Kokia iš tiesų yra lietuviško pieno kokybė

Baigiantis 2024–2025 m. pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų metams, Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analitikai apibendrino rezultatus, kurie atspindi šalies pienininkystės sektoriaus kryptį ir brandą.

Vidutinė pieno kokybė Lietuvoje išlieka stabili ir nuosaikiai gerėja – šiemet riebalų kiekis pasiekė 4,42 proc. (0,04 proc. punkto daugiau nei pernai), o baltymų – 3,46 proc. (0,03 proc. punkto daugiau). Tai rodo, kad pienas yra vertingas ir tinkamas aukštos kokybės produktų gamybai – nuo varškės iki brandintų sūrių.
Dar vienas svarbus rodiklis – primilžio augimas: iš vienos karvės vidutiniškai primelžta 9 414 kilogramų pieno, t. y. 331 kilogramu daugiau nei praėjusiais metais (augimas + 3,6 proc.).

„Gyvūnų produktyvumo tyrimai – tai ne vien skaičiai, o ilgų mėnesių komandos darbas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo kiekvienam duomenų laukeliui. Kiekviena išvada, kiekvienas rezultatas – tai atspindys, kaip  bandų savininkai, ūkio darbuotojai, produktyvumo tyrimų paslaugos teikėjai ir analitikai veikia išvien,“ – sako Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vadovas Darius Valkauskas.

Šie skaičiai rodo ne tik produktyvumo, bet ir kokybės augimą – ūkiai dirba vis tiksliau, o technologiniai sprendimai duoda apčiuopiamų rezultatų. Iš viso produktyvumo tyrimuose dalyvavo 120 576 pieninių veislių karvės, kurių duomenys tapo pagrindu nacionalinei analizei.

Analizė akimirksniu

• Vidutinis primelžto pieno kiekis iš vienos karvės padidėjo 331 kg ir siekia 9 414 kg per metus – tai apie 3,6 proc. daugiau nei 2023–2024 m.
• Vidutinis riebalų kiekis padidėjo iki 4,42 %, o baltymų – iki 3,46 %.
• Didėjantis produktyvumas rodo ūkių efektyvumą, o duomenų prieinamumas leidžia priimti greitesnius, duomenimis grįstus sprendimus.

Pieno kokybė – efektyvumo pagrindas

Pieno kokybė tiesiogiai lemia ūkio pelningumą, tvarumą ir konkurencingumą. Kuo aukštesnis riebalų ir baltymų kiekis, tuo didesnė žaliavos vertė ir geresnės jos perdirbimo galimybės.

Tuo pat metu primilžio augimas yra vienas svarbiausių efektyvumo veiksnių – didesnis karvių produktyvumas mažina pieno savikainą, nes vienam litrui pagaminti reikia mažiau sąnaudų.

Mažas karvių produktyvumas, priešingai, santykinai padidina investicijų bei darbo jėgos poreikį.
Todėl tikslūs duomenys apie karvių pieningumą ir pieno sudėtį – vienas pagrindinių instrumentų, padedančių ūkiams siekti tvarumo.

Statistika, kuri jungia sektorius

Tyrimų rezultatai svarbūs ne tik ūkių savininkams ir jų darbuotojams. Jais naudojasi pieno perdirbėjai, galvijų augintojų asociacijos, konsultantai, mokslo ir mokymo institucijos ir politikos formuotojai.
Sistemingai renkami ir apibendrinti duomenys leidžia matyti realų pienininkystės sektoriaus vaizdą – nuo bandų stambumo iki genetikos pažangos. Analizės rodo, kad didesnės bandos (virš 100 karvių) kasmet sudaro vis didesnę dalį tiriamųjų ūkių.
Tai liudija ūkių konsolidacijos ir efektyvumo didėjimo tendenciją – pieno gamyba vis labiau koncentruojasi į stambesnius, technologiškai pažangesnius ūkius.

„Mūsų misija – duomenis paversti sprendimais. Ūkio savininkas gali prisijungti prie Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinės sistemos ir matyti savo bandos duomenis: reprodukciją, pieno kiekį, riebalų ir baltymų rodiklius, būsenos pokyčius. Tai padeda geriau suprasti savo bandą ir nukreipti ją tinkama linkme,“ – pabrėžia Irmantas Povilauskas, ŽŪDC Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vyriausiasis veiklos analitikas.

***

ŽŪDC Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinėje sistemoje apsilankę tiriamųjų bandų savininkai randa išsamią informaciją apie bandoje esančių gyvūnų reprodukciją, produktyvumo pokyčius, pieno kiekį ir kokybę. Tai padeda ūkių savininkams priimti sprendimus, kurie tiesiogiai didina ūkio efektyvumą ir užtikrina aukštesnę produkcijos vertę.

Šiuo metu tiriamosios karvės sudaro 59,95 proc. – tai reikšminga visos Lietuvos pieninių veislių karvių bandos dalis.

ŽŪDC informacija