Ar tikrai Europai reikia rusiškų trąšų?

Europos ūkininkų sąjungų asociacija „Copa-Cogeca“ išreiškė rimtą susirūpinimą dėl neseniai Europos Komisijos pasiūlymo įvesti sankcijas trąšų importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Organizacijos įspėja, kad toks žingsnis gali sukelti didelę ekonominę žalą ES žemės ūkiui, kadangi pagal dabartinį pasiūlymą Europos ūkininkai ir jų kooperatyvai tiesiog pastatomi prieš faktą be perspektyvių ar alternatyvių sprendimų, nes nebuvo atliktas joks išankstinis tokio žingsnio poveikio vertinimas aprūpinimo maistu saugumui ir Bendrijos ekonomikai.

Tarifai

Priminsime, jog sausio pabaigoje EK priėmė pasiūlymą nustatyti tarifus tam tikriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat azoto trąšoms.

Pasiūlymo tikslas – sumažinti priklausomybę nuo importo iš Rusijos ir Baltarusijos. „Dėl tokio importo, visų pirma trąšų, ES tampa pažeidžiama galimų Rusijos prievartos veiksmų atžvilgiu, todėl kyla pavojus ES apsirūpinimui maistu. Be to, tarifai padės didinti vidaus gamybą ir skatinti ES trąšų pramonę, kuri nukentėjo per energetikos krizę. Tai taip pat sudarys sąlygas įvairinti tiekimą iš trečiųjų šalių. Tai padės užtikrinti stabilų trąšų tiekimą ir, svarbiausia, užtikrinti, kad ES ūkininkai ir toliau galėtų gauti trąšų už prieinamą kainą. Pasiūlyme numatytos poveikio švelninimo priemonės, jei ES ūkininkai pajustų žymų trąšų kainų padidėjimą“, - konstatuoja Komisija.

Tikimasi, kad tarifai neigiamai paveiks Rusijos eksporto pajamas, o tai turės įtakos Rusijos gebėjimui vykdyti agresijos karą prieš Ukrainą.

Pagal EK pasiūlymą, bus taikomi 50 proc. muitai žemės ūkio prekėms ir palaipsniui didinami tarifai trąšoms nuo 40 EUR arba 45 EUR už toną (priklausomai nuo trąšų rūšies), kol papildomas tarifas pasieks 430 eurų už toną lygį per trejus metus nuo ribojamųjų priemonių taikymo pradžios, t. y. nuo šių metų liepos 1 dienos. Komisijos pasiūlymą dabar turi svarstyti Europos Parlamentas ir ES valstybės narės.

Siūlo apeiti direktyvą

Praėjusią savaitę vykusiame Prezidiumo susitikime „Copa-Cogeca“ pripažino geopolitinius iššūkius ir būtinybę sumažinti Europos strateginę priklausomybę, kartu numatant konkrečias priemones, skirtas sušvelninti tiesioginį sukrėtimą ES trąšų rinkoje, o taip pat numatyti vidutinės trukmės diversifikavimo strategiją: „ES turi diversifikuoti savo tiekėjus, didinti savo gamybą, kurti ekologiškesnes trąšų tiekimo alternatyvas ir pripažinti žiedinės ekonomikos vaidmenį, įskaitant sprendimus ūkiuose, pavyzdžiui, mėšlą ir pūdymo produktus“.

Savo pareiškime „Copa-Cogeca“ ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti panaikinti importo muitus trąšoms iš trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, ir teikti pirmenybę mėšlo naudojimui, nukrypstant nuo Nitratų direktyvoje nustatytų normų perdirbtam mėšlui ir ganykloms.

