Kodėl ŽŪM valdymo funkcijas deleguoja kitoms ministerijoms?

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė memorandumą, kuriuo siekiama plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą agrarinės aplinkosaugos srityje. Ministrai susitarė dėl Aplinkos ministerijos lyderystės ir ekspertinės pagalbos, rengiant agrarinės aplinkosaugos priemones Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kontekste.

Kaip toks memorandumas atrodo iš žemės ūkio produkcijos gamintojų pozicijos, ar žemdirbiai gali tikėtis kokios nors naudos arba bent jau nebus trukdoma normaliai ūkininkauti, komentuoja Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:

„Šis žemės ūkio ir aplinkos ministrų pasirašytas Geros valios memorandumas dėl abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grindžiamo Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo agrarinės aplinkosaugos ir klimato srityje, manau, daugeliui sukėlė tam tikrų abejonių, nes bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP), aplinkos politikai, socialinei politikai, visuomenės sveikatos politikai ir t. t. yra keliami skirtingi tikslai, numatomos atitinkamos priemonės ir specialūs finansavimo šaltiniai.

Vadovaujantis žemės ūkio ir aplinkos ministrų memorandumo precedentu, BŽŪP reikėtų „sudraskyti“ į gabaliukus ir pagal analogiją su Aplinkos ministerijai (AM) perduotu aplinkosauginės BŽŪP dalies rengimu pavesti atskiras dalis rengti Sveikatos, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto bei kitoms ministerijoms. Tai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atsakomybės už jai pavestą sritį vengimas.

Europos Sąjungos (ES) Parlamento ir Tarybos strateginio plano reglamento pasiūlyme valstybės narės rengia savo strateginius BŽŪP planus, taikydamos skaidrias procedūras ir remdamosi savo institucine bei teisine sistema. Lietuvoje už žemės ūkio politiką yra atsakinga ŽŪM, ji turi užtikrinti kitų institucijų dalyvavimą rengiant strateginius planus, o ne priešingai – žemės ūkio ministro K. Navicko kreipimasis į aplinkos ministrą S. Gentvilą dėl lyderystės ir pagalbos rengiant agrarinės aplinkosaugos (pabrėžiu – agrarinės) priemones Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui. Tai žemės ūkio mokslo, žemės ūkio įstaigų, pačios ministerijos nuvertinimas. Norėčiau klysti. Gal tai žemės ūkio ministro reakcija į Seimo Kaimo reikalų komitete išsakytą stiprią, bet pagrįstą kritiką ŽŪM Augalininkystės skyriaus su agrarine aplinkosauga susijusiems specialistams dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo ar dėl žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo projektų parengimo?

Bet čia – skirtingi dalykai. Prie šios strategijos jau daug metų dirba labai atsakingi ir kompetentingi ŽŪM specialistai. Jau nuo 2019 m. pavasario vyko ŽŪM organizuoti darbo grupių pasitarimai ne tik klimato kaitos, bet ir tokiais klausimais, kaip plėtoti darnią energetiką, skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdį. Darbo grupėse dirbo įvairių sričių specialistai, tarp jų – ir iš AM bei aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų.

Nesutikčiau su pasakymu, jog AM specialistai turi magiškų ekspertinių žinių, padėsiančių skatinti ūkininkavimą, kad gamta atsinaujintų ir turtėtų, ir kad ydinga yra praktika, jog visi galios svertai sutelkti ŽŪM. Nekyla net menkiausias įtarimas, kad ŽŪM nėra strategiškai mąstančių žmonių. Jų tikrai yra ir jie geba priimti tinkamus, į šalies ateitį orientuotus sprendimus.

Neteisinga manyti, kad ekspertinį vertinimą turi atlikti ministerijų specialistai ir jų yra tik AM. Ekspertinių sprendimų priėmėjai turi atsiriboti nuo tiesioginio ryšio su vertinamu objektu, turi išlikti absoliučiai nešališki, objektyvūs. Vertinant reikalingos specialios žinios ir ekspertinis patyrimas. Ekspertų vertinimą turi nulemti sprendimų priėmėjas, įvertinęs jų nuomonę, suderinamumą su visa sistema, vadovaudamasis politiniais, ekonominiais, socialiniais ir kitais į tolesnę šalies perspektyvą orientuotais kriterijais.

Pasirašius memorandumą lyg ir aiškėja, kad šio sprendimo priėmėjas bus aplinkos ministras, nes AM imasi iniciatyvos parengti strateginio plano kompensacinių ir ne pelno siekiančių priemonių sąrašą bei rekomendacijas (tai susieta su tiesioginėmis išmokomis), taip pat ir nuostatas biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių bei kraštovaizdžio išsaugojimo srityse. Be to, darbo grupės sekretoriato funkcijas atlieka AM, o šiai grupei vadovauja aplinkos viceministras. Dėl to, kad aplinkos ministras S. Gentvilas priims nešališkus, valstybei naudingus sprendimus, abejonių nėra. Jis – ne naujokas politikoje, plačiai ir racionaliai mąstantis žmogus, nesusaistytas praeities ryšiais su aplinkosauga. Bet jo komanda yra marga. Manau, kad savivaldos atstovai į darbo grupę ją formuojančių asmenų bus neabejotinai pakviesti. Be to, juos tai padaryti įpareigoja ir ES strateginio planavimo dokumentai.

Kyla abejonių, kaip ŽŪM, įgyvendindama Vyriausybės programą ir būdama atsakinga už tvarų žemės ūkį bei maisto gamybos sistemas, įgyvendindama pagrindines iniciatyvas – dirvožemio kokybės valdymą, tvarią gyvulininkystę ir akvakultūrą, tvarią augalininkystę ir integruotos kenkėjų kontrolės sistemos plėtrą ir kt., būdama absoliučiai atsakinga už konkurencingą ir tausojantį aplinką žemės ūkį, tai pasieks, jei valdymo funkcijas deleguoja kitoms ministerijoms.

Gal čia kiti tikslai? Kaip jau buvo prisidengiant „regionų stiprinimu“, ŽŪM norėta perkelti į „neišsiplėtusį, sunykusį“ Kauną?“

Savaitės komentarą parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS