Potvyniai Vidurio Europoje: žemės ir maisto ūkiui padaryta žala sukrečianti

Apsėmė mėsos perdirbimo įmonę kartu su visa produkcija

Tulno rajone (Žemutinė Austrija) potvynis padarė milijonus eurų žalos. TO viena mėsos perdirbimo įmonė buvo paskandinta kartu su 60 tonų mėsos.

Įmonės „AstroKalb“ patalpos yra Sitzenberg-Reidling mieste, Tulno rajone. Antradienio vaizdo įrašas parodė visą potvynio „Anett“ griaunamą galią: tonos veršienos ir nesuskaičiuojama daugybė dėžių plūduriavo visiškai užtvindytoje teritorijoje.

Kaip matyti vaizdo įraše, buvo apsemti dešimtys sunkvežimių ir visos sandėliavimo aikštelės. Visiškai sunaikinta net ir vidinė įmonės dalis – biurų zona.

„AstroKalb“ vadovas Thomas Maurovičius neslėpė apmaudo dėl potvynio sukeltų didžiulių nuostolių. Sekmadienį Austriją užklupusi stichija sunaikino viską, kas pasitaikė kelyje, nepagailėjo ir apie 20 metų veikusios įmonės.

„45 sunkvežimiai vietoje nuskendo“, – sakė Maurovičius. – „Mano žentas dar bandė gelbėti transporto priemones, bet turėjo išlipti jau pro antrojo sunkvežimio langą, nes teko skubiai gelbėtis pačiam“.

Pasak „AstroKalb“ vadovo, per potvynius buvo sunaikinta prekių už maždaug 700 000 eurų ir nuskendo apie 60 tonų geriausios mėsos. Su užtvindytomis mašinomis ir biuro patalpoms padaryta žalos suma yra „tikrai siekia du milijonus eurų“. Dabar jis tikisi finansinės pagalbos, nes draudimo bendrovė ketina padengti tik nedidelę dalį žalos.

Maža paguoda, bet sudėtingose situacijose žmonės gali padėti vieni kitiems – „Berger“ įmonė iš Sieghartskircheno dar turėtų apdoroti išgelbėtą 30-ies veršelių mėsą.

Ūkyje paskandino kiaulės

Potvynis Austrijoje sugriovė ne vieną minėto Tulno rajono ūkį. Štai ūkininkas iš Judenau Martinas (51 m) teigia, jog šimtai jo kiaulių nugaišo, o ūkis visiškai užtvindytas.

Jo ūkis, įskaitant namą ir tvartą su 400 kiaulių, atsidūrė po vandeniu, dauguma gyvulių žuvo, o draudimas tikriausiai nepadengs nuostolių, baiminasi Martinas.

Anot ūkininko, pamatęs apokaliptinius vaizdus jis tiesiog apsiverkė. Buvo akivaizdu, jog visa jo veikla atsidūrė ties bedugnės kraštu. Niekas nesitikėjo tokio greito ir aukšto vandens lygio kilimo.

Šeštadienio vakarą jo žmona saugumo sumetimais su keturiais vaikais ir 84 metų močiute persikėlė į antrąjį namą. Jis pats pasiliko tinkamai užsandarinti langus. Anksčiau jis kalbėjosi su ugniagesiais, apie tvartą su 400 gyvulių pranešė operacijų vadovui. „Negavome įspėjimo, kad potvynis bus toks didelis“, – sako nevilties apimtas ūkininkas.

Kadangi tvartas yra žemiausioje sklypo vietoje, jis greitai buvo užlietas. Sekmadienio rytą dingo elektra, o tai jau signalizavo pavojų. Ūkininkui išėjus iš namų 13 val., vanduo buvo pakilęs iki 1,50 metro, tad jau nebegalėjo patekti į kiaulidę. Netrukus austras įvertino ir nuostolius – jie siekia apie 100 000 eurų. Neskaitant žuvusių kiaulių, nukentėjo keli ūkyje buvę žemės ūkio technikos varikliai, pašarai, traktorius bei automobilis. Be to, šeimos namas vis dar yra užtvindytas.

„Ypač skaudu, kad mano ūkis yra potvynio zonoje, o draudimas nieko nedengia“, – sako 51 metų vyras.

Nors apie 80 kiaulių išgyveno potvynį, kaip Martinui pavyko išsiaiškinti pirmadienį, jos vis tiek siunčiamos skersti, nes buvo sunaikinta visa fermos šėrimo sistema. Iki šiol apsemtame tvarte yra apie 270 nuskendusių gyvūnų.

Vokiečių pavyzdys: operatyviai informuoja apie kompensacijas

„Bayerischer Rundfunk“ (BR) programa „Mūsų kraštas“ YouTube.com kanale skelbia apie kompensacijas ūkininkams po ekstremalių oro sąlygų ir rodo vaizdus iš apsemtų teritorijų.