Siūlo atidėti metams

Be to, „Copa-Cogeca“ ragina teisės aktų leidėjus atidėti vieneriems metams siūlomą Rusijos ir Baltarusijos kilmės trąšų naujų tarifų įsigaliojimą, kad būtų galima prisitaikyti prie rinkos, taikyti muitus tik azoto trąšoms, išvengti sutampančių antidempingo priemonių ir didesnių kainų, pagrįstų dar prieškario importo muitų tarifais. Jie taip pat pasisako už kainų stebėjimo stiprinimą ir patikimų bei automatinių apsaugos priemonių taikymą, kai trąšų kainos viršija orientacinius lygius.

„Trąšos yra būtinos pasėliams bei ganykloms ir yra pagrindinis Europos ūkininkų išlaidų veiksnys. Šis klausimas yra gyvybiškai svarbus maisto saugumui ir suverenitetui. Taip pat skubiai reikalingas poveikio vertinimas, nes ES negali sau leisti žaisti mirtinų žaidimų su savo žemės ūkiu“, - rašo organizacijos savo pareiškime ir ragina visas ES institucijas spręsti šį klausimą prioriteto tvarka, nes dabartinis Komisijos pasiūlymas gali turėti žalingų padarinių jau 2025 m. vasarą.

Koks efektas?

Kaip rašo „Politico“, Europos trąšų gamintojai jau kelis mėnesius iki EK sprendimo kalbėjo, jog sumažėjus gamtinių dujų eksportui į Europą, Maskva pigias dujas paverčia pigiomis trąšomis ir siunčia jas į ES. Ši gudrybė esą leido Rusijai išlaikyti pinigų srautą karo mašinai finansuoti, nepaisant Vakarų sankcijų.

Tačiau kruopščiai derintas ir koreguotas planas, apimantis kelis metus trunkančius pereinamuosius laikotarpius ir atsargius laipsniškus tarifų įvedimus, gali nesukurti jokio efekto, nes kyla pavojus, kad Rusijos pajamų srautas nebus reikšmingai sumažintas, o Europos trąšų gamintojai išlaikys savo kainas. Tuo tarpu ūkininkai, siekdami sumažinti išlaidas, pasikliauja pigia rusiška produkcija, nes teigia negalintys sau leisti papildomų išlaidų.

Be to, kritikai tvirtina, kad nauji tarifai įvedami gerokai pavėluotai ir yra pernelyg silpni, kad paskatintų tikrus pokyčius. Net ir nustačius tarifus, rusiškos trąšos gali laisvai būti gabenamos į ES bent iki 2026 m.

Eurostato ir muitinės duomenimis, pernai ES importavo 6,17 mln. tonų rusiškų trąšų už 2,12 mlrd. eurų – tai didžiausias kiekis nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.

Apskritai 2024 metų sausio–lapkričio mėnesiais Brazilija nupirko rusiškų trąšų už 3,4 mlrd. eurų, o Indija ir Kinija kartu – už 1,8 mlrd. eurų.

Todėl, nors Europa išlieka svarbia pirkėja, ji toli gražu nėra vienintelė ir net ne pagrindinė, tad greičiausiai bus galima perskirstyti nepareikalautas trąšų tiekimo apimtis į kitas šalis, – konstatuoja logisticos.org.

K. Mažeika: iššūkių tikrai bus

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika teigia, jog kol kas sprendimas dar nėra galutinis ir neratifikuotas visose ES narėse, tačiau nesant alternatyvų iššūkių tikrai bus:

„Ypatingai Lietuvos ūkininkai gerai prisimena tą laikotarpį, kai buvo pas mus priimtas staigus ir netikėtas draudimas baltarusiškų trąšų tranzitui – tai padarė labai didelį įtaką trąšų kainai, o galiausiai atsiliepė ir pačių ūkininkų finansinei situacijai, kai jie nuėmė derlių... Jeigu ir šiuo atveju toks sprendimas bus iki galo neišdiskutuotas, neapgalvotos visos įmanomos alternatyvos, tai gali pasikartoti panaši istorija, tik šįkart kur kas platesniu – visos Europos – mastu...“.

