Ashburn +23,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 27 Geg 2024
Ashburn +23,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 27 Geg 2024

Kodėl BŽŪP „pamiršo“ žemės ūkio bioįvairovę?

2021/04/20


1992 m. Rio de Žaneire susitariančios šalys pasirašė Biologinės įvairovės konvenciją. Lietuvos Seimas ją ratifikavo 1995 m. Periodiškai vykstančios šalių konferencijos (COP) yra konvencijos valdymo organas, kurio sprendimai skatina jos įgyvendinimą. Biologinės įvairovės konvencijos COP 5 sprendimas V/5 buvo skirtas žemės ūkio bioįvairovei. Vėlesniais metais vykusiose šalių konferencijose taip pat buvo grįžtama prie žemės ūkio biologinės įvairovės temos, tačiau šios sąvokos kažkodėl neliko nei Europos Komisijos Parlamentui ir Tarybai pasiūlytame Strateginio plano reglamente, nei Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl BŽŪP poveikio biologinei įvairovei, nei naujausioje 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje.

Galbūt kaip tik dėl to, kad nėra specifinio požiūrio į žemės ūkio bioįvairovę, sektoriaus indėlis į bioįvairovės išsaugojimą vertinamas supaprastintai ar net populistiškai – dažniausiai lyginant paukščių ar apdulkintojų populiacijų pokyčių indeksus, teritorijai „Natura 2000“ skirtus plotus ir pan., ignoruojant teigiamą žemės ūkio indėlį kitose ne mažiau svarbiose bioįvairovės išsaugojimo srityse. Tada daromos išvados, kad „BŽŪP nesustabdė biologinės įvairovės padėties blogėjimo žemės ūkio paskirties žemėje“ ir už žemės ūkį atsakančios institucijos, nebedrįsdamos pasikliauti agrarinių mokslų atstovų rekomendacijomis, ieško aplinkosaugos specialistų pagalbos.

COP 5 sprendimo V/5 priede teigiama, kad žemės ūkio biologinė įvairovė yra platus terminas, apimantis visus biologinės įvairovės komponentus, susijusius su maistu, žemės ūkiu, ir visus biologinės įvairovės komponentus, sudarančius agroekosistemą: gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų įvairovę ir kintamumą genetiniu, rūšių ir ekosistemų lygmeniu, kurie yra būtini pagrindinėms agroekosistemos funkcijoms, jos struktūrai ir procesams palaikyti.

Šalys konferencijoje pripažino „ypatingą žemės ūkio bio­loginės įvairovės pobūdį, jos išskirtinius bruožus ir problemas, kurioms reikia išskirtinių sprendimų“. Išskirtiniai bruožai yra šie:

a) žemės ūkio biologinė įvairovė yra būtina norint patenkinti pagrindinius žmonių poreikius apsirūpinti maistu ir pragyvenimo šaltiniais;

b) žemės ūkio biologinę įvairovę valdo ūkininkai; nuo šios žmogaus įtakos priklauso daugybė žemės ūkio biologinės įvairovės komponentų; vietinės žinios ir kultūra yra neatskiriama žemės ūkio biologinės įvairovės valdymo dalis;

c) šalyse yra didelė maisto ir žemės ūkio genetinių išteklių tarpusavio priklausomybė;

d) pasėlių ir naminių gyvūnų vidurrūšinė įvairovė yra tiek pat svarbi, kaip ir rūšių įvairovė, ir buvo labai išplėtota žemės ūkyje;

e) dėl žmogaus valdomos žemės ūkio biologinės įvairovės laipsnio jos išsaugojimas gamybos sistemose yra savaime susijęs su tvariu naudojimu;

f) nepaisant to, dabar didelė dalis biologinės įvairovės išsaugoma genų bankuose ar selekcininkų medžiagose;

g) aplinkos, genetinių išteklių ir valdymo praktikų sąveika, kuri vyksta agroekosistemose, dažnai padeda išlaikyti dinamišką žemės ūkio biologinės įvairovės portfelį.

Identifikuojamos šios žemės ūkio biologinės įvairovės dimensijos:

a) genetiniai maisto ir žemės ūkio ištekliai, įskaitant:

  • augalų genetinius išteklius, įskaitant ganyklų rūšis, genetinius medžių išteklius, kurie yra neatsiejama ūkininkavimo sistemų dalis;
  • gyvūnų genetinius išteklius, įskaitant žuvininkystės genetinius išteklius tais atvejais, kai žuvų gamyba yra ūkininkavimo sistemos dalis, ir vabzdžių genetinius išteklius;
  • mikrobinius ir grybelinius genetinius išteklius;

(Tai yra pagrindiniai žemės ūkio gamybos vienetai, įskaitant kultivuojamas rūšis, domestikuotas rūšis ir valdomus laukinius augalus bei gyvūnus, taip pat laukinius kultivuojamų ir domestikuotų rūšių giminaičius.)