Čia konkrečiai pateikiamas vienas Bavarijos Švabijos pavyzdys. Remiantis BR, naujas vandens sulaikymo baseinas netoli Merchingo Aichach-Friedberg rajone pirmą kartą buvo užlietas per potvynį 2024 m. birželio mėn. Laukai ir pievos tuo metu buvo užlieti vandeniu. Jie buvo paaukoti, siekiant apsaugoti bendruomenes, aiškina „Mūsų kraštas“.

Dabar ūkininkai turėtų gauti atitinkamą kompensaciją, bet pirmiausia specialistai turėjo įvertinti žalą. Tam buvo pasitelkti Bavarijos ūkininkų asociacijos (BBV) vertintojai. Kartu su vandentvarkos atstovais jie ištyrė laukus aplink potvynio užtvanką ir įvertino žalą.

Šie ekspertai pateikė ir liūdną išvadą: miežiai ir kviečiai yra žuvę, o pievos per daug užterštos ir netinkamos net šienauti.

Klimatologai įvardija: tai susiję su neįprastai šiltu rugsėju

Tartu universiteto klimato fizikos docento Velle Tollo teigimu, pastaruoju metu Vidurio ir Rytų Europoje kilęs didžiuliai potvyniai ir audros (stichija neaplenkė ir Estijos), yra tiesiogiai susiję su neįprastai šiltu rugsėju.

Iš krantų išsiliejusios upės Austrijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir Lenkijoje jau pareikalavo gyvybių, apgadino tūkstančius namų ir šimtus žmonių privertė palikti savo namus. Austrijoje ir Šveicarijoje lėtai slenkanti žemo slėgio ciklonas „Borisas“ taip pat sukėlė audras, kurių rugsėjį anksčiau nebūdavo.

V. Tollo teigimu, nagrinėjant Europos neįprastų oro sąlygų priežastis, svarbu atsižvelgti į visos planetos pokyčius.

„Pastaruosius dvejus metus buvo užfiksuota rekordinė temperatūra visame pasaulyje. Tai reiškia, kad klimato sistemoje taip pat yra rekordinis energijos kiekis. Viena vertus, „El Ninjo“ reiškinys, kuris dabar baigėsi, vaidina tam tikrą vaidmenį, tačiau kita priežastis yra tolesnis iškastinio kuro naudojimas“, – aiškina mokslininkas.

Pietų Europą ir Viduržemio jūros baseiną šiemet užklupo dar viena karšta vasara – temperatūros rekordai buvo sumušti trečius metus iš eilės. Dėl aukštų temperatūrų iš Viduržemio jūros išgaravo rekordinis vandens kiekis, sudarydamas palankias sąlygas kilti audroms.

Tačiau rugsėjį per Atlanto vandenyną į Vakarų ir Vidurio Europą nuslinko precedento neturintis šaltasis frontas, kuris, susidūręs su didžiule šilto oro mase, susikaupusia centrinėje Europoje, ir sukūrė staigų temperatūrų skirtumą. Visa tai virto gausiais krituliais, tarsi staigiai atidarius karštos pirties duris į vėsų orą.

Atsiradus lūžiui tarp Europą pasiekusios šaltos oro masės ir buvusios žemo slėgio zonos, ciklonas įstrigo centrinėje Europoje. Tai taip pat sudarė sąlygas audrai ilgą laiką siautėti tose pačiose srityse. Regiono kalnai ir Juodoji jūra taip pat vaidina svarbų vaidmenį, didinant kritulių kiekį, padėdami drėgnam orui iš Viduržemio jūros patekti į audros zoną.

V. Tollo teigimu, tai yra pavyzdys, kaip Europos orus didžiąja dalimi lemia skirtingų oro masių judėjimas.

„Rekordinis energijos kiekis, sukauptas klimato sistemoje, nėra tolygiai paskirstytas visame pasaulyje. Vienuose regionuose anomalijos visada stipresnės, nei kituose. Jei atsiras pasaulinio temperatūros pasiskirstymo anomalijų, tai taip pat sukels pokyčius ir oro masių judėjime.“, – sakė V. Tollas.

Pavyzdžiui, Estijos gyventojai mėgavosi neįprastai šiltais orais dėl galingos aukšto slėgio zonos virš Rusijos. Tai neleido Atlanto ciklonams, kurie paprastai būdingi Estijos kritimui, pasiekti Baltijos jūros.

Praėjusių metų rugsėjis buvo šilčiausias  Estijoje, o šie metai bus panašūs, nes keli ankstesni dienos šilumos rekordai jau buvo sumušti.

Parengė Ričardas Čekutis