Kodėl Pačkėnų moterys neįsižeidžia pavadintos... raganomis

Turizmo versle dabar madingas tamsiųjų istorijos puslapių turizmas. Europoje rasime kelias dešimtis tokių muziejų, kurie pasakoja apie šiurpiuosius viduramžius, raganų medžioklę.

Vienas garsiausių – Anglijoje, Kornvalyje (Boscastle), veikiantis Raganavimo ir magijos muziejus. Jis įkurtas dar 1960 m., turi vieną didžiausių su magija ir raganavimu susijusių kolekcijų pasaulyje. Muziejus pristato tiek istorinę raganų persekiojimo, tiek praktinės magijos pusę. Garsus Šveicarijos raganų muziejus, kurį galima rasti Griuningene, senovinėje Lybigo pilyje. Jame sukaupta medžiaga pasakoja apie šios šalies raganų medžioklės istoriją, ekspozicijose apžvelgiami viduramžių teismai, inkvizicijos metodai, liaudies medicina. O Ispanijoje Raganų muziejus veikia raganų persekiojimu garsioje persekiojimo vietovėje Baskų krašte, Zagaramurdyje. Čia pristatoma 17 a. raganų teismų istorija, inkvizicija ir vietos folkloras. Panašių muziejų Europoje yra ir daugiau.

Raganų teismų būta ir mūsų kraštuose, nors jų mastas neprilygo tam, kas vyko Ispanijoje, Portugalijoje ar Vakarų Europoje.

Lietuviškosios raganos – geruolės, bet kodėl Pačkėnai?

Senovės lietuviams raganos buvo mitologinės, stebuklingų galių turinčios būtybės. Apie tai byloja vietovardžiai – kaip antai legendomis apipintas Šatrijos kalnas. Lietuvoje net keliems kalnams suteikti raganos vardai: Kuršių nerijoje, Širvintų ir Ukmergės rajonuose; Radviliškio rajone dunkso Raganų piliakalnis. Šiaulių rajone yra Raganių kaimas...

Tačiau kodėl Raganų muziejus atsirado su raganavimu ir raganomis visai nesusijusioje gyvenvietėje – Pačkėnuose.

Sprendimas gimė tarsi savaime, bendruomenei galvojant, kam pritaikyti tuščias laisvalaikio centro patalpas. Kaime gyvena tautodailininkė Judita Krutoguz, kuri daugelį metų kuria raganaites. Nuotaikingų lėlyčių ji į pasaulį išleido nesuskaičiuojamą daugybę.

Tautodailininkės padovanota kolekcija ir davė pradžią Raganų muziejui. Tai buvo beveik prieš septynerius metus. Pamažu ekspoziciją turtino lankytojų dovanos, kai kurios raganaitės atgabentos iš užsienio. Pasak Pačkėnų „raganos“ Loretos Prosvirovos, dabar muziejuje yra 101 dovanota raganaitė.

Šiame muziejuje vyrauja geruolės raganos, naminukai. „Ragana“ Loreta atskleidžia nemažai paslapčių apie šių būtybių gyvenimą. Ji net pasiūlo galimybę išmėginti burtus – esą viename delne laikant žiupsnelį druskos, o kitą ranką uždėjus ant stebuklingo plazmos rutulio ir galvojant apie savo norą, tas noras būtinai išsipildys...

Organizuoja veiklas, siūlo įsigyti savo gamybos produkcijos

Vienintelis Lietuvoje raganų muziejus siūlo ne tik ekskursijas, bet ir įvairias edukacijas, pramogas. Čia rengiamos smagios šventės, bendruomenės moterys gali išvirti Laumių košės...

Siūlomi suvenyrai ir lauktuvės, bendruomenės narių pagaminti skanėstai: Raganų liežuviai, Laumių piršteliai, saldainiai „Rupūžėlė šokolade“, Laumių uogienė... Bendruomenės pirmininkė Dana Žigienė patvirtina, kad jų produkcija turi gerą paklausą.

Bendruomenė idėjų nepristinga. Pačkėniškiai didžiuojasi agentūros „Factum“ diplomu, kuris patvirtina jų pasiektą rekordą: ilgiausią surištų skarų virtinę – 622,98 m ilgio. Ji buvo sudaryta iš 562 surištų skarų, buvo laikoma 171 žmogaus.

Pačkėnai džiaugiasi, kad Raganų muziejaus pastatas dabar iš tolo traukia žvilgsnį. Minint muziejaus penkmetį, fasadą pasakų motyvais ištapė uteniškis dailininkas Alvydas Šapoka. Paveikslas įspūdingo dydžio, padengia apie 32 m pločio ir 12 m aukščio pastato fasado sieną.

Raganų muziejus ateinantį savaitgalį rengiasi dalyvauti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) akcijoje „Atviros dienos kaime“: lankytojams žada pramogų, žolelių arbatos; mažieji bus vaišinami saldainiais „Rupūžėlė šokolade“; Raganaitės dirbtuvėlėse vyks papuošalo su epoksidine derva ir žolyno inkliuzu edukacija.

Autorės nuotraukos