Kodėl būtina paankstinti vilkų medžioklės sezoną Lietuvoje?

„ŪP akcija – sveikintina. Dažnu atveju akcijos sėkmė priklauso nuo to, kas pradeda kelti problemą. Žinome, kiek buvo atvejų, kai klausimą iškeldavo medžiotojai ir iš karto sulaukdavo atmetimo reakcijos. Manau, kad šiuo atveju žiniasklaidos priemonė – „Ūkininko patarėjas“ – pati objektyviausia, atspindinti mūsų visų nuomonę. Visuomenė gali susidaryti objektyvų vaizdą. Išanalizavus informaciją, bus lengviau ir politikams priimti sprendimus.

Jau kelinti metai, ypač – pastarieji, kai nėra gilių šaltų žiemų. Paprastai vilkai sėkmingiausiai medžiojami medžioklių su varovais metu – žiemą, kai pašalę ir yra sniego, galima medžioti sudėtingiausiuose miškuose, pelkėse, o to nepadarysi rudenį. Pernykštis pavyzdys, kai nebuvo sumedžiotas visas vilkų limitas, rodo, kad reikia priimti sprendimus.

Mes nesame dviračio išradėjai, užtenka pažiūrėti užsienio, kaimyninių šalių praktiką ir naudojamą metodiką. Ne vienoje šalyje vilkų medžioklės sezonas prasideda anksčiau negu pas mus. Jei ir Lietuvoje taip atsitiktų, būtų išspręsta nemaža dalis gyvulių augintojų galvos skausmo. Ganymo sezonas – dar pačiame įkarštyje. Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje gyvuliai dar ganosi laukuose, o tuo pat metu vilkai vilkiukus moko medžioti. Šis laikotarpis galėtų būti efektyviausias medžiojant probleminius vilkus. Manau, kad tai yra gera galimybė padėti ūkininkams apsaugoti gyvulius. Juo labiau, kai vilkai yra gaujoje, pagal Aplinkos ministerijos (AM) rekomendacijas pirmiausia medžiojami jaunikliai, silpnesni, medžiojimo įgūdžių neturintys vilkai.

Latvijoje, Estijoje vilkų medžioklės sezonas pradedamas liepos 15 d. Ten šiek tiek kitoks metų laikų ciklas, greičiau prasideda rudens, žiemos sezonai, anksčiau susidaro tinkamos sąlygos medžioklei. Rudenį fiksuojami dažniausia naminių gyvūnų užpuolimai. Ir nebūtinai vilkai taip elgiasi dėl ėdesio trūkumo.

Paankstintas vilkų medžioklės sezonas jų populiacijai grėsmės nekelia. Vilkų kas metai vis gausėja visose trijose Baltijos šalyse. Todėl tiek ekonomiškai, tiek moksliškai sezono paankstinimas yra pagrįstas. Mūsų AM specialistai turėtų tai įvertinti, sprendimas galėtų būti panašus, atsižvelgiant į kaimyninių šalių praktiką. Galbūt nereikėtų iš karto drastiškai vilkų medžioklės sezoną ankstinti, jį pradedant nuo liepos 15 d., bet logiška nustatyti su elnių patinų sezono pradžia – rugpjūčio 15 d., o po medžioklės sezono daryti išvadas ir galbūt dar labiau ankstinti vilkų medžioklę. Kiek iš praktikos tenka girdėti, dažnai medžiotojai dabar vilką sumedžioja atsitiktinai, medžiodami elnius ar šernus.

Turbūt nėra kito būdo vilkų populiacijai reguliuoti, kaip medžioklė. Klausimas atviras tik dėl terminų. Vilkas – gudriausias iš plėšriųjų žvėrių, labai atsargus, turi jautrią uoslę, vadinamąjį šeštąjį pojūtį, puikiai prisitaiko prie aplinkos. Įvilioti į spąstus, kažkaip kitaip jį pagauti – praktiškai neįmanoma. Vilkų nesustabdo, jų neatriboja ir tvoros.