Pašnekovas sako, kad kol kas ūkininkams nerimauti nereikėtų, nes tarifų įvedimo procesas gali būti pakankamai ilgas: „Tačiau akivaizdu, kad tai yra tam tikras signalas pradėti diskutuoti ir ieškoti alternatyvių būdų, kaip apsirūpinti pigesnėmis trąšomis, nes niekada negali būti tikras, kad kas nors nepriims panašių staigių sprendimų... Mes komitete dar apie tai dar nieko nešnekėjome, pavasario sesijos darbų pradžia dar tik kovo 10 d., darbų planą artimiausiu metu susidėliosime ir, tikėtina, jog šį klausimą taip pat įtrauksime. Tačiau šiuo klausimu bus svarbi ir žemės ūkio ministerijos nuomonė, ypač kalbant apie alternatyvių šaltinių paiešką. Kaip tokį šaltinį matyčiau, pavyzdžiui, Kanadą, kuri yra stipri gamintoja ir turi didžiulius naujus trąšų gamybos pajėgumus. Taip pat norėtųsi ir užsienio reikalų ministerijos, mūsų diplomatų indėlio, kad jie padėtų surasti išeitį iš šios situacijos, kad visi kartu rastume mūsų ūkininkams naudingiausią kelią...“

A. Macijauskas: nepirkite rusiškų trąšų

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas ragina ūkininkus nepirkti nei baltarusiškų, nei rusiškų trąšų, o labiau pasitikėti savais gamintojais:

„Baltarusiškų trąšų mes jau neturime ilgą laiką, nes Lietuva draudžia jas įvežti į mūsų teritoriją – jos jeigu ir patenka kažkokiais aplinkiniais keliais, tai tampa tiesiog nekonkurencingos, nes jų kaina tampa panaši į kitų gamintojų. Tai šioje srityje jokių pokyčių po ES tarifų įvedimo nebus. O rusiškas trąšas tie tarifai kažkiek pabrangins, bet man apskritai keista, kad rusiškos trąšos pardavinėjamos iki šiol tiek ES, tiek ir Lietuvoje... Mes tarsi mėginame atrodyti labai principingais, bet rusiška produkcija čia važiuoja. Man, kaip Lietuvos piliečiui, atrodo labai keistai, kad leidžiama prekiauti rusiškomis trąšomis. Žinoma, jos kažkiek pigesnės, bet aš asmeniškai rusiškų trąšų neperku, vadovaudamasis moraliniai principais, todėl renkuosi mūsų gamintojus – „Achemos“, „Lifosos“ trąšas. Raginu tą daryti ir kitus mūsų ūkininkus... Žinoma, aš konkrečiai neklausinėjau, bet neabejoju, kad jas kažkas perka, o kiti gal net nesusimąsto, iš kur tos trąšos atkeliauja.“

Be moralinių principų A. Macijauskas nurodo ir grynai praktinius sumetimus:

„Mes tų rusiškų trąšų ir anksčiau nepirkdavome, nes lietuviškos trąšos yra kokybiškesnės. Kita vertus, mes esame garantuoti, kad lietuviškose trąšose veikliosios medžiagos yra tiek, kiek ir nurodyta ant pakuočių. Pavyzdžiui, yra buvę nemažai atvejų, kai, patikrinus importines trąšas laboratorijose, pastebima, jog neatitinka veikliosios medžiagos kiekis to, kas deklaruojama dokumentuose. Tuo tarpu lietuviškose trąšose, bent jau mano praktikoje, tokių neatitikimų niekada nepasitaikė. Jeigu norima paskleisti trąšas, ypač tie, kurie naudoja plačiau skleidžiančius trąšų barstytuvus, tai trąšų kokybė yra vienas iš esminių faktorių, užtikrinančių derlių. O lietuviškos trąšos mūsų ūkininkų pripažįstamos, kaip vienos kokybiškiausių, todėl kuo puikiausiai galima išvengti rusiškų gamintojų produkcijos, nepriklausomai nuo tarifų“.

Parengė Ričardas Čekutis