkiais?

Du pirmuosius žiemos mėnesius turėjome teigiamą temperatūrą ir gausesnius nei praėjusiais metais kritulius. Jie išplovė mitybinius elementus, ypač azotą, į gilesnius dirvožemio sluoksnius, o iš ten augalams juos bus sunkiau pasiimti. Besibaigianti žiema parodė savo žiemišką veidą. Spustelėjęs šaltis ledu sukaustė ne tik ežerus, bet ir dirvožemį – įšalas vietomis siekė iki 30 cm. Ir nors tai nebuvo kritiniai šalčiai, kurie galėjo padaryti nepataisomos žalos pasėliams, bet visi pastebėjome, kad laukai dėl apšalusių augalų lapų staiga parudavo. O po šalčių prasidėjo gausūs lietūs, žemesnėse laukų vietose ėmė kauptis vanduo, kuris pavasariui besiruošiantiems augalams taps papildomu iššūkiu.

Kaip elgtis dabar norint išsaugoti derlių?

Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šiemet reikės spręsti vis kitokius iššūkius, su kuriais susiduria po žiemos atsigaunantys augalai. Ir čia mes į pagalbą galime pasitelkti biostimuliantus, kurie padeda ne tik kritinėse situacijose esantiems augalams, bet ir padeda jiems užsigrūdinti, pasirengti būsimiems iššūkiams. Biostimuliantai nėra trąšos, kuriomis mes galime pamaitinti augalą. Tai yra priemonės, kurios augalui padeda geriau įsisavinti visas maisto medžiagas, kurias jie gauna su trąšomis, padeda augalui suaktyvinti pavasarį sunkiai įsibėgėjančią fotosintezę, taip pat padeda lengviau išgyventi įvairius stresinius laikotarpius, kurių ypač pavasarį gausu – tai ir temperatūrų kaita, drėgmės trūkumas ar jos perteklius, pesticidų naudojimas.

Kada verta naudoti biostimuliantus siekiant geriausio jų poveikio?

Biostimuliantų yra įvairių ir kiekvienas iš jų daro vis kitą darbą. Ankstyvą pavasarį reikėtų rinktis biostimuliantus, kurie skatina šaknų sistemos vystymąsi, kurie veikia prie mažesnių temperatūrų, kurie turi veikimą ne tik per lapus, bet ir per dirvą. Tokie biostimuliantai padeda augalui geriau įsitvirtinti, užauginti didesnį šaknyną. Taip mes padidiname tręšimo efektyvumą, ypač tai aktualu kalbant apie tręšimą azotinėmis trąšomis. Azotas – svarbus elementas derliaus ir ypač jo kokybės formavimui, todėl labai svarbu sumažinti jo išsiplovimo nuostolius.

Vėliau, prasidedant intensyviam vegetatyviniam augimui, svarbu naudoti biostimuliantus, kurie labiau skatina maisto medžiagų pernešimą ir kaupimą būsimo derliaus formavimui augale, skatina fotosintezę, kuri aprūpina pasėlių energetinius poreikius. Na ir žinoma, pagrindinė visų biostimuliantų savybė, tai turėtų būti gebėjimas padėti augalui apsisaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų ir greičiau atsigauti po stresinio periodo.

Kokius biostimuliantus verta rinktis?

Renkantis biostimuliantus svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį, veikimo mechanizmą ir pritaikymą skirtingose augimo stadijose. TIMAC AGRO gaminami biostimuliantai išsiskiria pažangia sudėtimi, kurioje derinami natūralūs augimą skatinantys junginiai, mikroelementai ir inovatyvios veikliosios medžiagos. TIMAC AGRO siūlo sprendimus, pritaikytus įvairiems augalų vystymosi tarpsniams, todėl ūkininkai gali užtikrinti optimalias sąlygas derliaus potencialui išlaikyti visos vegetacijos metu.

Biostimuliantai - tai ne mada. Tai naujos kartos efektyvi priemonė leidžianti greičiau atsigauti silpniems augalams. Tuo pačiu, tai priemonė, kuri labai reikšminga ir stipriems augalams, kuriems svarbu išlaikyti aukštą derliaus potencialą visos vegetacijos metu.

https://www.timacagro.lt/

Algimantas OSTROMECKAS, „Timac Agro Lietuva“ produktų vadovas

Nr. 77/7