Prieš keletą metų per medžioklės sezoną buvo nustatyta vos 60 vilkų kvota. To pasekmės matomos dabar. Vilkai pasirodo jau ir dienomis, ateina į gyvenvietes, gyvulius papjauna įlindę net į ūkinius pastatus. Jie atranda naujų būdų, kaip išgyventi. Pagal AM atliktų tyrimų duomenis, vilkų populiacija nuolat didėja. Lietuvoje priskaičiuojama apie 1 000 vilkų, nors optimalus jų skaičius turėtų būti apie 200. Tiek vilkų būtų saugu ir dėl jų populiacijos, kraujomaišos, ir dėl padaromos žalos ūkiniams gyvuliams. 1 000 vilkų mūsų šaliai – gerokai per daug. Medžioklės termino paankstinimas galėtų būti vienas iš sprendimo būdų padidėti tikimybei, jog tas limitas, kurį nustato dabar galiojanti metodika, būtų išnaudotas. Vilkų nustotų daugėti geometrine progresija, kaip yra iki šiol.

Žinoma, galima sulaukti prieštaravimų dėl vilkų medžioklės paankstinimo. Pavyzdžiui, teiginių, kad vilkus apskritai reikėtų uždrausti medžioti, taip reguliuojant smarkiai pagausėjusią elnių populiaciją. Bet taip nebūtų. Elniai yra daug stipresni ir greitesni už vilkus, kurie medžioja patogesnį grobį – stirnas, šernus, naminius gyvulius. Šiuo atveju reikia vadovautis ne emocijomis, o mokslininkų atliekamais genetiniais nenuginčijamais tyrimais. Daugelis nusistačiusiųjų prieš vilkų medžioklę gyvena didmiesčiuose, miestuose. Nei Vilniuje, nei Kaune ar Klaipėdoje vilko nepamatysi. Vilkas nėra miesto žvėris, atvirkščiai – atsargus, laukinis, sėlinantis naktį. Tačiau kaimų gyventojai, ūkininkai vilkų, ir ne po vieną, mato ir dienomis. O tai jau kelia susirūpinimą. Sudėjus ir genetinius tyrimus, ir stebėjimų, medžiotojų vaizdo kamerų duomenis, tik patvirtinamas vilkų populiacijos didėjimas. Vilkų daroma žala – tiesioginė finansinė žala valstybei, populiacijos sureguliavimas padėtų nukreipti lėšas išsaugoti kitoms retoms gyvūnų rūšims, kurių yra nemažai.

Kadangi daug metų vilkų populiacija buvo visiškai nekontroliuojama, manau, prireiktų bent 2–3 metų, kol vilkų skaičius stabilizuotųsi. Lietuvos teritorija nėra didelė. Tyrimai rodo, kad nemažai vilkų gaujų „persidengia“ su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kurioje kol kas vilkai nemedžiojami, jau aktyviai diskutuojama dėl jų daromos žalos ūkiniams gyvūnams. Beje, ten jau pasitaikė atvejų, kai vilkai puolė žmones. Vadinasi, problema ryškėja ir labiau urbanizuotoje, didesnių miestų negu Lietuva turinčioje kaimyninėje šalyje. Nuo Baltarusijos esame atsitvėrę tvora, tačiau per pelkes tvoros ruožai yra atviri vilkams. Mūsų vilkų populiacijos „persidengia“ ir su Latvijos, kurioje gausu miškingų teritorijų.

Sprendimą dėl vilkų medžioklės sezono paankstinimo turi priimti AM. Nėra jokių kliūčių tą padaryti. Tai – tik politinis sprendimas, kurį būtina įgyvendinti. Vilkai yra saugomi pagal Berno konvencijos saugomų gyvūnų sąrašus, jiems turi būti nustatytas medžioklės terminas. Tačiau nustatyti terminą, atsižvelgiant į problemas, yra konkrečios šalies reikalas. Lietuvoje vilkų medžiojimo sezonas galėtų prasidėti mėnesiu ar pusantro anksčiau, negu yra dabar.“

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.