b) žemės ūkio biologinės įvairovės komponentai, teikiantys ekologines paslaugas. Tai apima ir įvairius organizmus žemės ūkio gamybos sistemose, kurie įvairiu mastu prisideda prie:

  • maistinių medžiagų ciklo, organinių medžiagų skaidymo ir dirvožemio derlingumo palaikymo;
  • kenkėjų ir ligų reguliavimo;
  • apdulkinimo;
  • vietinių laukinių gyvūnų, buveinių priežiūros ir gerinimo jų kraštovaizdyje,
  • hidrologinio ciklo palaikymo;
  • erozijos kontrolės;
  • klimato reguliavimo ir anglies sekvestravimo;

c) abiotiniai veiksniai, turintys lemiamą poveikį žemės ūkio biologinės įvairovės aspektams;

d) socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai aspektai, nes žemės ūkio biologinę įvairovę daugiausia lemia žmogaus veikla ir valdymo praktika, jie apima:

  • tradicines ir vietines žinias apie žemės ūkio biologinę įvairovę, kultūrinius veiksnius ir dalyvavimo procesus;
  • turizmą, susijusį su žemės ūkio kraštovaizdžiu;
  • kitus socialinius ir ekonominius veiksnius.

Kaip matyti, Biologinės įvairovės konvencijos rėmuose žemės ūkio bioįvairovės išsaugojimas yra neatsiejamas nuo žemės ūkio gamybos ir aprūpinimo maistu: žemdirbystės ir gyvulininkystės, dirvožemio maisto medžiagų valdymo, kalkinimo ir drėgmės režimo palaikymo, sėjomainų, kenksmingų organizmų kontrolės, eroziją mažinančių ir anglies sekvestraciją didinančių praktikų ir t. t. Todėl BŽŪP Strateginiame plane galbūt visgi reikėtų atsisakyti siauro aplinkosauginio požiūrio į bioįvairovę ir sugrįžti prie esmės – tvarios žemės ūkio veiklos, prisidedančios ir prie žemės ūkio bioįvairovės išsaugojimo, skatinimo ir rėmimo.

Eimantas PRANAUSKAS ŪP apžvalgininkas 2021-04-20
Dalintis
2024/05/27

Vietos maisto sistemos: dramblys kambaryje, tačiau niekas apie jį nešneka

(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto sistema – potenciali socialinė inovacija. Ji gali tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialine infrastruktūra, smulkiojo verslo pradžia, naujai sukurtomis darbo vietomis ar vietoje užaugintos žemės ūkio pr...
2024/05/27

Pieno gamintojai Briuselyje reikalavo sąžiningų kainų

Šiandien Europos pieno taryba (EMB) Briuselyje surengė taikią demonstraciją, reikalaudama teisingumo žemės ūkio sektoriuje ir deramų pajamų ūkininkams.
2024/05/27

Biokuras Lietuvoje ir vėl tapo pigiausias Baltijos šalyse

Pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,9 proc., benzinas 0,3 proc. Tuo tarpu nežymiai didėjo kitų energijos išteklių kainos: biokuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc., TTF gamtinių dujų vidurkis pakilo 1,4 proc., o did...
2024/05/27

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo i...
2024/05/27

VMVT patikrinimas atskleidė šiurkščius pažeidimus mėsos perdirbimo įmonėje: nesaugi produkcija sunaikinta

Šių metų, gegužės 8–10 dienomis Valstybinės maisto ir veterijanijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius atliko planinį patikrinimą mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Riamona“, esančioje Alytaus rajone. &Sc...
2024/05/27

Nuogąstavimai pasitvirtino: Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Hidrologinių tyrimų skyriaus atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims, pavojingai mažą ribą.
2024/05/27

Ministras K. Navickas siekia, kad padidinti muitai būtų taikomi kuo platesniam rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos sąrašui

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje dalyvaujantis  žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paragino Europos Komisiją (EK) kuo skubiau išplėsti iš Rusijos ir Baltarusijos į ES importuojamų žemės ūki...
2024/05/27

Sveikatos apsaugos sistemų ekspertė: kai kurie Lietuvos rodikliai – žemiausi ES

Slopstant pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistemas sukrėtusios Covid-19 pandemijos pasekmėms, Lietuvoje neišvengiamai teks atsigręžti į ankstesnes, dar iki pandemijos vyravusias problemas.
2024/05/27

Europos Komisija: užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais – stabili

2024 m. vasarį ES prekybos žemės ūkio ir maisto produktais perteklius pasiekė 6,2 milijardo eurų, t. y. 24 proc. daugiau nei sausio mėn. Dėl gero žinomumo ir didelės gamybos ES tebėra didžiausia pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotoj...